Gyventi verta, nes iš gyvenimo semiamės įkvėpimo

Gyventi verta, nes iš gyvenimo semiamės įkvėpimo

Ar žinote, kas jus įkvepia? Tam tikra muzika? Pilnas garuojančios kavos puodelis? Pasivaikš­čiojimas, kai galite giliai kvėpuoti? Pokalbis, kuris teikia jums naujų minčių? Nedidelis ritu­alas, kuriuo pradedate savo kūrybinius proce­sus? Įkvėpimo galima pasisemti iš keisčiausių dalykų. Frydrichą Šilerį, pavyzdžiui, įkvėpdavo rašomojo stalo stalčiuje gulinčio pradėjusio pūti obuolio kvapas.

Sužadinti įkvėpimą – vienas dalykas, pasi­kliauti juo – visiškai kitas. Įkvėpimas yra drąsa paklusti šauksmui, aukštesnei, kūrybinei jėgai, kuri nori per mus pasireikšti. Ir būtent čia ir dabar.

Kai Georgas Frydrichas Hendelis kūrė „Mesi­ją”, jam atrodė, jog ištisas dvidešimt dienų jį vedė nežemiška jėga: „Aš tarsi mačiau prieš save visą dangų ir patį didįjį Dievą”. Tai, ko gero, svar­biausia Dievo dovana, kad būtų pažadintos mūsų kūrybinės galios. Tik mumyse esantis me­nininkas pasitiki įkvėpimu ir savo darbe laiko jį paslaugiu draugu. Dailininkas Robertas Motervelis tapyti galėdavo tik tada, kai ateidavo įkvė­pimas: „Teptukas sukluptų ties tuo, ko pats ne­įstengi padaryti”.

Gyventi verta, nes žodį „kaltė” galime rašyti iš mažosios raidės

Sociologas Peteris L. Bergeris teigia, jog žmonės dar niekados nesijautė tokie nekalti kaip mūsų šimtmetyje:

Dėl mūsų klaidų kalti tėvai. Jie netiesiogiai prasikaltę, nes kaltinti galima didesnes visuo­menės struktūras, kurios savo ruožtu taip pat atrodo reikalingos ir pajėgios. Vis labiau pažįs­tame įvairialypes sąsajas ir dėl to vis daugiau tolsta mūsų atsakomybė, kuri dar labiau didėja.

Kaltė iš didžiosios raidės yra kažkas gigantiš­ka, kas labai slegia, bet kartu yra be galo toli ir ko neįmanoma pakeisti. Dėl tokios kaltės gali­ma tik kentėti, atsparos taško nėra.

Vis dėlto. Jei tą didelį žodį „kaltė” rašysime mažąja raide, galėsime pasakyti: „Taip, aš taip pat esu kaltas”. Akimirką tai nemalonu, bet pa­galiau vėl yra atsparos taškas: taip, aš pradedu nuo savęs.

Gyventi verta, nes putpelės labai protingos

Bavarijoje yra labai keistas krucifiksas: ant visų keturių jo galų tupi po porą putpelių ir žvelgia į nukryžiuotą Kristų.

Kai keli paukščiai miega, jie susiglaudžia tar­pusavyje pasukdami galvas į priešingas puses, kad iš karto pastebėtų besiartinantį priešą. Put­pelės yra vieninteliai paukščiai, kurie daro kitaip. Jos miega būreliais, kartu sukišusios snapus. Vie­na sena legenda sako, jog to jas išmokė Jėzus. Ne­skraidančioms mažoms putpelėms jis sakė, kad saugiausia atsigręžti į vidurį ir kad reikia su pasi­tikėjimu žvelgti į jį, į Kristų.

Ir dabar putpelės miega suglaudusios galvas. Priartėjus priešui, jos staiga ima plasnoti į visas puses ir įvaro jam baimės.

Bavarišką putpelių kryžių geriausia kabinti miegamajame virš lovos. Jis miegančiajam pri­mins, jog mums visiems taip reikalingo saugumo nerasime išorėje. Nepadės baimė, signalizacijos įrengimas, ginklai ar policija. Jis slypi mūsų vidu­je, tame širdies kampelyje, kur laikome tą, kuris mus sukūrė.

Ištraukos iš knygos: Werner Tiki Küstenmacher, Marion Kustenmacher 100 priežasčių, dėl ko verta gyventi

2012-03-24.


Siųsti šį straipsnį draugui Siųsti šį straipsnį draugui

Patiko ką perskaitei? Gali palikti komentarą arba užsiprenumeruoti RSS!

Vienas komentaras

  1. Dalija rašo:

    Įdomūs straipsniai.Ačiu…

Palikti komentarą

Priminimas: visi sakiniai lietuvių kalboje pradedami didžiąja raide. Visi lietuviški žodžiai rašomi lietuviškai.


RSS

Kas yra RSS?

Užsisakyti Mintys.lt naujienas el. paštu

Nuolat ieškau žmonių norinčių ir galinčių prisidėti prie Mintys.lt veiklos Susisiekite.

Jei nori kasdien gauti mintis (aforizmus) į mobilujį telefoną - siųsk žinutę su tekstu "Noriu minčių" telefonu 862864932(Ežys). Žinučių gavimas nemokamas.

RSS Gudas

Žurnalų sąrašas

Nuorodos

Tau taip pat gali patikti:close