Antanas Drilinga. Rudeninis
Nurimęs rudenio peizažas —
Tik dūmai tolumoj balti,
Tiktai į saulę atsigręžus
Dar mano vienuma skaudi,
Prie upės rūkas vis dar laikos
Bet upė jau šalta, deja;
Nuo medžių tyliai laša laikas
Ir kaupias mano širdyje,
Nematoma dvasia praskrieja —
Sujudina gelsvus lapus:
Ak, negalvokim, kas praėjo
Ir ko jau niekad nebebus.
Nuostabus. Atsiskaitynėjimui mokykloj reikėjo išsirinkti bet kokį eilėraštį. Pasirinkau šį.
Na, man irgi reikia eilėraščio mokyklai(bet kokio), bet gal šito neimsiu… Man nelabai patiko…
Labai gražus
Nuostabu.
Tokio eilėrasčio net aš negalėčiau sukurti.
Labai gražus, ryt atsiskaitinėsiu mokykloje.
Patiko , labai