Kokią naudą turi niekur nepritaikomos žinios?

„Pažinojau žmogų, kuris atmintinai mokėjo traukinių tvarkaraštį, nes vienintelis jam džiaugsmą teikiantis dalykas buvo leisti laiką stotyje ir stebėti traukinius – atvykstančius bei išvykstančius. Jis gėrėdamasis apžiūrinėdavo vagonus, galingus garvežius, didžiulius ratus, jam būdavo smagu matyti ryškiais prožektoriais tikrinamus mechanizmus ir vaikštinėjantį stoties viršininką. Žmogus žinojo viską apie kiekvieną traukinį: iš kur atvyko, kur išvyks, kada bus galutinėje stotyje, kokie traukiniai išvyks iš ten ir kada atvyks čia. Jis žinojo traukinių numerius, žinojo, kurią dieną kuris išvažiuoja, ar ten yra vagonas-restoranas, ar keleiviai bus persodinami. Žinojo, kuriuose traukiniuose yra pašto vagonas ir kiek kainuoja bilietas į bet kurį miestą. Žmogus nevaikščiodavo į barus, kiną, neidavo pasivaikščioti, neturėjo nei dviračio, nei radijo imtuvo, nei televizoriaus, niekada neskaitydavo knygų nei žurnalų, o jei būtų gavęs laiškų, tai ir jų nebūtų skaitęs. Šiems dalykams jis neturėjo laiko, kadangi kiauras dienas praleisdavo stotyje ir tik pasikeitus traukinių tvarkaraščiams – gegužę ar spalį – keletą savaičių žmogaus nesimatydavo stotyje. Tuomet jis sėdėdavo namie prie rašomojo stalo ir kaldavo viską atmintinai, lėtai skaitydavo tvarkaraštį nuo pradžios iki galo šimtus kartų (lėto skaitymo malonumas), ypač atkreipdamas dėmesį į pakeitimus. Sykį kažkas jo paklausė, kada išvyksta vienas toks traukinys. Lengvatikis net pavėlavo į traukinį, nes didysis žinovas, švytėdamas iš pasididžiavimo, neleido jam eiti tol, kol ne tik nepasakė traukinio išvykimo laiko, bet ir neišklojo traukinio numerio, vagonų skaičiaus, būsimų persodinimų tvarkos, be to, dar ir kitų traukinių išvykimo laiko; išaiškino, kuriuo traukiniu galima nuvykti į Paryžių, kur reikia išlipti, kada traukinys turi atvykti į galutinę stotį, ir niekaip nesuprato, kad visa ši informacija nedomino klausančiojo. Jei kas nors jį beaiškinantį palikdavo ir nueidavo, žmogus užpykdavo ir pasakydavo pavymui „Jūs neturite nė mažiausio supratimo apie geležinkelio linijas.“
Tačiau jis pats niekada nebuvo įsėdęs į jokį traukinį. Sakė, kad tai neturi prasmės, nes jis ir taip žino, kur ir kada tas traukinys atvyksta.“

Autorius: Peter Bichsel.

Yra žmonių, kurie žino viską apie knygas. Gali pateikti puikią kiekvienos eilutės egzegezę. Atskleisti daugiaprasmių žodžių reikšmę. Paaiškinti, ką autorius iš tiesų norėjo pasakyti, nors paviršutiniškai skaitant atrodytų visiškai priešingai. Tačiau to, ką perskaito, jie nepritaiko savo asmeniniame gyvenime.

Ištrauka iš knygos: Bruno Ferrero 40 pasakojimų iš dykumos.