Du vyrai, abu rimtai sergantys, gulėjo vienoje ligoninės palatoje. Menam iš jų buvo leista kiekvieną popietę po valandą sėdėti lovoje, mat taip lengviau iš plaučių pasišalindavo skysčiai. Jo lova stovėjo prie vienintelio palatos lango. Kitas vyriškis visą laiką turėjo gulėti ant nugaros. Vyrai valandų...
XXIII skyrius. Mąstymas apie mirtį 1. Šis gyvenimas greit pasibaigs, tad apsižiūrėk, kur dabar esi. Šiandien žmogus yra, ryt jau jo nebus; kai tik jis dingo iš akių, išnyko ir iš atminties. O apakęs ir kietos širdies, kuris galvoja tik apie dabartį ir nemato...
Dieve, duok man kantrybės, kad nesipriešinčiau tam, ko negaliu pakeisti, drąsos – kad pakeisčiau tą, ką galiu, ir išminties – kad visada sugebėčiau viena nuo kita atskirti. K. Vonegutas Juk nedera visą laiką postringauti apie tai, koks turi būti žmogus. Laikas tokiam ir tapti....
Naujausi komentarai: