Meilės poezija

Siūlome paskaityti:

Komentarų: 61

  1. Greta sako:

    Nuostabus eilerasciai

  2. Greta sako:

    Ismintingi eilerasciai!Tikra meiles poezija.

  3. saulė sako:

    Mudviejų vakaras – pats geriausias

  4. Vyka.11m. sako:

    Aš tave myliu,
    Bet tu to nežinai,
    Nes aš tau to nesakiau,
    Ir nesakysiu,
    Nes neišdrysiu..
    Bet mylėsiu amžinai tave..

    ***

    Aš tave myliu,bet ir tuo pačiu nekenčiu..
    Aš noriu tave turėti šale,bet ir nenoriu..
    Aš noriu tave bučiuoti,bet man nedrasu..
    Aš tave mylesiu,turėsiu šale ir bučiuosiu,
    Kad ir kaip sunku man bebūtu..

    ***

    Myliu tave ir mylėsiu amžinai..
    Bet tu manes ne..
    Todel geriau neskaudink manęs,ir išeik..
    Geriau palik mane vieną,bet prašau tavęs
    Nmeluok daugiau..
    O aš tave mylesiu toliau..

    ***

    Aš tavęs nemylejau,
    O tu mane labai..
    Aš tau melavau..
    Aš iskaudinau tave..
    Suprasiu jai manęs nebemylesi,
    Aš suprasiu net jai manęs nekesi..
    Tad atleisk man ir bus lengviau..

    ***

    Aš tave myliu labai,labai..
    Bet man atrodo,kad tu manęs
    Nei kiek..
    Aš padaryčiau viską del tavęs.
    Man skaudą širdį,aš verkiu..
    O tu nieko nepastebi..
    Mano meilė po mažu jau
    Virsta į nepykantą..
    Tad pasistenk labiau,
    Nes skaudini mane vis
    Labiau ir labiau..

    ***

    Norėčiau,kad mane mylėtum
    Taip stipriai kaip aš tave..
    Norėčiau būti kekvieną
    Dieną šalia..
    Norėčiau dabar tave apkabinti..
    Norėčiau tau dabar pasakyt:
    ,,Myliu tave..´´

    ***

  5. Simona sako:

    Be galo gražu (mm)Ypač paskutinis – Mudviejų vakaras. (y)

  6. LAIMA sako:

    Aš laukiu taves o tu taip toli
    Norėčiau kas naktį būti drauge su tavimi
    Bet tu toks šaltas kaip žiemos speigas pučiantis
    man i veda. bet aš myliu laukiu taves ir negaliu
    taves užmiršti nes man labai sunku .kas karta prašiau mane suprasti bet tau buvo labai sunku.ir tuomet išsiskyrė musų keliai Tu išėjai palikai mane kesti vienatve ir laukti taves.

  7. Greta G. sako:

    Algimantas Baltakis – vienas mylimiausių mano poetų. Jo meilės eilėraščiai itin artimi mano sielai. O „Mudviejų vakaras“, vienas iš gražiausių kada skaitytų eilėraščių apskritai.

  8. nesakysiu sako:

    Kai pabusi ryte,
    Aš miegosiu šalia
    Tu galvos,kad tai tik beribė drama

    Kai atmerksiu akis,
    Tavo lūpos nutils
    Ir norėsi tu tik
    Pabučiuoti mane.

    Kai pabus tie jausmai-
    Nepadės nė vaistai,
    Nes tokių dar nėra
    Ir nebus niekada.

    Jei mylėsi mane-
    Aš mylėsiu tave
    Ir neges šie jausmai niekada!

  9. Ritute sako:

    Ar tu prisimeni mane,
    Mane,
    Kurią mylėjai, bučiavai, glaudei?
    Ar tu prisimeni,
    Ką dovanojai,
    Ką sakei?
    Ar tu prisimeni,
    Kaip vieną naktį,
    „Sudie“ ištarti išdrįsai?

