Gairės: Bruno Ferrero

Saulėgrąža 0

Gyvas ar miręs?

Vieną vasaros dieną garsaus mokslininko anūkė­lis priėjo prie senelio. Paslėptoje už nugaros rankoje jis laikė ką tik sodo narve sugautą paukštelį. Klastingai prisimerkęs paklausė senelį: „Kana­rėlė, kurią laikau rankoje, gyva ar mirusi?“ „Mirusi“, – atsakė išminčius. Vaikas ištiesė ranką ir juokdamasis paleido paukš­čiuką, kuris...

Saulėgrąža 0

Dykumos rauda

Šiaures Afrikoje besidarbuojantį misionierių stebino vieno dykumu klajoklio elgesys. Kartais klajūnas visu ūgiu išsitiesdavo dykumos smėlyje ir priglausdavo ausį prie žemes. Sykį smalsumo pagautas misionierius neištvėrė. „Ką darai?“ – paklausė. Klajoklis atsistojęs tarė: „Bičiuli, klausausi, kaip rauda dykuma, nes ji norėtų būti sodu“. Kaip...

Saulėgrąža 0

Neužkietink širdies

Atšiaurioje, uolėtoje dykumoje gyveno du atsiskyrėliai. Jie buvo įsikūrę dviejuose vienas priešais kitą esančiuose urvuose. Po ilgų maldos ir griežto apsimarinimo metų vienas atsiskyrėlis nusprendė jau pasiekęs tobulumą. Kitas atsiskyrėlis buvo ne mažiau pamaldus, tačiau tiek pat geras ir atlaidus. Pasišnekučiuodavo su keliaujančiais piligrimais,...

Saulėgrąža 0

Dvi sėklos

Derlingoje rudens žemėje gulėjo greta dvi sėklos. – Noriu augti! – tarė pirmoji sėkla. – Įleisti šaknis j žemės gilumą ir išželdinti daigą. Sveikindama pavasarį, noriu lyg vėliavas išskleisti savo švelnučius pumpurus. Trokštu savo veidu pajusti saulės šilumą ir savo žiedlapiais – rytmetinės rasos...

Saulėgrąža 0

Žmogus šulinyje

Kartą žmogus įkrito į šulinį ir negalėjo iš jo išsikapanoti. Netoliese vaikštinėjantis geraširdis žmogelis jam tarė: – Man iš tikrųjų tavęs labai gaila. Užjaučiu. Socialinis darbuotojas pasakė: – Logiška, kad anksčiau ar vėliau kas nors čia gaus galą. Dievobaimingasis nusprendė: – Tik blogiečiai krinta...

Saulėgrąža 1

Išvaizda yra nie­kis

Vieną ledinę žiemos naktį budistų lama prie durų slenksčio rado sustingusį, iš šalčio mirštantį peliuką Lama paėmė peliuką, atgaivino jį ir paprašė pasilikti su juo. Nuo tada peliuko gyvenimas tapo labai ma­lonus. Tačiau vis dėlto gyvūnėlis nebuvo laimingas. Lama susirūpino: – Kas tau, mažasis...

Saulėgrąža 0

Kiek mus skiria

Sufijus išminčius, norėdamas persikelti per jūrą įlipo į laivą. Pusiaukelėje kilo stipri audra, ir didžiulį bangos ėmė svaidyti laivą į visas puses lyg kokį šapelį. Visi labai išsigando: kas meldėsi, kas šaukdamas rai­čiojosi po denį, kas mėtė savo daiktus į vandenį. Ramus liko tik...

Saulėgrąža 1

Ne iš akmenų sumūrytos tvirtovės

Kartą gyveno galingas valdovas. Puikiai matė, kaip nenumaldomai tirpsta jo gyvenimo dienos. Kas nu­tiks jo galingai imperijai, kai bus priverstas palikti į apsuptą daugybės priešų iš visų pusių? Ką darys prin­cas, per daug jaunas ir nepatyręs sūnus, kurio, deja, susilaukė tik senatvėje? Šios mintys...

Saulėgrąža 0

Davimas

Kartą atsiskyrėlis giraitėje pamatė vanagą. Paukštis į lizdą nešėsi gabalą mėsos: suplėšė jį nedideliais gabalėliais ir pradėjo maitinti sužeistą varnelę. Atsiskyrėlis nusistebėjo, kad vanagas maitina ma­žąją varną, ir pagalvojo: – Dievas man davė ženklą. Jis rūpinasi netgi maža sužeista varnele. Jis tiesiog išmokė plėšrų...

Saulėgrąža 0

Upė ir dykuma

Ramiai sruvendama jūros link upė pasiekė dykuma ir sustojo. Prieš ją stūksojo pavienės tarpeklių uolos, atkampūs urvai, horizonte dingstančios smėlio kopos. Iš baimės upė sustingo. – Tai mirtis. Man niekada nepavyks įveikti šios dykūmos. Smėlis sugers mano vandenį, ir aš pranyksiu. Niekada nepasieksiu jūros....