Citatos iš Richard Bach knygos „Iliuzijos“

Knyga, kuri tikrai kupina minčių ir dalykų, kuri griebia už kojų ir verčia žemėn.

Perspektyva – naudokis ja arba atsisakyk jos. Jeigu atsivertei šį puslapį, vadinas, imi pamiršti, jog tai, kas dedasi aplinkui tave, nėra tikrovė. Pagalvok apie tai.
Atmink iš kur atėjai, kur eini ir kam sukėlei visą tą painiavą, į kurią pirmiausiai įsivėlei pats.
Tu mirsi siaubinga mirtimi, nepamiršk to. Visa tai – gera treniruotė, ir ji tau patiks labiau, jei neišleisi šių faktų iš galvos.
Vis dėlto rimčiau pažiūrėk į savo mirtį. Einančio į savo egzekucijos vietą juokų paprastai nesupranta te, kurie yra ne tokie tobuli, ir jie apšauks tave bepročiu.
Mokytis – tai atrasti, ką jau seniai žinai.
Daryti yra parodyti, jog tai žinai.
Mokyti – tai priminti kitiems, ką jie žino taip pat gerai, kaip ir tu.
Mes visi esame mokiniai, atlikėjai, mokytojai.
Tavo vienintelė pareiga bet kuriame gyvenime – tai būti ištikimam sau.
Būti ištikimam kam nors kitam yra ne tik kad neįmanoma, bet ir netikro Mesijo požymis.
Paprasčiausi klausimai yra sudėtingiausi.
Kur tu gimei?
Kur tavo namai?
Kur tu eini?
Ką veiki?
Pagalvok apie tai kartais ir stebėk, kaip keičiasi tavo atsakymai.
Geriausiai mokai to, ko pačiam labiausiai reikia išmokti.
Gyvenk taip, kad niekad nesigėdytum, jeigu kas nors, ką darai ar sakai, būtų paskelbta visam pasauliui, net jeigu tai, kas paskelbta, būtų netiesa.
Tavo draugai geriau tave pažins pirmąją susitikimo minutę, negu tavo pažįstami pažins tave per trūkstantį metų.
Nenusigręžk nuo galimos ateities, kol nesi įsitikinęs, jo iš jos tau nėra ko išmokti.
Patikėk, kad žinai visus atsakymus… Ir žinosi…
Įrodinėk, kad esi ribotų gabumų, ir tikrai toks būsi.
Debesis nežino, kodėl jis juda būtent tokia kryptimi ir tokiu greičiu. Jis jaučia impulsą… štai ta vieta, kur dabar reikia skrieti. Bet dangus žino, kodėl ir kaip skrieja debesys, ir tu taip pat žinosi, kai pakilsi pakankamai aukštai, kad matytum už horizonto.
Pasaulis – tai tavo pratybų sąsiuvinis, puslapiai, kuriuose tu atlieki pratimus. Jis nėra realus, nors tu gali išreikšti ten realybę, jeigu nori.
Jeigu tu kiek pasistengsi ir įsivaizduosi esąs išgalvotas, suprasi, kad išgalvoti personažai kartais yra tikresni už žmones, turinčius kūnus ir plazdančią širdį.
Štai testas, leidžiantis sužinoti, ar tavo misija žemėje baigta. Jei tu gyvas – ji dar nebaigta.
Tai, ką vikšras vadina pasaulio pabaiga, mokytojas vadina drugeliu.

Man visiškai nepatinka rašyti. Jei galiu nusigręžti nuo minties, slypinčios kažkur tamsoje, jei galiu išsisukti ir neatverti jai durų, aš net nesiekiu pieštuko. Bet kartais priekinė siena neišlaiko ir triukšmingai griūva viską aplink nusėdama stiklo ir plytų šukėmis, ir kažkas prisėlina per griuvėsius, stveria mane už gerklės ir švelniai sako: “Tol tavęs nepaleisiu, kol neišklosi manęs žodžiais popieriuje”.

Nėra tokios problemos, kurioje neslypėtų neįkainojamas lobis.
Tu ieškai problemų nes tau reikia to lobio.

Noras tau visada duodamas sykiu su jėgomis, kad jį įgyvendintum.
Tačiau vis tiek tau gali tekti paplušėti.
Viskas, kas čia parašyta gali būti netiesa.
Surinko Sėkmė avansu entuziastai.