    Kaip būtų gera vėl Tave sutikti,
    Pajusti šilumą delnų,
    Kaip būtų gera vėl Tave išgirsti,
    Ir pasakyti Tau – Tave myiu.

  10. Rytis sako:

    Šie žodžie yra labai gražus galkas žino kaip gali prisipažinti mylint žmogu su gražeis žodžeis ?

  11. Gabriele D. sako:

    Man labiausiai patiko „Tramvajaus bėgiai“ nerealus eilėraštis kiekviena vakarą skaitau ;]

  12. Kristina:) sako:

    Nuostabūs eilėraščiai… Privertė susimąstyti kokia meilė yra graži. Bet ne visada baigiasi laimingai:(

  13. Jūrmantė sako:

    Meilė, tai taip nuostabu ir gražu.poezija dieviška ši apie Meilę, nebūna nelaimingos pabaigos meilėje ,mylintys žmonės visada linki tik gero…. Jei yra kitaip tai rodo kad žmonės mylėdami, turi išmokti pamesti savo ego….Meilėje nėra išdidumo , tik paprastumas…nuolankumas . Myli už nieką…..

  14. Adieu-jis sako:

    Susidėjo viskas taip keistai.
    Nebeliko tų svaigiųjų aukščių.
    Ir pradėjo neapkęst už tai
    Vienas kito šie išdidūs paukščiai… man sunku siuo metu ir suprantu puikiai siuos zodzius. geriau nei pats to noreciau. Nuostabios eiles, taiklios.

  15. Mindaugas sako:

    Pirmoji meilė
    Vasaros naktis, nuo vėjo šnara lapai
    Ir sklinda nuostabus alyvų kvapas
    O migloje paskendęs miškas toks ramus,
    Melsvieji toliai tarsi svajonių atvaizdai,
    Kuriuos išpildo pirmoji meilė, pirmieji bučiniai.

    Naktinio laužo apšviesti mes sėdim dviese
    Ir sklinda žodžiai į širdį iš širdies.
    Jaučiu kažką brangaus tavam balse ir žvilgsny ir veide,
    Eime kartu per žalią vasarą,
    Į melsvą dangų ir baltuosius debesis
    Per šlapią žolę vasaros naktų!

    Gaivins naktis mus dar ilgai ir šildys laužas
    O žvaigždes laimins svajones
    Ir naktį kai mes apsikabinom.
    Taip buvo šalta be tavęs ir liūdnos bėgo dienos,
    Kažko ilgėjomės drauge,
    O ši naktis mus atgaivino.

  16. Mindaugas sako:

    Rudenio naktys

    Ilgesingi rudenio saulėlydžiai
    Po svajingų vasaros naktų,
    Niaukia vėjai dangų mėlyną,
    O svajonės skrenda link žvaigždžių

    Meile, tu tarytum pasaka,
    nesipildanti jau tukstantį naktų,
    Krypsta žvilgsnis už miškų,
    Nes į tą horiznoto juostą tolimą,
    Papuoštą rūkų,
    Panaši gal laimė.

    Gal lietus užgesins šitą norą pasmerktą,
    Gal priges jis nuo žiemos speigų,
    Gal jau kitą vasarą busi su kažkuo kartu.

    Pagaliau vel vasara, vakarai šilti,
    Tartum tyrą vandenį tu iš jų geri,
    Susitikę žvilgsniai liko suprasti.
    Pamiršai tu meilę buvusią
    Ši labiau saldi
    Pildosi svajonės, pažadai žvaigždžių,
    Nebebus saulėlydžių niekada liūdnų.

  17. Mindaugas sako:

    Jūra

    Skalauja jūra krantus žemyno,
    Rieda bangos iš tolių mėlynų,
    Galingai ošia ir nuramina,
    suteikdama vilčių.

    O mano norai ten, kur juosta horizonto,
    Iš kur ateina saulė ir aušra,
    Myliu merginą stovinčia ant kranto.

