Likimas iš manęs ne viską atėmė

Pamokantis pasakojimas, kaip turėtumėm vertinti nematerialius dalykus, kuriuos turime…

Diena dar nesutemo, ir mugė dar nesibaigė, – ta mugė, kuri vyko ant upės kranto. Bijojau, kad laiką sugaišau ir pinigus paskutinius išleidau. Bet ne, brolau, man dar šis tas paliko. Likimas iš manęs ne viską atėmė.
Jau baigės pardavimas ir pirkimas. Mokesčiai visi jau apmokėti, ir man jau laikas grįžti į namus.Bet, vartininke, tu reikalauji rinkliavos? Tu nebijok, man dar šis tas paliko. Likimas iš manęs ne viską atėmė.
Nurimęs vėjas žada audrą, o niūrūs debesys vakaruose nepranašauja nieko gero. Ramus vanduo jau laukia vėjo. Skubu aš persikelt per upę, kol neužklupo dar naktis. O keltininke, tu reikalauji užmokesčio? Taip, brolau, man dar šis tas paliko. Likimas iš manęs ne viską atėmė.
Šalikėlėj, po medžiais sėdi elgeta. Jis žvelgia man į veidą su drovia viltim. Jisai mano, kad per dieną daug uždirbau. Taip, brolau, man dar šis tas paliko. Likimas iš manęs ne viską atėmė.
Naktis tamsėja, kelias lieka tuščias. Tarp lapų švyti jonvabaliai. Kas tu, kuris mane vogčiom seki žingsniais negirdimais? Žinau, tu nori iš manęs atimti visą mano pelną. Tavęs aš neapvilsiu. Nes man yra šis tas palikę. Likimas iš manęs ne viską atėmė.
Vidurnaktį aš pareinu namo. Mano rankos tuščios. TU lauki išsigandusiom akim prie mano durų tyli ir budinti. Tarsi išgąsdintas paukštis tu skrendi man prie krūtinės su aistringa meile. O, taip, taip, o mano Dieve, dar daug ko man paliko. Likimas iš manęs ne viską atėmė.

Autorius nežinomas.

Atsiuntė: Gintė.