Ašaros

Siūlome paskaityti:

Komentarų: 26

  1. Kamena parašė:

    Susapnuotos ašaros atneš
    man laimę,
    O laimė tik tada, kai
    būna meilė.

    Ašaros atneš man meilę,
    O juokas – gal tik liūdesį.
    Bet nesakau, kad juoktis kvaila,
    Juk tą akimirką širdy junti tu džiugesį.

    Man naktis primins gyvenimą,
    O diena – mirtį neįžvelgiamą.
    Iš kūr jūs žinot, kad rojus – šviesa?
    Gal ten tamsoj žvaigždžių šviesa,
    O saulės ten nėra?

    Tas džiaugsmas, kai norai pildos…
    Ir liūdesys, kai tau nesiseka…
    Kai saulė staiga nebešildo,
    Į mėnesį imi – atsisuki.
    Mėnuo tau pasakys daugiau nei saulė!
    Nors be saulės nebūtų šio pasaulio!
    Skaisti, ryški šviesa apgaulė!
    Ji neišgelbės šio pasaulio!

  2. Roberta parašė:

    Gražu.

  3. Barbora parašė:

    NuOstabu (inlOve)

  4. Cukrinė.;**~ parašė:

    Labai gražu. ;*

  5. Lialyja parašė:

    Teisingai ;>

  6. jam parašė:

    Ašara…
    Atrodo viena, bet joje telpa tiek daug…
    Džiaugsmas?
    O galbūt tai ką atiduoda audringa jūra, virsta lietumi, kartais tavo gailiomis ir nekaltomis ašaromis,
    Ir nenuostabu, kad lietus daugiausiai vandens gauna iš audringos jūros, o tu iš savo vidinio pasaulio gelmių, giliausių jausmų jūros…
    Mes bijome, jaučiamės bejėgei ir silpni, kai mūsų akyse sublizga ašaros.
    Mes to vengiame, mes tai slopiname ir slepiame nuo kitų.
    Ašaros – tikro jausmo, tikro gyvenimo išraiška.
    Retai mes verkiame dėl fizinio skausmo, dvasiniai skausmai stipresni, skaudesni…
    Mes žinome, kad fizinis skausmas praeis, ir gana greitai, tuo metu dvasinis gali trukti ilgai, galbūt net visą gyvenimą.
    Ir nieko tame baisaus, kad juoda neviltis kartais tampa vandens stichija,– ašaros tai nuplauna, išgrynina, padeda lengviau isgyventi…
    Galų gale tai parodo mums patiems, kad viskas yra tikra ir tik tu turi tai iškentėti nenorėdama skaudinti to kurį beproto myli,
    Ašara dažnai svarbesnė už žodį, nebijokime leisti jai riedėti liepsnojančiu, rusvu žandu, kaip nebijokime ir audringos jūros,
    Ji padės mums suprasti ežero ramybę ir su ja sutikti savosios jūros gelmes, ir nuraminti pašėlusias meilės bangas…

  7. Barbora parašė:

    Niekada nenustok šypsotis, net kai tau liūdna: kas nors gali įsimylėti tavo šypseną.

  8. vigute parašė:

    Labai gražūs žodžiai… 🙁

  9. Aistra parašė:

    MALDA

    Niūri tamsa…
    Širdis tuščia.
    Minčių nėra,
    Viena aš čia…
    Bekraščio lauko vidury,
    Lietaus ir vėjo apsupty,
    Negailestingai čaižoma audros.
    Nebesigirdi nė maldos…
    Kuri tyli ir nebyli,
    Pradingsta žaibo apšviesty,
    Ir abejonių apsupty….

    Ar tai padėti gali?
    Ta malda?
    Kai čia viduj taip gelia…
    Ir jau seniai tikėjimo nėra…
    Tik sopulys širdy, pavydas,
    Apnuodytas vidus, o pyktis trykšta per kraštus..
    Net rodos, kad žmogus ir jo jausmai,
    Dalijami per pus…

    O jei ir taip?
    Ką duos šis supratimas?
    Juk tai nėra tiesiog prisiminimas…
    Ar gėrio- blogio atskyrimas.
    Tačiau galbūt- jausmų susivokimas?

    Ir niekas čia padėt negali.
    Žvelgiu atgal-
    Matau pramintą kelią:
    Kuris nusėtas abejonių,
    Vilties, tikėjimo, svajonių…
    Kuriom aš gyvenau lyg šiol…

    …į priekį žvelgti dar sunkiau…
    Ir dar labiau gali suklupti…

    Kiekvienas mes prieinam ribą
    kai neįmanoma ištrūkti.
    Ir privalai tu pasirinkti-
    Svajonėms leist gyvent ar mirti…

  10. Ingutė. :] parašė:

    Aš nenoriu būti su juo. Aš tik noriu , kad jis norėtu būt su manim.