    Ir štai sėdėsim dviese ant geltono smėlio,
    Kalbėsimės lig sutemų,
    Apie kasdienius rūpesčius ir tai kas ypatinga,
    O jos balse skambės kažkas žavingo,
    Jos žvilgsnyje sauletekio aistra,
    Neatsispirti jos kerams ugningiems.

    Bet ar siek tiek rūpiu aš jai,
    Pažįstami, iš dingusių laikų mokyklos,
    Susitikę Palangos centre,
    Pqklausiu, kas gi jai patinka,
    Atsko ji:“gal tu“, -su šypsena veide.

    Mes esim susikibę rankom,
    O jūra oš ilgai ilgai,
    Matydama daug meilių nelaimingų,
    Ir sveikins tuos kurie dauge.

  18. Mindaugas sako:

    Vasaros meilė

    Šilti vakarai po jau gęstančia saule,
    Ir lietūs skaidrumo dangaus,
    Vėl vėjas papūs ir medžiai užoš,
    Ir vėl leisis saulė į miglą kaitros.

    Nuo karščio išgelbės gal upė šalta,
    Bet meilės jinai nenuplaus,
    As dieną svajoju, kad esam kartu,
    O naktį sapnuoju tave.

    Ir vieną dieną šiltą ir laimingą,
    Man pažiūrėjai į akis neabejingai,
    Matyt ir tu liūdėjai be manęs.

    Ir štai dabar laimingi dviese,
    Mes naktį žiūrim į žvaigždes,
    Ir geriam gaivą vasaros šiltos,
    Ir šildo tavo bučiniai ligi aušros.

  19. Mindaugas sako:

    Mylejai tu ne ją

    Mylėjai tu ne ją, ji ne tave,
    Bet susitikot jūs rugpjūtį šiltą,
    Vėlyva vakarą mieste,
    Tarp žalumos, žibintų šviesoje.

    Ir žengę porą žingsnių sustojot ir atsigręžėt atgal,
    Ir nuskamėjo žodžiai, svaigioj nakty,
    Po neilgos tylos ir žvilgsnių uždegtų.

    Lyg vakaro atokvėpis po karštos dienos buvo ši meilė,
    Lyg šiltas dvelksmas rytmečio gaivos,
    Užgijo žaizdos meilių nelaimingų,
    Atėjo štilius po stiprios audros,
    Ir nežinia ar būna sielų dar labiau laimingų,
    Ištroškusių, ir trokštančiu aistros.

    Žiurėjot jūs į dangų šaltą,
    Rudens apsuptyje,
    Į menesieną baltą ir tolimas šviesas,
    Ir mąstet apie praeitį liūdnoką,
    Bet juk dabar turi tu ją o ji tave.

  20. Mindaugas sako:

    Paguosk

    Vien tiktai tave myliu
    Gražioji pievų gėle
    Skausma savo vos pakelt galiu
    Degina aistra protą ir krūtinę

    Mėlynieji toliai tavo akyse
    Vėl pašauks mane į lietų geismo deimantinį
    Bet atgaivint mane gales
    Vien tavo bučiniai auksiniai

    Vasaros kaitroj alpstu nuo meiles
    Skęstu bet nuskęsti negaliu
    Tavo artuma mane taip traukia,
    Į laimės nešdama žydrynę

    Tavim laimingas būčiau aš
    Virš debesų, beribiuose galaktikos žvaigždynuos,
    Jei tu mylėtumei mane
    Žavioji gėle vasaros gėlynuos

    Bet šaltas rudeninis vėjas
    Nupūs viltis paskutines
    Nebūk tokia žiauri,
    Leisk priglaust ir pabučiuot

    Juk nieks tavęs taip niekad nemylejo
    Pabūk kartu, paguosk šiltu apglėbimu,
    Kad būt ne taip skaudu žinoti
    Kad būsi tu laiminga kada mylesi ne mane aistringai

  21. Mindaugas sako:

    Ne visada rasos lašai vienodi
    Po rytmečio aušra
    Ir naktys su savo ilgesiais svajingais
    Nevisalaik gaiva ore
    Ir mėnesiena skaidrumu užpildo
    O meilė keičia kasdienybę pilką
    Ir po nakties aistringos ne taip
    Jau traukia artuma
    Ir masina kunas prieblandoj zaismingoj

  22. Jūrmantė sako:

    Aš isileidau į širdį Meilę
    Jaučiu plazdenimą širdies
    Jaučiu aš tavo bučinius karštuosius
    Ir ašaras tavas jaučiu

    Tu pamynei savo išdidumą
    Ir lauki kol pagis mana širdis
    Kas vakarą mes švelniai tylim
    Tik kalba širdys mūs.

    2006. vasara.Notingemas

  23. Jūrmantė sako:

    Lietaus bučinys

    Aš paglostysiu lietų-lietus priglaus mane
    Aš paliesiu lietų-lietus paklaus manęs:
    „Ar matai kaip lyja Meilė iš manęs ?
    Ar jauti Švelnumą Meilės lietuje?“
    Lai lietus nulyja gyjančias žaizdas,
    Lai lietus nuplauna sieloje randus…

    ….Aš paliesiu lietų-lietus pabučiuos mane…
    2006 ruduo.Kingstonas

  24. Jūrmantė sako:

    Sielos draugui

    Mėnulis taip aukštai,
    O mes girdim vienas kitą.
    Mes jaučiam vienas kito Meilę
    Ir mūsų mintys Mus sujungia.
    O per sapnus,jau Mūsų sielos myli.
    Ateik,priglausiu,apkabinsiu-
    Mes girdime vienas iš kito.
    O Mūsų svajos sapnuose
    Sujungia Mūsų kūnus…

    2006 žiema.Kingstonas

  25. Jūrmantė sako:

    Aš norėčiau

    Aš norėčiau būti paukščiu
    Ir čiulbėti šaltą naktį
    Neturėti baimės širdyje,
    Kad manęs nesupranta.
    Neturėti skausmo širdyje-
    Tiktai jausti Meilę….

    Aš norėčiau būti paukščiu-
    Suokti , strikinėti.
    Ir žinoti, kad yra paukštis
    Kurs mane supranta.

    2006 ruduo
    Kingstonas

  26. Dženifer sako:

    Kvepuoju saule ir tavim.
    Mąstau vis tom pačiom mintim..
    Esi lyg saulė man šitam mažam pasauli.
    Man patinka Tavo šypsena ypatinga.
    Tavo žodžiai skamba taip beprašmiškai keistai,
    nes Tu tai pasakiai taip paprastai..
    Žinau širdis suprato
    Kaip išeit iš šitQ užburto rato.

  27. Dženifer sako:

    Aš tave šaukiu,tavuoju vardu..
    Esi lyg sapnas man bijau tavęs netekt.
    Nenoriu pradėt,
    bet jau nebenoriu kalbėt.
    Iš naujo.
    Geriau tyla nebyli..
    Tyla…
    Suprasi viską Tu, kai jau nebebūsim kartu.
    Išnyks iš akių liūdesys kai pasibaigs tavų akių spindesys.
    Tu juk nežinai ką tau jaučiu,
    tu negali perskaityt manų minčių.
    Esi kaip sapnas,kaip dangus,
    kaip šiltas vasaros lietus.

  28. Aiste sako:

    Neprisiekineki amžinaja meile,
    Ji ilga, o aš tai laikina.
    Nežadek man nukabinti saule,
    Aš opi, o ji tokia karšta.
    Neitikinek, kad primenu tau deive.
    Aš gyva, o ji tau – legenda.
    Tu geriau padovanok man meile,
    Ta, kuri žmonems nesvetima.

  29. Aiste sako:

    Aš pas tave įlindusi mažutė,
    Susigūžusi, pikta kažkur kamputy.
    Apsiverčiu, jauti kaip suvirpi truputį.
    Man nuobodu, lendu i paausį ir kedenu su smilga.
    Šiek tiek juokiesi, bet pro ūsą.
    Atsimeni turbūt, kad aš pas tave pūpsau.

    Aš pas tave apsigyventi nežadėjau,
    Bet taip – tu man tinki. Net suirztu.
    Esu pikta ir patrepsiu kojytėm.
    Sudunda tavo visas žavesys.
    Tu su manim, nes aš ten sulindau.
    Nebegalėtum vienas, ne dabar, o tuo labiau paskui.

    Papūsiu tau į nosies kraštą.
    Jauti kaip oro lyg pritrūktų?
    Tu tyčia nekvėpuoji, nori kad įpūsčiau dar
    Gyvumo tavo plastiko širdutėj.
    O aš žaidžiu, uilym – tu krizeni.
    Taip, per mane, nes aš kukliai ten laukiu sau kamputy

    Susivyniok į mano pusę, kur aš nusėdau.
    Nereikalauk atsakymo tuoj pat.
    Tiesiog pabūk, tik būk ir pasilik
    Mane savy, aš netrukdysiu.
    Gali ir plaukt, aš nenuskęsiu.
    Tik apkabink akim ir tau aš liksiu

  30. Greta ;D sako:

    Padariau didžiulę klaidą mylėdama Tave,
    Naktim miegoti negalėjau,
    O galvoje tik Tu!
    Liejau ašaras kasdien,
    O aš tau kaip eilinė mergina…
    Buvau lyg nesava,kai mylėjau aš tave…
    Dieną,naktį aš verkiau,
    Nesulaukiau nei truputi meilės…
    Bet dabar viskas kitaip !
    Aš pasikeičiau !
    Esu visai kita,
    Taip kaip tau tada nereikėjo manęs,
    Man dabar nereikia tavęs !
    O kankinuos dabar jau nebe aš- o tu!
    Nereikėjo būti lediniu…
    Gyvenimas teisingas,
    Duodi gera, gera gauni !
    O tu gero nedavei niekam…
    Na ir klupok Tu ant kelių,
    Man tai visiškai nebesvarbu.
    Koksai buvai tu,tokia dabar busiu ir aš…

  31. monikute sako:

    Gražu

  32. Sonia sako:

    Labai patiko Mindaugo eilėraščiai, labai artimi, daug ka priminė… ačiū 😉

  33. Sonia sako:

    Nebežinau kiek verkiau
    Bet žinau kad skaudėjo
    Nebesuprantu ar dar skauda
    Bet dabar aš verkiu

    Tu man sakei
    Mylėsi kol žvaigždės žibės
    Deja žvaigždės užgeso
    Ant tavo širdies

    Popieriaus lapas sušlapo
    Žodžiai išsiliejo
    Parašiau laišką Tau
    ne rašalu,
    Bet iš surių, krištolinių ašarų

    Nebežinau kiek verkiau
    Bet žinau kad skaudėjo
    Nebežinau ar mylėjau
    Bet dabar aš kenčiu

  34. Sonia sako:

    Širdis verke nakties tamsoi,
    Aš ištirpstu jausmu audroi.
    Noriu išeiti užmarštin,
    Nėra tikslo eit pirmyn…

    Tu viską
    Seniai jau pamiršai,
    Tik skausmą
    Širdy vien palikai.

    Atleisk už žodžius,
    Daugiau jų nebebus…
    Liks tik laiškai,
    Juos išsiust bijau, žinai…

    Svajonės ir sapnai,
    Tegu išnyxta amžinai..
    Prisiminimus nuplaus lietus,
    Gal tada širdyje Taves nebebus

  35. Tomas. sako:

    mano sukurtas eilėraštis

    Kvailas, ne kvailas, bet visgi jis tau yra kaip perlas,
    Gražus, ne gražus bet jis tau yra brangus,
    Nors ir koks jis butu, be tavęs jis pražūtu…
    Myli tave, brangina visokiai gražiais žodeliais vadina,
    Bet tau tai nesvarbu, nors vadina tave tokiu gražiu žodeliu…
    Kaip jis nori tave mylėti, branginti niekad nepalikti,
    Nusibodo jam svajoti galėtu viska tau paaukoti…
    Bet tau to nereikia… Nesvarbu tau ką jis veikę…
    Nepamilsi manęs tu kentėsime abu kartu…
    Bet tu džiaugiesi ir man tu nepadėsi…
    Busiu vienas, liūdesiu vienas, nes tu mane palikai…

  36. Neringa sako:

    Susikrausiu lagaminą,
    Ir pabėgsiu…
    Nuo tavęs, nuo savęs, nuo minčių…
    Kur bus tik tuštuma…
    Tuštuma ir vienatvė…

  37. skaiste sako:

    Labai labai gražūs žodžiai… Tikrai verčia susimastyti apie tokį gražų jausmą – meilę

  38. Ieva sako:

    tai ką skaičiau, na patiko. Jausmai, mastysena ir vaizdai, kuriuos aš mačiau tai skaitydamą, labai daug pasakė. labiausiai patiko Sonia’os kuryba.
    Tu tikrai ŠAUNUOLĖ, tik ar tai tikri jausmai ?
    jeigu tikri, tai tave reikėtu apipilti auksais,, nes iš tikros istorijos, padarei nuostabų kūrinį.
    o visiems kitiems linkiu geriausių minčių.
    sekmės.

  39. Ieva sako:

    Jis priekaištingai pažvelgė į mane, norėjo kažką sakyti, bet paskui apsigalvojo ir įsmeigė adatą man į ranką. Aš kruptėlėjau, paskui beveik tą pat akimirką suglebau. Kambaryje vėl pasidarė ramu. Balta ir ramu. Tik kupinas nerimo alsavimas, monitorių dūzgimas ir tylus dujų šnypštimas.

  40. Cornely sako:

    Aš tave mylėsiu amžinai,
    Bet tu manęs nekęsi…
    Aš tave bučiuosiu svajose,
    O tu mane kumščiuosi…
    Aš pasiryžus nusižudyti,jei tau nuo to geriau,
    Bet tau tai nesvarbu,nes aš tau klounas tik esu…

  41. Cornely sako:

    Tu esi mano širdies raktas,
    Tik tu tegali atrakinti ja,ir pasiimti.
    Bet manau tu to niekada nepadarysi, nes tau aš per prasta…
    Bet ar gi kita širdies puse renkamės pagal groži, turtingumą?
    Nebent tokie kaip tu…Bet aš dar tikiu,kad tu sugrįši ir atrakinsi mano širdį…

  42. Rashas sako:

    Pavasaris. 2010 03 08 R.S.

    Pavasario graži dienele

    Tegul atneš tau džiausmo,

    bent dalelę

    Ir kaip pabundanti gamta

    Pradėk gyventi šia diena!

    Nustok verkšlenti ant likimo

    Nutrink tas ašaras,

    gana

    Apsidairyk, visur aplinkui

    Eina i pabaigą žiema!

    Pradėk čiauškėti kaip paukštelis

    Beribiam, mėlynam danguj

    Skubėk, pranešk visiems –

    Pasaulis,

    Toks geras, šiltas, įdomus!

    Aš pasiilgau Tavo juoko

    Kuris be galo nuostabus,

    Tikiu, žinai, kad čia ne melas

    Ir tau nuo tuo,

    tik gera bus!

  43. Aira sako:

    Pamilti lengva iš tiesu,
    Išsaugot ja yra sunku,
    Bet jei tikesi ja šventai,
    pates tau net ir angelai.

  44. jauna nasle sako:

    Akla

    Tavyje aš mačiau pačią save
    Mačiau saulę , žvaigždes, jūrą
    Viską kas aplinkui gražu
    Girdėjau pažadus
    Kurie turėjo virsti tikrais
    Mačiau net ašaras, kurios pavergė širdį mano
    Mačiau gan silpną viduj asmenybę,
    Kurią aš norėjau padaryti stipria.
    Tik tvirtas kūnas ir tavo žodžiai
    Sakė , kad stiprus esi
    Bet netikėdama tavim aš pati
    Pamilau ne tą žmogų, kuri mylėti norėjau
    Paskendau jūroj viena be tavo pagalbos
    Nes protas nesuvokė su kuo aš buvau
    Širdis nenorėjo pripažinti , kad laikas pabusti buvo iš šio sapno
    Ir palikti šį žmogų, kuris ne tau skirtas buvo
    Kad tai pačios susikurta iliuzija ir sukurtas žmogus,
    Kuris net neturi širdies kokią tu pati turi..

  45. Cornely sako:

    Prašau suprask mano žvilgsniu,kad tu man patinki…
    Pažiūrėk man į akis ir viska suprasi…
    Nes žodžiu tau to nepasakysiu,neišdrįsiu… ;Dp* ;Dp*

  46. valdas sako:

    Išdžiūvęs šulinys jau nepagirdys,
    Rasos lašelių bus beviltiškai mažai
    Kai tavo lūpos degančiai suvilgys
    Kvėpuoti negalėsiu jau lengvai.

    Tada įdėsiu tau į ranką pakalnutę,
    O gal auksini žiedą, nesvarbu,
    Nes tau galiu širdelės žaizdeles užsiūti,
    Ir laimės paukštę pagauti už sparnų.

    Galiu ir šaržu tapt po tavo langu,
    Galiu mylėti daug, galiu mažai,
    Galiu ir tai ko dėl tavęs negali niekas,
    Tik tu vienintelė manęs to neprašai.

  47. valdas sako:

    Tu viena,
    Kuri galį pakeisti pasaulį,
    Balto lapo pirmoji raidė.
    Tu rasa,
    Dovana tekant rytmečio saulei,
    Suspindėjusi deimantu grožio versmė.

    Drugeliu
    Priglundi tarsi pasakų fėja,
    nuostabiausia pasaulio simfonija tu.
    Su tavim
    Visos naktis bemiegės šviesėja,
    Nes vienintelė mano poezija tu.

  48. bebe sako:

    Kaip norėčiau pavirsti į paukštę,
    išbučiuoti tavasias akis,
    liesti veida,kuna ir plaukus,
    koks apimtu mane svaigulys.
    Kaip norečiau aš Tau pasakyti,
    apie meilę ir josios jausmus,
    ir kasdiena Tave palydeti,
    iš namu ir atgal į namus.
    Virt šalčiu aš tikrai tau neleiščiau,
    ir išeiti toli nuo namų,
    kad netyčia kažkur nepaklystum,
    tarp savęs ir žmonių svetimu….

  49. bebe sako:

    Patiko?

  50. Audinga sako:

    labai gražu.

  51. aushryte sako:

    Tą naktį karštai bučiavai.
    Aistringos glamonės liejos laisvai,
    Virpėjau iš baimės ir geismo visa,
    Tik tau priklausiau aš tada…
    ******
    Nesakyki,nereikia tų žodžių,
    Nedraskyki senųjų žaizdų,
    Juk abu mes puikiai žinom,
    Kad tu manęs ne,o aš tave myliu…
    ******
    Žinau,kad visiškai banalu,bet šie žodžiai veržiasi iš širdies ir negalių jų sulaikyt.

  52. Karolina sako:

    Mylėk ta – kuris myli tave,
    Viliok ta – kurys vilioja tave,
    Džiaukis su tuo – kurys džiaugesi su tavimi,
    Ir visa gyvenima jam saky – myliu ir mylėsiu amžinai.

  53. Vytautas sako:

    Algimanto Baltakio eilės originalios,jos tikrai atitinka mūsų jausmus ir lūkesčius.Jauniesiems įsimylėjėliems,kuriė čia paliko savo posmus siunčiu persų filosofo,gydytojo ir poeto Omaro Chajamo rubajatą:
    Tu meilės nemaldauk pamilęs be vilties,
    Nedūsauk po langais,kur niekiamas jauties.
    Būk laisvas,išdidus,kaip riteris nakties,-
    Gal ranką vienąsyk ir meilė tau išties.

  54. ash... sako:

    Šalta žiema šalin jau eina
    Jau pavasaris ateina
    Dienos jau ilgėja
    Naktys jau trumpėja
    Na tai kas, kad dienos ilgos
    Bet prasmingos ir laimingos
    Naktys šiltos stebuklingos
    Atneša sapnus svajingus
    Mūsų širdys susilieja
    Su paukščiukų čiulbesiais
    Mūsų šypsenos linksmėja
    Sprogstant medžių pumpurams

    Pati sukūriau įvertinkit 🙂

  55. Gintarė sako:

    PIRMAS BUČINYS

    Jis saldus, kaip medus,
    Švelnus, toks nedrąsus
    Pirmas bučinys svaigus.
    Pilve skraidantys drugeliai,
    Iš krūtinės iššoksianti širdis,
    Pagaliau pažintas nuostabiausias jausmas
    Tai -… meilė.

  56. Raimondas sako:

    Ne tam žmogus sutvertas,
    Kad verkti ir liūdėti.
    Juk daug daugiau jis vertas,
    Ir džiaugtis, ir mylėti.

    Juk meilė, tai stebuklas,
    Ji gydo, puošia, šildo.
    Ir persmelkia, lyg durklas,
    Kiekvieno mūsų širdį.

    Tik tas žmogus bus doras,
    Kurs myli širdimi,
    Kurs turi vieną norą,
    Vien džiaugtis Tavimi.

  57. Vakarė sako:

    TU ir AŠ

    Tu sutvertas iš paslaptingo geismo,
    Iš amžinų, ažūru supintų žodžių meilumo.
    Iš šiltų akių spinduliavimo, žaismo,
    Iš karštų rankų, iš geidulio ir drovumo.

    Tu sutvertas iš ąžuolų, užburiančių vėjus,
    Naktyje lapų šlamesiu grojančius tyliai.
    Tu sutvertas iš lieknų pušų alėjos,
    Lengvai nučiuožiančios lyg rogės prie jūros.

    Tu sutvertas iš aukštų kalnų sniegyno,
    Tu paukščių čirenimas, tu – toliai, tu – vėjas!
    Tu , kaip žvaigždės virš žemės,
    Dvelki amžinybe, nenustoju į tave žiūrėjus.

    Aš sutverta iš būrelio debesų,
    Kurie neišliję į tolį nuplaukia.
    Iš spalvotų miškelių, aksomo kalvų,
    Iš šilkinės žolės, kuri pievas dengia.

    Aš sutverta iš meilės žarijų,
    Iš rankų, apkabinusių tavo pečius.
    Iš švelnumo, kurį dovanoja vakaras tylus,
    Iš lūpų, kurios kužda švelnius žodžius.

    Aš sutverta iš minčių tyrumo,
    Iš rytmetinio sodo gaivos, nakties.
    Bet, žaisti meilę su manimi, nereikia,
    Siela užgęs, kaip ugnis be deguonies.

  58. Labai gražūs eilėraščiai.

  1. 2008-11-24

    […] saldainius, poeziją ir gėles savo […]

  2. 2009-12-03

    […]  http://mintys.lt/eilerasciai/meiles-poezija […]

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *