Kategorija: Psichologija

Komforto zona 0

Silpno žmogaus pavidalai

Skaityti, domėtis, reflektuoti ir paskui rašyti apie silpnąsias žmogaus puses yra sunku. Patyriau tai besiruošdamas rašyti. Skaitydamas apie baimę, nerimą, gėdą, kančią, skyrybas, alkoholį ir kitus dalykus norom nenorom susiduri su savo silpnybėmis, pamatai, ko galbūt nelabai norėjai pamatyti. Patenki į tamsiausius savo užkaborius ir esi priverstas nors truputį „apsikuopti”. Visgi, pasirengimas nenuėjo veltui ir straipsnį pavyko parašyti. Žemiau aprašiau tris silpno žmogaus pavidalus, kuriuos šio pasirengimo metu atradau. Linkiu, kad jie padėtų gyvenime mums tapti stipresniems.

Neištikimybė 0

Neištikimybės painiava

Tuos, kurie buvo išduoti, nuo žodžio „neištikimybė“ tiesiog nukrečia šiurpas. Dantė išdavusius pasitikėjimą žmones įkėlė į devintąjį pragaro ratą. Ir visgi tai gana dažna. Mes traukiame vieni kitus kaip magnetai, vieni stipriau, kiti silpniau. Kur kitur, jei ne pas savo artimą žmogus tikisi rasti paguodos, kai nebeištveria konfliktų ar vienatvės dviese skausmo? Juk yra viltis, kad tave priims ir mylės tokį, koks esi.

Stresas 0

Stresas, kuris mums padeda ir trukdo

Kasdienis mūsų gyvenimas yra kupinas įtampą sukeliančių įvykių: mus erzina kamščiai, eilės ar triukšmingi kaimynai, Mūsų siekiams trukdo išorinis pasaulis (darbdaviai moka per mažą atlyginimą, padavėjai, pardavėjai, maršrutinių autobusų vairuotojai su mumis kalbasi ne taip mandagiai, kaip mums norėtųsi). Ir visa tai – tik maži kasdieniniai įvykiai.

Jausmai 0

Jausmai ir jų raiška

Jausmų neišvengsi. Visi jie – nuo džiūgavimo iki visiškos nevilties – egzistuoja ir vienokiu ar kitokiu būdu veikia mintis, elgesį, santykius su kitais.

Kūdikis verkia 0

Kaip nuraminti verkiantį kūdikį?

Kūdikio gimimas atneša daug džiaugsmo, jaučiamės pakylėti. Tačiau pasikeitęs kasdienis gyvenimas, rūpinimasis mažyliu jaunus tėvelius kartais išmuša iš vėžių. Didžiausias mūsų kaip tėvų savigarbos „naikintojas” ir nemalonių minčių šaltinis būna nenumaldomas vaikelio verksmas.

Algirdas Kaušpėdas: Gyventi reikia drąsos 0

Algirdas Kaušpėdas: Gyventi reikia drąsos

Jis gali būti rimtas, solidus ir mąslus. Jis gali būti ironiškas, žaismingas ir rafinuotai šmaikštus. Jis moka grakščiai žongliruoti skirtingais vaidmenimis. Su dainininku, architektu, verslininku Algirdu Kaušpėdu kalbamės apie kaukes ir tai, kas slypi už jų.

Mokytis 0

Efektyvus mokymasis – kas tai?

Mūsų aplinka yra labai dinamiška – tai, ką naudojome vakar, nebetinka šiandien. Todėl mokymasis neatsiejamas nuo mūsų kasdienybės. Man patinka posakis, kad gyvenimas panašus į eskalatorių, judantį žemyn. Tai reiškia, jog netobulėdami, nesimokydami, liekame ne toje pačioje vietoje, o judame atgal. Taigi norėdami bent išlaikyti esamą darbo vietą, turime mokytis. Mokytis bendrauti su naujais, o gal ir esamais kolegomis, spręsti konfliktus, daugiau parduoti, geriau susiderėti, vadovauti, dirbti su nauja programa. O norėdami pakilti aukščiau, eskalatoriumi turime bėgti aukštyn, taigi ir mokytis efektyviau nei kiti. Kaip padaryti, kad mokymasis būtų efektyvesnis, o pats procesas kuo greitesnis?

Vaikas 0

Kiek kartų tau reikės kartoti?

Vasara – toks metas, kai daug dažniau nei kitu laiku tyčia ar netyčia tampi įvairių šeimų santykių liudininku. Vaikai laksto visur: paplūdimiuose, lauko kavinėse, parduotuvėse, parkuose. Kažkur šalia, žinoma, yra ir tėvai. Tarp tėvų ir vaikų vyksta nuolatinis abipusis auklėjimas.

Smurtas 0

Ar įmanoma įveikti psichologinį smurtą?

Kito žmogaus žeminimas, menkinimas, įžeidinėjimas, grasinimai, bandymas jį kontroliuoti, rodyti savo valdžią – dalykai, kuriuos vardindami, viduje suvirpame: taip daryti negalima. Tačiau ne paslaptis, jog psichologinis smurtas tarpusavio santykiuose, šeimoje – ne toks jau retas reiškinys. Viešosios įstaigos „Gera būsena“ psichologė psichoterapeutė Aušra Šapranauskienė pasakoja, kaip jį atpažinti ir pabandyti pakeisti situaciją.

Mokyklų epidemija – patyčios 0

Mokyklų epidemija – patyčios

Patyčios plinta kaip virusas. Tie, kurie šiandien mano draugai, rytoj gali tapti priešais.

Jonas: Aš sėdžiu pirmame suole. Kai kas nors kikena ar šnibždasi už nugaros, visada susinervinu. Galvoju, kad juokiasi iš manęs. Kai kas nors ką pasako, tai atrodo, kad trenktų. Būna, net supykina arba pradeda labai skaudėti galvą. Dažnai einu seselės paprašyti, kad išleistų namo. Tada kiti sako, jog esu „slabakas“, nes dažnai sergu.