  11. Ingutė. :] parašė:

    Tu sakai mane pamiršai? Jei pamiršai tai kodėl kasdien ieškai kitose mano šypsenos? Tokios neberasi, gali neieškot, tačiau nebežiūrėk ir į mano, ji ne be tavo.

  12. Pukis;] parašė:

    Kodėl gyvenime taip būna?
    Kad skausmas netelpa širdy.
    Ir viskas viskas kas svajota žūsta,
    Laimingi lieka tik kiti..

  13. Monika 14 metų parašė:

    Kai pasakei, kad nebemyli
    Nusukęs savo šaltą veidą
    Lyg ant sparnų pakyli
    O man numirti leidi…

    Ir tu žinai, kad be tavęs
    Gyvenimo visai man nebereikia
    Sugniaužiu silpstančias rankas,
    Bet niekas jau tavęs neveikia.

    Dabar prie aukšto skardžio stoviu
    O jūra nešas ašaras manas
    Matau kaip saulė leidžias, noriu-
    šokt i putojančias bangas.

    Galbūt po ilgo laiko. Tau-
    Reikės manęs labiau, nei man tavęs reikėjo
    Bet prisimnki tai, tavęs prašau,
    Kad nieks tavęs kaip aš taip nemylėjo… 🙁

    Mano kūryba. Gal galėtumėt įvertinti?:) Monika 14 metų.

  14. michelle parašė:

    Ašara veide, leisk man būti šalia…
    Noriu jausti tik tave, mano meile…
    Tavo šypsena, džiugina mane
    Apkabink mane dabar ir nepaleisk,
    Man reikia šilumos man reikia tavo meilės,
    Bet, ašaros rieda vis mano veidu,
    Žinau kad tu nebūsi mano, niekada…
    Tu pasiliksi su kita.
    Komentuokit, pati sukūriau. ;DDD

  15. Margarita parašė:

    Monika, tikrai gražu ;]
    Michelle tavo irgi gražus labai ;]
    Dauguma žodžių apie mielę yra gražūs ;]

  16. ingaite parašė:

    net širdis dainuoja beskaitant… tiesiog nepakartojama…..

  17. Agnė* parašė:

    Man trūksta tavęs, trūksta tavo bučinių, prisilietimų.. Trūksta šilumos, kuri buvo tada, kai buvome kartu.. O dabar jos nebus… Nes mes jau niekada nebūsim kartu..

  18. Vikute. parašė:

    Tu kaip šviesą mano gyvenime.
    Viena viltis dėl kurios norisi gyvent.
    Tu tas turtas kurio už milijonus nenupirktu niekas iš manęs.
    Tu tas kurio nenoriu paleisti niekad.

  19. Tympa parašė:

    O aš jau nusispjoviau ant meilės. Kiek galima mylėti,kai tavęs nemyli niekas? 🙂

  20. saule parašė:

    Taigi, ašara dažnai svarbesnė net negu žodis, nebijokime jų, kaip nebijokime ir audringos jūros, ji padės mums suprasti ežero ramybę.

    man biski per kuklu ,nesamone!

  21. Love sara parašė:

    Neturiu gražaus smėlio kranto-ir nereikia.
    Neturiu saulės savo delnuose-ir nereikia.
    Neturiu Gėlėto savo sodo-ir nereikia.
    Neturiu tavęs šalia-Bet man tavęs taip reikia.

  22. Graudziuoji parašė:

    Ak kaip miela…. ;));**

  23. Domante parašė:

    Bijau prie Tavęs prisirišti..
    Tačiau jau ir taip esu..
    Nesigailiu Tavęs sutikus..
    Su Tavim yra smagu..
    Nežinai kaip yra sunku..
    Nerašyti Tau visą dieną ..
    Kaip Tavę MYLIU.. (D.Š)

  24. sigita parašė:

    Prabėgo laikas,kaip upė srauni
    Ir ašarą nuplovė dūžtanti širdis,
    Prašiau aš Tavo meilės skausmu sruvančiom akim
    O Tu nusigrežei palikdamas mane su tuščiom viltim…

    Atėjo laikas,kai Tu šendien verki…
    Apgailestauji, kad mylinčiai širdžiai užtrenkei duris…
    Bet laikas tavo jau praėjo,
    Ir meilė, Tau, su ašara veide nuskriejo…

  1. 2009-05-05

    […] Ašaros […]

  2. 2012-01-02

    […] buvo jo mylimo sūnaus portretas, nutapytas jaunojo nepažįstamojo. Tėvas be galo susijaudino ir ašaros pasirodė jo akyse. Jis padėkojo jaunuoliui ir pasiūlė jam užmokestį už paveikslą. Jaunuolis […]

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *