Meilės sms. Meilės eilėraštukai

Myliu Tave, myliu karštai, mylėk mane ir bus O.K.!!!
Kaskart Tau žiūrint į akis dažnai ten melą aš matau… Ne veltui virpa man širdis, kasdien aš myliu vis labiau…
Aš be Tavęs, kaip gėlė be saulės, kaip žuvis be vandens, kaip paukštis be dangaus. Aš myliu Tave ir neišgyvenčiau jei netekčiau Tavęs.
Gyvenčiau tarp tamsaus pasaulio, jei nebūtų mylinčios širdies, jei nemylėčiau aš Tavęs. Nepaliki Tu manęs, nes numirsiu be Tavęs.
Aš ir Tu – mes kartu. Aš myliu Tave, o Tu – mane. Mes būsim kartu, tol kol mūsų širdys kaip viena, plaks už abu. Aš MYLIU TAVE…
Šešėliu karalystėj mes žaidžiam slėpynes, aistra, švelnumas, meilė paslepta po bejausmėm kaukėm… ir ašara nurieda, tik ašarų čia nieks namato…
Meilė lyg karas – lengva pradėt, sunku baigt, neįmanoma pamiršt…
Aš norėčiau būti ašara – gimusi Tavo akyse, gyvas riedėdamas Tavo skruostu ir mirštantis Tavo lupose…
Kas yra gėlė be saulės, kas yra žemė be dangaus? Kas esu aš be Tavęs, štai kodėl Tau sakau, kad myliu tave!!!
Kai saulė į jūrą nugrimzta, tamsa apkabina gatves… Kažko man širdis neberimsta, galbūt, kad ilgiuosi Tavęs…
Kai suvilios Tave vaikino akys, o sieloj bus taip gera ir ramu, atmink, kad kažkas yra pasakęs: pamilti lengva, o mylėt sunku…
Atšalo ant stalo kava, užmigo mano meilė visa, mano širdis džiaugsis ir dainuos, bet niekas to nesužinos…
Jei pažvelgsiu aš aukštyn į Tavo dangų, jei šilta žvaigždė nukris ant mano rankų, jos keista viltis pateiks man viltį, jog turiu surasti kelią į Tavo širdį…
Kartais mintimis į rytojų važiuoju, kartais kaip vaikas kvailioju, kartais Tavo vardą sapnuoju, kartais Tavo žvilgsnį medžioju…
Vakaras – tai metas kada viskas nurimsta ir apsigobia meilės skraiste, tada įsimylėjusios sielos skuba viena pas kitą, kad galėtų džiaugtis begaline meile…
Prieblanda, aplink tyla… Tavo lūpos, jos jau čia… prisiglaudžia, nuramina, vėl užkaitina, vėsina… Tam nėra jokių ribų – tai lyg jūra be krantų…
Įsivaizduok: karšta diena, ledukas slysta Tavo krūtine. Nors ledas šaltas, bet meilė tai karšta. P.S.Be to – ledukas mano dantyse!!!
Aš užtrenkiau širdies vartus ir saugiai paslėpiau raktus! Mergytė tik nusišypsojo ir durys Jai atsilapojo!!!
Išvyk meilę pro duris… pro langą įlys!!!
Tu žinai kaip aš jaučiuos blogai, kodėl man nesiseka taip, kodėl aš vienas visąlaik, kodėl manęs nemyli taip kaip aš myliu Tave labai!!!?
Tu nežinai, kiek aš miegojau, kaip aš atrodau ir jaučiuos, bet žinok, kad mano mintyse Tu būsi nuolatos…
Nurimo vėjas, visur tylu aplink, girdžiu tiktais kaip plaka Tavo širdis arti. Tu sušnibždėjai man kažką gražaus, aš neištvėriau ir pabučiavau!
Kiekvieną kartą atsikėlęs aš žinau, kad ir Tu atsibudai, ir nors man šalta, mane šildo Tavo jausmai man!!!
Būk gėle, tik ne kiekvieno skinama ir prie širdies segama!!!
Tavo veido švelnūs bruožai, rankų šiluma, Tavo mintys… Tavo žodžiai… Mano vienuma…
Kol nesutikau Tavęs, aš niekad šito dar patyręs nebuvau , kad ateina meilė ir palieka žemej, ir širdy šviesiau!
Aš ne vienas, o Tu vis stovi ir kažko lauki. Aš vėl liūdnas, bet Tu ir vėl paguodi mane. Aš kartais linksmas, bet tik kai Tu būni šalia. Tad niekur neik, liki šalia…
Kai ašaros užtvindo mėlynas akis ir nieks nepasakys, kad mano meilė niekad jau negrįš ir liks pasaulis praeity, tol, kol ta ašara širdy paskęs toli toli toli…
Ar žinai, kodėl saulės zuikučiai tokie linksmi? Todėl, kad šiame pasaulyje Tu esi! Ar žinai, kodėl mėnulis žiūri žemės kryptim? Į Tave! Jis juk žiūri kartu su manim!
Pavasario nuostabi gaiva,vasaros svaiginantis karštis, žiemos maloniai duriantis šaltis – visa tai telpa mylimosios bučinyje…
Kam gyventi, jei gyvenimas trumpas? Kam mylėti, jei meilė kančia? Kam sakyti, kad myli mane, jei rytoj pasakysi, kad ne?!
Kiekvieną kartą saulei nusileidus, paskestu aš gražiuose sapnuose, Tu bėgi auksinius plaukus paleidus, Tu tirpsti meilės svajose…
Būk Tu laiminga, kaip saulė patekėdama. Būk skaidri, kaip ežero vanduo. Būk saldi, kaip bičių medus. Tu tik būk… šalia manęs…
Prašiau Dievo gėlės – davė darželi. Prašiau Dievo obuolio – davė sodą. Prašiau Dievo medžio – davė mišką. Prašiau Dievo meilės – davė Tavo telefono numerį…
Virš manęs žvaigždėtas dangus… Prieš mane tyli jūra… Tik kažko man trūksta… Man trūksta Tavęs…
Nusišypsok, užmerk akis, tegul tai bus tau paslaptis, tokia švelni, kaip ta pusnis, kur gimė pirmas bučinys…
Padovanok man mielą užmiršta žodi, kažką labai paprasto, kažką visai nereikšmingo, kaip balsą lapo, kuris spalį vienas laikosi ant medžio… Padovanok man žodį.
Meilė neklausia Tavo vardo ir kiek Tau metų nesvarbu… sustoja JI ties Tavo langu ir tyliai sako – ateinu…
Nėra vaisto nuo meilės, nebent tik mylėti dar labiau…
Aš Tavęs labai labai pasiilgau.Kodėl nėra Tavęs šalia Manęs?Man Tavęs reikia…Aš Tave…Man žiauriai tavęs reikia…
Aš ateisiu tyliai tyliai, kai miegos visi mažyliai. Parašysiu atmintinę, o kas rašė – nesakysiu. Suksi galvą, riesi nosį, o kas rašė nežinosi!!!
Net nežinojau , kad Tu tokia išvis pasaulyje esi… Bet jaučiau… Nuo pat mažų dienų paveikslas Tavo mano širdyje gyveno…
Kai Tu miegosi, aš galvosiu apie Tave, kai Tu eisi, aš svajosiu eit šalia, kai Tu verksi, aš busiu ašara Tava, kai Tu džiaugsies, aš būsiu džiaugsmo dalele…
Mylėki Tu mane ir aš Tave pamilsiu, glamonių svaigulyj paskesime ABU… Aistringais bučiniais Tave aš apipilsiu, tereikia Tau tiktai- pašaukt mane vardu.
Kaip aš norėčiau Tave visą glamonėti, uždegti aistrą Tavyje… Nebegaliu ramiai aš nusedėti, nebetelpu aš savyje…
Vos pamačius Tave mirštu, bet vėliau vėl atsistoju. Jeigu kūno neparduodi, gal nors žvilgsni išnuomotum?
Kad vėl dangus taip skardžiai juoktus, primindamas jog Tu šalia esi, kad neštų man mintis sparnuotas ir leistų jausti kaip šiltai mane apkabini…
Kas jaučia meilę, o kas ne! Priprask, pasaulyje jau taip yra, kad žmogų nugali aistra, bet jei jo meilė amžina, nenugalės jos niekas niekada!
Meilė – ji nuveda savo keliu, įskaudina ir palieka… Bet kartais ji suveda du skirtingus žmones!
Nebijok žaizdų – jos užgyja. Nebijok skausmo – jis praeina. Nebijok mirties – ji neišvengiama. Nebijok meilės – ji būtina…
Tavo švelnios rankos mano širdį apkabino, ilgesiu apdovanojo, naktimis aš jas sapnuoju… Tavo rankos apkabino…apsvaigino…
Draugystė – tai ne žvaigždė, o meilė.. Meilė – tai žvakė. Žvaigždė nenustoja žibėt net ir tada kai žvakė sudega…
Įsimylėti – tai lyg nuvalyti dulkes nuo pilkos kasdienybės, viskas nušvinta ryškesnėm spalvom. Šv.Valentino dienos proga linkiu, kad tos dulkės nespėtų nusėsti…
Nuo meiles yra visokių vaistų, tačiau nėra nė vieno patikimo.
Tegul Tau saulė šviečia nuostabiausiais spinduliais, mėnulis teneša Tau laimę, tegul Tau daug žvaigždzių rodo tiesų kelią, o vėjas tegul atneša tau meilę…
Širdelė mano smarkiai plaka, nuo meilės Tau esu apakęs!!!
Mylėti galima tik vieną kartą… Ir dar kartą… Ir dar kartą… Nes gyvenimas tiesiog per trumpas, kad būtų galima nemylėti!!!
Dušia skęsta alkoholy, mano kūnas Tavęs nori, mano noras begalinis, stoviu aš su apatiniais, nebandyk mano kantrybės, skambink greitai nekankinus…
Nemylėk, kas auksu žiba, kas meilę perka pinigais, mylėk kas turi meilę tyrą ir Tave myli ne juokais.
Nuo šakutės ant šakutės šokinėja dvi širdutės, o kai meilė jas pagavo, ėmė ir pasibučiavo!
Fantazija beribė nuneš mane toli… Ten, kur saulutė šviečia, ten, kur visi geri! Tave už rankos švelniai paimsiu aš kartu, kad čia nebūtų liūdna ir truputi baisu.
Lai bučiuoja vėtra Tavo plaukus, lai akis sušlapina audra, lai per amžius šie žodžiai skamba: mūsų draugystei užtvarų nėra!!!
Kai švelnus vėjelis praskrisdamas pakuždės Tau mano vardą paslapčia, tai žinok: aš Tavęs pasiilgau, mintimis skrendu pas Tave…

Paliesk mane žvilgsniu ir aš pamilsiu tas akis, o lūpas, kuriomis bučiuosi, sapnuosiu naktimis. Paliesk mane, į savo sapną panardink ir švelniai švelniai apkabink…
Tu mano meilutė, Tu mano gražutė, Tu kaip saulės spinduliukas, Tu išlik visą laiką tokia!
Yra meilė ir mėnulis, o be meilės viskas nulis…
Gyvenimas Tavo dar ilgas, gyvenimo tik pradžia, gyvenime būki laiminga, o kartais prisimink ir mane…
Po dangum, tuo pačiu, ta pačia lemtimi… Mes ieškosime, rasime, lauksime… Visados tolimi, niekados svetimi, mes lyg paukščiai visad susišauksim…
Ir kalnų viršūnėm saulė nusileido, aplinkui pasidarė taip ramu, širdelė mano tyliai plaka…JI PASIILGO JAU TAVĘS!!!
Gyvenimas nebuvo mano rožėm klotas. Ėjau spygliais keliu nuklotu… Labai retai buvo gerų dienų, tai va dėl ko Tavęs ir neužmirštu!!!
Kefyras kefyras, toks baltas ir tyras, kaip sniegas, kaip triušis, kaip šaltas plombyras… Ir laipsnių jis turi paslėpęs savy… Išgerk ir pajusi jo
jėgą širdy…
Vilnius – Kaunas – nieks negaunas… Aš lekiu, nukrito balnas. Kaip norėčiau lėkt greičiau, pamatyt Tave skubiau!
Aš ir Tu – mes kartu. Būtų bučkis, bet Tu dručkis ir pasiekti negaliu!!!…
Ėjau pieva ir sutikau margą akiniuotą drugelį. Jis pažadėjo tau perduoti maža bučinuką į nosytę. Linkėjimų nebepakėlė… Juk jis tik mažas akiniuotas drugelis.
Mylėk ir džiaukis, bučiuok karštai kol dar žydi jaunystė kaip rožės žiedai…
Kartosiu amžių amžius Tavo vardą, rašysiu iš didžiodios jį raidės. Žinau, žmogus draugų visokių turi, bet man Tavęs pakeisti niekas negalės…
Lai mūsų meilė kaip jūra gili, niekados neišsenka. Tegul nieks jai išsemt ar užšaldyt jėgų neusuras! Imk tarp vėjo stipraus
mano ištiestą ranką ir išeikim Abu į bekraštes draugystės marias…
Ar žinai kodėl šypsosi saulė, kodėl pasaulis šiandien toks gražus? Tai todėl, kad margajam pasauly, mes atradom šilčiausius jausmus!!!…
Tu tokia, kuri man… Tu tokia, kurios niekas… Tu tokia, kad aš negaliu… Tu tokia maža, kaip… Bet kokia tu bebūtum, vis vien draugė esi!
Pažadėk nutildyti medžių raudą, pažadėk – ilgai ieškoti ir kada nors rasti lašelį džiaugsmo, kruopelytę vaikiškumo. Ir pažadėk – MYLĖTI!
Tu žmogus. Mažas mažytis žmogelis, vaikštai po lietų ir jūrą sapnuoji. Aš su tavim, aš – tavo drugelis, toks pat mažas, mažytis žmogelis.
Aš ne vienas, o Tu vis stovi ir kažko lauki. Aš vėl liūdnas, bet Tu ir vėl paguodi mane. Aš kartais linksmas, bet tik kai Tu būni šalia. Tad niekur neik, liki šalia…
Jei pasauly Tavęs nebūtų, gerumas ir meilė netektų vardų, nešildytų saulė, šaltiniai išdžiūtų ir žemė visa apsitrauktų ledu…
Del meilės žmonės juokiasi ir verkia, bet meilės ieško kiekviena širdis. Dėl meilės žmonės žudosi ir žūsta, o kas ta meilė nieks nepasakysi!
Mylėk karštai ir džiaukis, kol dar žydi jaunystė kaip rožės žiedai…
Tu žmogus, mažytis žmogelis, vaikštai po lietų ir jūrą sapnuoji. Aš su tavim, aš tavo drugelis, toks pat mažas, mažytis žmogelis!
Juokas…pažadina kraują, praplečia krūtinę, išvalo smegenis, sugniuždo priešus, įelektrina jausmus ir prikelia gyvenimui. Tad JUOKIS!!!
Kaip drugelis, išskleidęs sparnus skridau į šviesą, kurios man taip trūko… Ta šviesa, pasirodo, buvo deganti ugnis, kurioje ir sudegė mano sparnai… Liūdna…
Danguj sužibo maža žvaigždutė, tai mano kvaila, užsispyrus širdutė… Kuri jaučias liūdna be…
Šypsenėlės akcija! Nusišypsok gražiai, va taip:), o dabar savarankiškai!:) Malonu draugą pradžiuginti, o dar maloniau – gauti iš jo šiltą šypsenėlę…:)
Smėlėta pakrante keliavo žmogus, o bangos daužėsi į krantą… Tikėjo jis, kad meilė buvo ir bus ir susitiksim mudu kitąkart! Ar tu tuo tiki?
Padovanosiu Tau žvaigždę,iškritusią iš lopšio debesų.(-)savo kvapą,nevystančių gėlių žiedų.(-)Tau eiles,iš paukščio skrydį gausi dovanų.(-)lietų.(-)saulės šypsnį,kad matyčiau kelią,kuriuo Tu eini.(-)Tau kančias,kad žinotum,jog dar gyvenu!Galbūt tada atsiplėšim nuo žemės,o jau tada supinsim Venerai kasas,palydėsim žvaigždes į naktinę žvalgybą.Surasim ten pačias tamsiausias uolas,priglausiu stipriai prie Tavęs rankas,galbūt tada pasijusi laiminga…
Tu taip toli ten, bet girdis Tavo juokas, ten laimė šypsos ir viltis, o čia gyvenimas miglotas ir liūdesį paskendusi širdis.
Jei aš būčiau ašara Tavo akyse – nuriedėčiau ant Tavo lūpų, bet jei Tu būtum ašara mano akyse, aš niekada neverkčiau, nes bijočiau prarasti Tave…
Pakilo rytmečio vėsa ir nusileido ant kalnų rasa. Lašelis mažas Tu esi, kurs žiba, spindi iš toli. Norėčiau į rankas paimt, priglaust ir švelniai apkabint, pabučiuot!
Tikėk saule, net tada kai ji nešviečia, tikėk meile, net tada kai jos nejauti, tikėk laime, net tada kai ji labai labai toli. Šiaip tai šypsokis, ryt bus tik geriau!
Jei Tu gyvensi šimtą metų, aš norėčiau šimtą be dienos, kad man nereikėtų be Tavęs gyventi nei dienos….
Atleisk, kad aš tave mylėjau, atleisk, kad aš tave trukdžiau, atleisk, kad aš tavim tikėjau ir tik šiandieną viską supratau…
Kodėl aš myliu? Prisimenu jo veidą, akis, ilgai nematau jo. Kodėl mane tai traukia prie jo? Kodėl žmogui tokia stipri meilė, kuriam esi nereikalingas?
Mano rankos trokšta paliesti tavo odą, lūpos trokšta pajusti tavo saldumą, akys geidžia matyti kaip ištirpsti mano glėby. Mano mielas šokoladini meškiuk!..
Paliesk mane žvilgsniu- ir aš pamilsiu tas akis, O lūpas kuriomis bučiuosi, sapnuosiu naktimis. Paliesk mane, į savo sapną panardink Ir švelniai švelniai apkabink…
Kai švelnus vėjelis praskrisdamas pakuždės tau mano vardą paslapčia, tai žinok, aš tavęs pasiilgau, mintimis skrendu pas tave..

2005-12-03.


Siųsti šį straipsnį draugui Siųsti šį straipsnį draugui

Patiko ką perskaitei? Gali palikti komentarą arba užsiprenumeruoti RSS!

Komentarai: 141

  1. vika:)* rašo:

    Yra meilė ir mėnulis, o be meilės viskas nulis:)

  2. vika:)* rašo:

    Gražu, kai vakaras ateina, kai žvaigždės mirga danguje. Bet dar gražiau, kai gimsta meilė dvieju žmoniu širdyse.

  3. Kristina rašo:

    .☆Jei kartais tau ašaros riedėtų -☆… …☆Pagalvok, kad tai

    lietus,☆… …☆Jis palis ir pasibaigs. ☆… …☆Jei kartais tau širdį

    skaudėtų –☆… …☆Pagalvok, kad tai žaibas,☆… …☆Sušvytės ir greit

    užges. ☆… …☆Jei kartais tave kas įžeistų –☆… …☆Pagalvok, kad

    tai griaustinis,☆… …☆Jis sudundės ir greit nutils. ☆… …☆Bet jei

    meilė tave užkluptų –☆… …☆Tu žinok, kad tai saulė ir mėnulis,☆…

    …☆Pakaitomis jie švies tau amžinai!☆…

  4. Samantuks:)* rašo:

    Daug buvo tų, Kuriuos mylėt galėjau, Bet neišdegė širdies aistra. Ir dar kartą pastebėjau, Kad tokių kaip Tu daugiau nėra

  5. Greta rašo:

    Pati nesuprantu ką Tau jaučiu,
    Ką Tau paskyti?..aš nebežinau
    Nežinau,ar myliu Tave,
    Nežinau,ar noriu būti su Tavimi….
    Man yra sklaudu kai Tu geri,
    Kai Tu meluoji ir verki…
    Esi Tu fainas ir gražus,
    Esi laimingas ir jautrus…
    Galbūt nenori Tu manęs matyti
    Galbūt aš Tau neberūpiu,
    Galbūt aš Tau per žemo lygio,
    Nes fainas ir laimingas-tu esi…
    O aš?..o aš ne Tau skirta
    NES MŪSŲ MEILĖ NET CENTO NEVERTA..

  6. Isimylejus;* rašo:

    Pavogiau tavo širdį..
    Sudaužiau jausmus..
    Bet niekada tau nemelavau..
    Sakiau kad busiu tavo amžinai,
    ir ištesėsiu tai tikrai.

  7. Mart1nas rašo:

    Noriu būti su tavim. Tu – lyg stebuklas.. Ačiū tau, ačiū už tai, kad esi.

  8. vesta rašo:

    Gyvenimas sunkus,kai niekas nepadeda jo gyventi.Gyvenimas žiaurus kai iš tavęs visi šaiposi.
    Kad tavo akys didelės,kad mažos,kad tu esi stora.Svarbu širdis.Sunku kai pats brangiausias žmogus visoje žemėje ”MAMA”Taip pat iš tavęs šaiposi,piktžodžiauja.Gyvenimas tada tampa be prasmiškas, kai nėra žmogaus kuris tave gerbtu susitaikytu su tavo negalėmis ar t.t.

  9. ledi rašo:

    …aš visada norėjau, kad būtų nors vienas žmogus, kuris atsiradęs nedingtų… ir kuris lygiai kaip aš bijotų, kad nedingčiau… kuris nors kartą ką nors paaukotų, kad pelnytų nors šiek tiek manęs… Kuris norėtų su manim bėgioti lietuje, braidyti po balas… kuris kartu su manim bijotų griaustinio… kuris paimtų už rankos, kai aš liūdėsiu… kodėl nėra šalia manęs nė vieno žmogaus,kuris norėtų kartu su manimi užkariauti pasaulį….KODĖL??? :’(((((

  10. Vaidele:)* rašo:

    Šiaip lb faini eilėraštukai,lb toki mieli:)*

  11. Karolina -> Vyteniui rašo:

    Myliu aš, myli ir tu
    Ir mes laimingi, laimingi kartu
    Susikibę už rankų abu
    Kasdien mes žengiam jausmų taku.

    Kai tu sakai myliu,
    Apkabini stipriai,
    Aš jaučiu kaip dvi širdys,
    Plaka karštai2.

    Ieškojau žodžių, išreikšti jausmus,
    Bet suradau tik vieną – myliu
    Kai lūpas nutvieks saldus bučinys
    Tada jau niekas mūsų neišskirs.

    Ir kai aš su tavim
    Nejaučiu ribų.
    Tik noriu būt kartu….
    Aš tave myliu
    Nepalik manęs,
    Nes mirsiu dėl tavęs…

  12. Diana rašo:

    Visi šie žodžiai yra prasmingi ir labai gražūs ;-*

  13. Aiste rašo:

    Tamsi naktis.
    Galvoje tik žodžiai-aš tavęs ilgiuos…
    Nei švieseles,nei gardelio.
    TIk širdies plakimas
    Ir beribis noras apkabint tave.

  14. Eglė rašo:

    Aš per daug įsimylėjus, kad nuneigčiau šias mintis. :) Ir žinau, kad jis irgi myli mane :)

  15. evelina rašo:

    Dekoju tau uz buvuse draugyste,Ir uz zodzius kurios man melavai .
    Juk pasitaiko kad zmogus suklysta ,Bet tik ne taip kaip tasyk suklydai .
    Gal nesu tokia kokia noreciau buti.
    Bet prisimink tokia kokia pazinojai.

  16. Neringa rašo:

    .Tu manes mylėt nenori, tau mano meilė svetima, mylėk, brangusis ką tik nori, bet aš mylėsiu tik tave..

  17. melisa rašo:

    jei nebūtų pasauly meilės -
    mirciau nemylėjus(es),
    bet koks pasaulis be tavęs mažyti(e)?
    todėl siunciu tau bučinuką,
    kad meilė pasauly man dar nesibaigtų.

  18. neringa rašo:

    .☆Jei kartais tau ašaros riedėtų -☆… …☆Pagalvok, kad tai

    lietus,☆… …☆Jis palis ir pasibaigs. ☆… …☆Jei kartais tau širdį

    skaudėtų –☆… …☆Pagalvok, kad tai žaibas,☆… …☆Sušvytės ir greit

    užges. ☆… …☆Jei kartais tave kas įžeistų –☆… …☆Pagalvok, kad

    tai griaustinis,☆… …☆Jis sudundės ir greit nutils. ☆… …☆Bet jei

    meilė tave užkluptų –☆… …☆Tu žinok, kad tai saulė ir mėnulis,☆…

    …☆Pakaitomis jie švies tau amžinai!☆…

  19. Raminta rašo:

    Meilė-tai sparnai drugelio,
    Ji tokia lengvute,
    Ir tokia trapi.
    Meilė-tai didžiausias ąžuolas prie kelio
    Prie kurio pavargus atsiremt gali.

  20. gabrielė rašo:

    mylėk ir nuo meilės nebėk,jei pamilai tai mylėk amžinai…

  21. justina rašo:

    Lietus lyje,aš verkiu,pasiklydus tarp jausmų,myliu ziame myliu dangų,bet tarp ju esi tik tu

  22. Ernesta rašo:

    Čia va mano kurybos…Prašau įvertinkit…Iš anksto AČIŪ…

    Kai turi žmogeliuką,
    Tau Jo netrūksta…
    Bet, kai Tą žmogeliuką prarandi,
    Supranti, kad tau Jo labai trūksta…

    Gal tu su Juo nebuvai susitikus,
    Tu norėjai Jį apkabinti, pabučiuoti,
    Bet tai ir liks…
    Norai…
    Kurie turbūt jau niekada neišsipildys…

    Tu supranti kad tu Jį būtum galėjus apkabinti.
    Būtum…
    Jei įvyktų stebuklas ir tu Jį apkabintum,
    Tu Jo tada niekada nepaleistum,
    Tu Jį apkabintum stipriai, stipriai,
    Ir niekada niekada nepaleistum.

    Tu supranti kad tu Jį būtum galėjus pabučiuoti,
    Būtum…
    Jei įvyktų stebuklas ir tu Jį pabučiuotum,
    Tu tai prisimintum visam gyvenimui…

    Kai tu Jo nebeturi,
    Tu supranti,
    Kad tu Jį labai mylėjei, myli, mylėsi.

    Kai tu šįkart pasiilghsi Jo,
    O ilgesys tik didės…
    Tu supranti,
    Jog šio ilgesio tu nenumalšinsi niekada.

    Kai tu dėl Jo jaudinsies,
    Ar Jam kas nors atsitiko, ar ne…
    Šįkart tu taip ir liksi nesužinojus…
    Jam kas atsitiko, ar ne…

    Kai tu Jį sapnuosi…
    Tai ir liks sapnai,
    Kurie niekada (turbūt) neišsipildys…

    Kai tu norėsi Jam parašyti…
    Tai ir liks norai,
    Kurie niekada (turbūt) neišsipildys…

    Kai tu norėsi užgirsti Jo balsą, juoką..
    Tai ir liks norai,
    Kurie niekada (turbūt) neišsipildys…

    Kai tu Jo nebeturi,
    Tu supranti, jog tu..
    Jį praradai visam laikui…
    Laikui…
    Kurį (kartais) galima atsukti atgal…
    (Bet tik kartais..)

    Tu pagaliau supranti,
    Kad tu be Jo tikrai negali gyventi.

    Tau galvoje pradeda suktis mintys…
    Mintis…
    Tik viena mintis..
    Kad tu nori, kad tau reikia, palikti šį pasaulį…

    Ir galiausiai…Tu tai padarai…

    Ernesta Trubilaitė

  23. Raminta rašo:

    Aš noriu, kad mane mylėtum, kad butu ilgesys širdy. Save man amžiams pažadėtum, dabar, kai tu toli esi…

  24. ievute rašo:

    Laimė- tai ne tai ka mes gauname iš kitų,
    Laimė- tai ka mes duodame kitiems…:)

  25. auruciukas999 rašo:

    švelni ranka paglostė mano veidą
    - kas čia dabar?, net sušukau balsu,
    kas drysta drumsti vandenį tokiu vėlu metu?

    pavasaris atsake:
    - tai as, prašiai manęs
    kiekvienais metais rudenį,
    sugrįžk, parlėki dėl manęs.

    - o mylimas pavasari, tai tu , tai tu šalia,
    kiekvieną mielą rudenį kviečiau, šaukiau tave
    maniau jau nesutiksiu tavųjų spindulių,
    kiekvieną kartą rudenį šaukiau tave balsu
    (čia mano kūryba. Aurelijos Kavaliauskaitės 14)

  26. Karolyte rašo:

    Kai tu miegosi,aš galvosiu apie tave..
    Kai tu eisi,as svajosiu eiti sakia..
    Kai tu verksi,aš būsiu tavo ašara..:}~
    Kai tu džiaugsies aš būsiu tavo džiaugsmo dalele..:}~* <3

  27. irmantas rašo:

    Kodėl kai myli,būtinai kenti? Tu viena dienas man visai o kita jau kitaip…Suprast aš tavęs negaliu nes myliu belekaip (mano kūryba nesmerkit)

  28. LAIMA rašo:

    aš pabundu tylia naktį ir vis mastau apie tave noriu žinoti kur tu esi ir ka dabar veiki ………Man taip liūdna be taves taip nyku šalta….. tavo kvapas atgaivina manija gyveimo džiauksma ir viltį gyventi….. Aš taip myliu tave ir ilgiuosi tavo rankų švelnumo kurios apkabina mane kai man būna liūdna……

  29. Greta ra6au Ernestui rašo:

    Aš be Tavęs, kaip gėlė be saulės, kaip žuvis be vandens, kaip paukštis be dangaus. Aš myliu Tave ir neišgyvenčiau jei netekčiau Tavęs. ,<33*.. ;]*

  30. Tadis rašo:

    Čia ne pasaka,
    Čia tikrovė…
    Aš ne princas,
    Tik paprastas žmogus…
    O tu princesė,
    Neapsakomo grožio…
    Tu tas angelas,
    Kuris mane globoja…
    Tu ir sapnas mano geidulingas ir nepaprastai žavus
    Tu viskas ko tik gali trokšti mano vieniša širdis…

  31. roberta rašo:

    Žinai kas aš? Aš tavo svajos, meilė ir aistra.. Myliu ir aš tave, ne tu kasdien glamonėji mane. Aš tavo šypsena, tavo noras.. aš.. Na aš.. Tavo telefonas..

  32. Greta rašo:

    Aš ašarą braukiu ne kartą, ji pykčio kupina… Tavęs mylėt nebuvo verta, pabėgai su kita..Na gal gerai ir padarei, visvien tu mano princu nebuvai..

  33. Vaida rašo:

    Įrašiau Tave į širdy gaila,
    Kad niekaip negaliu ištrinti…

  34. Vaida ;]* rašo:

    Jai tikrai karštai pamilai
    Milėsi amžinai!
    Jeigu meilės nėra
    Nebus niekada!..

  35. Vaida ;]* rašo:

    Aš abėjoju savo meile,
    Gal jos nebėra?..
    O gal ji čia?
    Čia šalia…

  36. Vaida ;]* rašo:

    Meilė yra!..
    Meilė nebūkštauja,
    nepiknaudžiauja,
    negalvoja apie
    blogį…

  37. Vaida ;]* rašo:

    Tu sudaužei man širdy…
    Ar ji dar gali atgyti?

  38. Daivaruj :* rašo:

    Aš myliu tavę žvaigždele tu dangaus.
    Aš myliu tavo mylimas akis.
    Aš myliu tavo lupas.
    Kad tu man atsakytum tuo paciu. Aš būčiau tavo dienom ir naktimis.
    Nors aš tau ir nesvarbi esu žinok kad aš tave myliu.

  39. Vika. rašo:

    Šitie jausmai tyri
    gyvuoja tik manoj širdy.

    Tylėt daugiau nebegaliu,
    todėl sakau, tave myliu..

  40. greta rašo:

    Kiek daug meiles šiose žodžiose.

  41. Indrė rašo:

    Duodu Tau popieriaus lapelį. Perlenk jį dar kartą ir kruopščiai paslėpk kišenėje, prigludusioje prie pat Tavo širdies. Jauti? Taip, jame užrašyta- MYLIU TAVE. Pasitiki? Jei taip, tikiu, kad Tau niekad neteks atlankstyti to popieriaus lapelio…

  42. aiste rašo:

    Tu esi mano,nors ne su manimi.
    Tu esi mano,nes tave myliu ir širdy turiu.
    Tu esi mano-nors ten su kitom esi.
    Tu esi mano,nes kaip sakiau,taip ir yra:
    Aš tave visad mylėsiu.

    Aš tave myliu,kaip nieko nemylėjau.
    Aš tave myliu ir noriu tavęs.
    Aš tave myliu taip karštai,kaip tau net neįdomu.
    Aš tave myliu-labiau už gyvenimą.
    Aš tave myliu,kaip žmogų,tavo vidų,ne išorę,
    nors vidumi,mane labiau žeidi.

    Man tavęs reikia,kaip nieko dar nereikėjo.
    Man tavęs reikia,kad pasenčiau kartu.
    Man tavęs reikia,nes be tavęs negaliu.
    Man tavęs reikia,nes kasdieną taip niūriu.
    Man tavęs taip labai reikia,kaip tau manęs nereikia.

    Man su tavimi taip gera,kaip su niekuo kitu.
    Man su tavimi dega širdis,kaip su kitais šąla.
    Man su tavimi linksta kojos,kaip niekada neįsivaizdavau kad tai gali nutikti.
    Man su tavimi šilta,aš degu,man su tavimi gerai.
    Man su tavimi kitaip nei su kitais.
    Man su tavimi niekas nerūpi,tik Tu Tu Tu..
    Man su tavimi geriausiai.

    Pamenu, kai pirmą kartą tave pamačiau.
    Pamenu, kaip su tavimi pirmą kartą pasibučiavau..(wasnt me) ;p
    Pamenu, kai pirmą kartą man pasakei,jog myli.
    Pamenu, kai mane apkabindavai ir nenorėdavai paleisti..kai laikydavai taip stipriai..
    Pamenu, kaip vienas kito atsiprašinėdavome.;D*~
    Pamenu, kai pasaulyje buvau tik tau gražiausia,tik tau geriausia ir visokiausia ,kaip tu mokėdavai įvardinti..

    O dabar tau esu niekas-niekučiukas.
    O dabar tau esu numesta lėlė kampe.
    O dabar tau esu kažkas,bet mažiau nei egzistuojantis daiktas.
    O dabar tau esu šiūkšliukas.
    O dabar tau esu viena iš tų daugumos pilkųjų pelių.
    O dabar tau esu tai,kas tau nebesvarbu.
    O dabar tau esu kitas mažiukas pasaulis į kurį tu nebežengsi.

    Aš tave myliu-nors tu man meluoji.
    Aš tave myliu-nors tu kiekvienai tą patį kartoji.
    Aš tave myliu-nors tu manęs ne.
    Aš tave myliu-nors tu mane labiausiai skaudini.
    Aš tave myliu-nors tu nebebūsi niekada su manimi.
    Aš tave myliu,nors tau net nesvarbu.
    Aš tave myliu,nors tau net neįdomu.
    Aš tave myliu ir mylėsiu!

  43. aiste rašo:

    Mes mokam jum atleist,atleist ir vėl atleist.O jum visad to negana.Jūs tik visą laiką mus bandote,bet mes jum per stiprios,o jūs per silpni,kad išlaikytumėte bei saugotumėt mus ilgiau nei bandymo laikotarpiui.Mes tiesiog esame daugiau vertos,nei bandymams.

  44. aiste rašo:

    Aš nepaprasta,esu galbūt keista,kitiems nepasiekiama ,kažkiek gal ir kieta,paslaptingai nesava,esu juk aš tava.;Pp* |

  45. tomas matiukas rašo:

    Ką tu jauti kai aš su tavimi esu
    Kai saulė dingsta už didelių namų
    Kai nusidažo viskas raudonai
    Ir rodos kad tai tęsis amžinai…
    Meilę…?
    Ką tu jauti pramerkusi akis ryte
    Kai pirmas noras būna apkabint mane
    Ir prispaudus prie savo širdies
    Tikėt kad visa tai yra išties…
    Meilę…?
    Ką tu jauti kai eidama gatve
    Minioj veidų matai tiktai mane
    Nori tikėt kad aš kažkur šalia esu
    Kad tuoj prieisiu ir mes būsime kartu…
    Meilę…?
    Ką tu jauti kai užmerkusi akis
    Matai mane ir ima plakt stipriau širdis
    Kai negali daugiau apie nieką galvoti
    Kai negali daugiau nieko sapnuoti…
    Meilę…?
    Aš nežinau kaip tą jausmą pavadinti
    Gal geriau ateik ir leisk tave man apkabinti…
    Nereikia šiam jausmui jokių vardų
    Tiesiog būki su manim kartu…

  46. Silva rašo:

    Myliu tave nors ir tu manes nemyli ….
    Aš kentėsiu nors ir tau bus nesvarbu …
    Negaliu aš be taves nes tu man esi viskas ka aš turiu ….
    Myliu neapsakomai širdim , o tu net į juos ir nekreipsi …
    P.S Tomai mylėsiu aš tave amžinai nors tau visai bus ant manes velniop …

  47. Godotoja… rašo:

    NEMIGA (S.Mykolaičio muz. Šekspyro ž.)
    Ar tu esi kalta, kad tavo veidas
    Neduoda man nakčia sudėt akių?
    Kad prie pagalvio mano nusileidus,
    Veji sapnus tu nuo vokų sunkių.

    Mane tu myli, tavo meilės jėgą
    Žinau gerai. Bet tai ne ji, o ne…
    Tai mano jausmas man išblaško miegą
    Ir verčia amžinai budėt mane.

    Nejau pažvelgt į mano bejėgystę
    Panūdo tavo siela išdidi?
    Nejau liepei tu jai čionai atklysti,
    Nes mano kėslus perprasti geidi?

    Mane tu myli, tavo meilės jėgą
    Žinau gerai. Bet tai ne ji, o ne…
    Tai mano jausmas man išblaško miegą
    Ir verčia amžinai budėt mane.

    Budžiu, budžiu ir galvoju, ar vertas tu to. Niekaip ir neapsisprendžiu. Džiaugiuos, kad pažint tave galėjau, daug išmokau, pamačiau. Tik atsikandus tavęs noris dar daugiau. Bet visada atsiras geresnių. O aš ir vėl ir vėl tokia, jau įpratau… :)

    Kai basos pėdos sugeria rasą
    O miškų kvapą atgaivina lietus
    Aš supinu savo ilgus plaukus į kasą
    Ir laukiu kol vėjas sugrįš į namus.

    Myliu tave.

  48. MIndaugas rašo:

    Norėčiau Tau atnešt kupiną draugystės šierdį,

    Nors ji maža, bet telpa joje be galo daug!

    Norėčiau Tau padovanoti giedrą ir žvaigždėtą naktį,

    Atnešti virš jūros kylančią žuvėdrą,

    Brangų ošimą… Gyvenimą paskirti Tau!

    Tačiau, juk aš tik draugas Tau esu,

    Ir draugiška širdim Tave Myliu!

  49. dovile rašo:

    Atleisk, kad aš tave mylėjau,
    Atleisk, kad aš tave trugdžiau,
    Atleisk, kad aš tavim tikėjau,
    Ir tik šiandieną viską supratau.
    Atleisk gyvenime ne taip juk būna,
    Bet aš ne daug tau blogo padariau,
    Todėl skubu iš kelio pasitraukti,
    Vien tik dėl to, kad būtų tau geriau.
    Dėkoju Tau už buvusę draugystę,
    Dą už žodžius kuriuos mą melavai,
    Juk būna, kad žmogus suklysta,
    Bet tik ne taip, kad tu kad suklydai.
    Mą be galo skaudu….

  50. rence rašo:

    Paaukočiau viską už akimirką,
    Praleistą su tavimi…
    Uz bučinius dovanotus ir duotus…
    Už švelnų apkabinimą,
    Ir tyliai ištartą žodį myliu…

  51. rence rašo:

    Jei tau saulė nešviečia ryškiau,
    Jeigu laikas bėga vis lėčiau,
    Jei bijai mylėt,
    Tai tylėk ir mirk lėtai…

  52. rence rašo:

    Jaučiu kažką širdyje neaiškaus,
    Gal tai meilė, gal apgaulė,
    Gal tik keistos mintys,
    Skaitytos tavam veide,
    Manam delne,tavo akyse,
    Mūsų širdyse…

  53. Vaida ;]* rašo:

    Vėjalis švelniai glosto,saulelė meilei šildo,menuliukas skaisčiai šviečia o mažosios žvaigždutės žiba nesustodamos,bet kažko man trūksta,man trūksta tavęs mylimčio mane visa savo širdele . . .

  54. ernesta rašo:

    Ajstes žodziai pryverte mane susigraudinti.. Begalo gražu;)

  55. Monika rašo:

    Labai gražus. Bet kai kurie yra nepačiu galvotus, o nukopinti iš kažko nes jau lb seniai girdėtus.

  56. paslaptinga rašo:

    Tos pirmos žinutės,nedrasus bučinys,
    Šiluma ir meilumas,nepamiršiu aš vis.
    Tie ilgi vakarai, pirmas žodis myliu,
    Lyg pasaka buvo , patikėti sunku.
    Kai lydejai namo,man buvo smagu,
    Apkabindavai tvirtai,nepaleisdavai ilgai.
    Tas laikas kartu man begalo brangus,
    Jis pirmas ir tokio daugiau nebebus.
    Norečiau,kad butum visą laiką kartu,
    nes beprotiska meile tave as MYLIU.

  57. Aistė rašo:

    Myliu tave visa širdimi,
    Nors tu to nėkiek nejauti
    Viska atiduoti dėl tavęs aš galiu,
    Nes labai, labai stipriai tave aš myliu..

  58. apgautas rašo:

    Tave apgauginėjau,
    buvai man po padu,
    buvai kaip kurmis aklas,
    manei kad aš ir tu,
    gyvensime laimingai su 1000-čiais vaikų,
    bet šita tavo nora jau pildau su kitu
    tu man neskambink daugiau
    numeri pamiršk

  59. ašiukė rašo:

    meilė tai ne žaidimas….tai ne tik žodis,,myliu”…..gi ir pat tai žinai nors ir toli aš vistiek tave myliu……

  60. Elaida rašo:

    Aš jaučiuosi sumautai kai tu man neberašai aš myliu tave labai tai yra labai gerai ;D

  61. meiles palydove rašo:

    meile iš pirmo žvilksnio paliko daug prisiminimų

  62. akvile rašo:

    Žinau viena ir esu laiminga nes tave užmirsau. Tu buvai sudaužes širdį, man ji skilo ne i dvi dalis, bet į šimtą dalelyčių. Viena dalis susiklijavo, bet ji vėl dužo. Nebežinau ką galvot, žinau, kad skauda ašaros bėga, bet taip buvo dabar taip nebėra. ( Mano kūryba, nesmerkit prašau)

  63. akvile rašo:

    Mūsų širdys stiklinės jas lengva sudaužyt, kai kurie tik tuo naudojasi mes juos mylim, o vėliau jie sudaužo širdy nemilėdami jų žd mum būna visas pasaulis ,bet ,kai sudaužo širdy nebežinai ką galvot ir ėmi jo nekęst . (pati kuriau jis man lb patiko)

  64. Meilė rašo:

    Žodžiai sukas galvoje,
    Atsakysi Tu, ar ne?
    O gal veltui tiek verkiau,
    Tiek galvojau, sapnavau..?
    Gal tik sapnas čia tamsus?
    Ir svajonių nebebus…
    Gal ir meilės nebėra?
    Bet žinok, tai netiesa…

  65. KarinukQu rašo:

    Tu gali sutikti žmones:
    Geresnius Nei aš
    Juokingesnius Nei aš
    Gražesnius Nei aš
    Bet vieną dalyką aš tau galiu užtikrint…..
    Aš lauksiu tavęs kai jie tave atstums : )

  66. Nainė rašo:

    dar tavo vardo nežinojau…
    tik vieną kart mačiau tave;)
    Bet jau su ilgesiu svajojau
    Kad kažkada būsime drauge..

  67. Nainė rašo:

    Man nereikia krintančio lietaus.
    Man nereikia žvaigždžių,spindinčio dangaus.
    Man tik reikia kad nakčia pagalvotum apie mane

  68. titas rašo:

    Klausei, ką man atsiųsti, kol būsiu išvykęs; tai, ko norėčiau, bet negaliu gauti būdamas laive tūkstančių mylių atstumu nuo tavęs. Sąrašą sudaryti buvo gana lengva. Numanau, kad mano prašymą išpildyti nebus taip paprasta.

    Prašau, atsiųsk man rudenį. Pripildyk dėžutę tos ypatingos vėsos, kuri vakarais pranašauja šaltą žiemą. Ir rudens spalvas: geltonus, rudus ir raudonus lapus, kurie jau atsisveikina su gyvenimu. Atsiųsk man tą garsą, kai brendi per juos, šiugždendama šią plačią lapų paklodę. Nepamiršk įvynioti ir šiek tiek dūmų kvapo nuo laužo, kuriame deginami lapai. Su juo taip pat atsiųsk geltoną mėnulio pjautuvą, įsipainiojusį į nuogas pradėjusio žiemoti medžio šakas.

    Paskui gali atsiųsti man žiemą. Atsiųsk man pirmą gausų sniegą; tą bežadę magišką tylą, kuri nugula žemę vis storėjančia snaigių skara. Nepamiršk snaigių skonio ant mano liežuvio, arba sniego dulkelių, žėruojančių plaukuose lyg brangakmeniai. Atsiųsk man baltumo antklodę, švytinčią mėnulio pilnatyje. Atsiųsk man besmegenį, o dar geriau – visą sniego šeimyną: sniego tėtį, sniego mamą ir mažus sniego vaikučius su sagučių akytėmis, lazdelių rankomis ir morkų nosimis. Atsiųsk man vakarą prie laužo su visomis liepsnų viltimis ir svajonėmis. Atsiųsk man šiek tiek savo šilumos, kai susiglaudžiame po antkolde šaltą gruodžio naktį. Ir varveklių nepamiršk; tų ilgų, kietų, skanių varveklių.

    Ir šventes man atsiųsk. Kelovyną su raganėlėmis, vaiduokliais, piratais ir kaubojais. Atsargiai įvyniok tuos drovius balselius, kai mažosios fėjos pirmą kartą taria „pokštas arba saldainis“. Atsargiai juos suvyniok kartu su garsesniais, drąsesniais balsais trolių ir indenų, saugiai pasislėpusių po visomis kaukėmis taip, kad galėtų apmauti net savo tėvus. Atsiųsk man tik ką išpjaustinėtų linksmai arba kraupiai išsišiepusių moliūgų kvapą.

    Atsiųsk man skrudinto kalakuto su padažu kvapą, naminės duonos ir pyragų. Atsiųsk man Padėkos kvapų, tų, kurie susikaupia per visą dieną ruošiant maistą. Atsiųsk man tą tylų pasididžiavimo ir darbų užbaigimo jausmą, kuris tyliai ilsisi akimirką tarp stalo dengimo ir šventės šurmulio pradžios.

    Atsiųsk man Kalėdų eglutę. Ne šiaip sau eglutę; o tą, kurią tik ką nukirto mažos rankutės, padedamos mamos su tėčiu. Su ja man atsiųski jos kvapą ir nerūpestingai išmėtytų lempučių girliandų, kai dar žiūrima, kurias geriau užkabinti. Atsiųsk man stiklinę kogel mogel, suplakto minkštai minkštai. Pirmiau paragauk pati, palik savo lūpų antspaudus ant stiklinės, kad galėčiau pamatyti ir jas pajausti. Atsiųsk man nenuvargstantį laukimą naktį prieš Kalėdas, kai mažieji angelėliai taip stipriai stengiasi užmogti, žinodami, kad Senelis Šaltis neateis, kol jie neužmigs. Pasidalink su manimi stikline pieno ir pora šokoladinių saldainių, kai mėginame apsaugoti tas trapias vaikystės svajones. Atsiųsk man susijaudinimo šūksnius, kai mažieji išvysta dovanas po egle. Atsiųsk dovanų popieriaus traškėjimo ir plyšimo garsą. Atsiųsk man apsikabinimus, kai visi, išvynioję savo dovanas, sušunka:

    - Kaip tik tai, ko norėjau!

    Paskutinei metų dienai atsiųsk man ramų vakarą su tavimi, kai kartu laukiame ateinančių metų, ir tą džiugesį, kad taip puikiai praleidome šiuos metus.

    Sudėliok visus siųstinus dalykus, ir atsiųsk man metų laikų kaitą, visus kasdienius džiaugsmus ir rūpesčius, visas šventes, kurių ilgiuosi būdamas taip toli nuo tavęs. O labiausiai prašau – atsiųsk man savo mintis ir viltis, svajones ir norus, šypsenas ir ašaras.

  69. RRuu rašo:

    Sudėliok savo šypseną,
    taip kad ji atrodytų,
    lyg mano širdies dalelė,
    kurią aš branginu,
    saugau,priziuriu…

  70. Greta rašo:

    Liūdesys, Ilgesys, Neviltis, Atsiminimai, Sielvartas – štai kuo gyvenu dabar. Aš išeisiu į tylią naktį. Ant nevilties slėnio, prigludus prie savo vienatvės galvosiu apie Tave. Prisiminimai užplūs geri ir blogi, tik ne dabartis, kuri neleidžia nakčia pasinerti į sapnus, kuriuose Tu. Aš neištversiu, žinau… Per stipriai myliu Tave, kad galėčiau gyventi be Tavęs ir tų rankų, lūpų, kurias jaučiau. Noriu matyti tas akis, kurios mane pavergė. Bet negaliu!!! Paliksiu savo vienatvę ant tamsaus ir niūraus slėnio, krisiu į jo bedugnę, nes negaliu jau daugiau ilgėtis, mylėti ir kentėti

  71. Loreta rašo:

    Labai gražūs žodžiai…Gera svetainė.

  72. Rubi :) rašo:

    Yra pasaluly šalys trys
    Gyvybė meilė ir viltis
    Ir visos šalys trys
    Tave jos aplankys….. :)

  73. tomas rašo:

    neblogi :D

  74. austėja rašo:

    Miliutavemiliu karštai milėkmane ir buk o.k./// kaskart tau žiuriu iakis dažnai ten meląaš matau… neveltui virpa man širdis

  75. vaida rašo:

    Pirmasis bučins, gimė tavam sapne
    O Tavo žodžiuose melas ir tiesa
    Kuo tkėti tai nežinia, nes melė gimė tavam ir manam svajų sapne.:D

  76. michelle rašo:

    Myliu, myliu tau sakau, ko tu tyli nežinau…

  77. michelle rašo:

    Ir vėl jausti tave,
    Gyventi tavo sapne,
    Atleisk už viską kas buvo,
    Atleisk už viską kas žuvo.

  78. Goda rašo:

    - Būkim draugai ?

    - Būkim pora. : )

  79. Laura rašo:

    labai gražūs:}

  80. Gabija rašo:

    labai faina

  81. Vilmukas rašo:

    Gal ir gerai kad viskas baiges taip gražiai
    Kad tu nueidama šypsojaisi o ne pykai
    Kad aš tyledamas akim lydejau tolstancia tave
    Suprasdamas kad nebegriši tu šita gatve…
    Gal ir gerai kad viskas kas praejo buvo taip gražu
    Kad viskas ka jauciau buvo paprasta ir nuoširdu
    Ir viskas kas liko po tu nepakartojamu dienu
    Yra didžiulis ilgesys akimirku kai buvome kartu…
    Dažnai prisimenu tave ir tavo ištartus žodžius
    Keliauju mintimis per musu pramintus takus
    Ir širdyje tik meile ir ramybe aš jauciu
    Kai per sapnus mes buname ir vel kartu…
    Kiekvienas žingsnis atneša kažka gražaus
    Bet kartais pasitaiko pikto ir skaudaus
    Ir reikia džiaugtis kad šis atneše mums tai
    Ka prisiminsime su virpancia širdim ilgai…

  82. Katuk’as rašo:

    Atleisk,kad aš tave mylėjau
    Atleisk, kad aš tave trukdžiau
    Atleisk, kad aš tavim tikėjau
    Ir tik šiandieną supratau…

    Atleisk gyvenime juk visko būną,
    Bet aš tau nieko blogo nepadariau
    Todėl skubu iš kelio pasitraukti
    Vien tik todėl,kad būtų tau geriau…

    Dėkoju tau už buvusią draugystę
    Ir už žodžius, kuriuos tu man sakei
    Juk pasitaiko, kad žmogus suklystą,
    Tik tai ne taip,akip tu suklydai…

    Nėra žiedu nei tau,nei man atrinktų
    Nebuvo priesaikos mylėti amžinai
    Bet tu žinok,kad aš tavęs ilgiuosi
    Ir prisiminsiu dar tave dažnai…

    Negaila man,kad tavo akys gražios
    Negaila man,kad skiriasi keliai…
    Tik gaila,kad tave aš taip mylėjau
    Taip,kaip tu vertas nebuva…

  83. Eimante rašo:

    Prasidėjo pasaka balta,
    Vaidinome joje mes dviese…
    Meilė buvo dar tyra,
    Kai ranką mano princas tiesė…
    Bijojau į akis žiūrėti,
    Sėdėjau galva nuleista,
    Nebežinojau ar tylėti,
    Bet nenorėjau pasirodyti kvaila…
    Jaučiaus laiminga-
    Nors ir matydavau tave retai…
    Buvau maištinga,
    Nes nežinojau ar myliu tikrai…
    Kai vieną vakarą paklausei,
    Ar noriu būt su tavimi,
    Širdis atrodė sprogs iš laimės,
    Ir supratau,kad tu tai jis…
    Tas princas buvo mielas,
    Tik meilė dirbtina
    Sugriausiu visas sienas,
    Kad tik pamirščiau tave…

  84. Eimante rašo:

    Aš savo švies uždegsiu tave,
    Nematomą šaltį paversiu aistra…
    Sava širdim,atvira mintim,
    Branginsiu tave net ir sapne…
    Jei mano akys tavęs neregės
    Viltimi prikelsiu iš nebūties…
    O jeigu sapne aš tavęs neregėsiu,
    Ojei aš tavęs daugiau nepaliesiu?
    Nupiešiu tave baltame lape,
    Kad būtum bent taip per amžius šale…

  85. Eimante rašo:

    Komentuojam…

  86. Marina;}** rašo:

    Myli mylėk nuo meilės nebėk..

  87. Marina;}** rašo:

    .Tu manes mylėt nenori, tau mano meilė svetima, mylėk, brangusis ką tik nori, bet aš mylėsiu tik tave..<3

  88. Camilla rašo:

    man labai patiko;]*

  89. kisute03 rašo:

    Kiekvieną vakarą kai visi nutyla ir gyvena sapnu
    Aš apie tave galvoju ir vis verkiu.
    Aš noriu žinoti, tai ką žinai tu,
    Nes noriu, kad būtume laimingi kartu.
    *************************************

    Aš nenoriu kankintis dėl bemiegių naktų,
    Tačiau kai nežinau kur tu – užmigti negaliu.
    Ir vėl ašaros rieda skruostu,
    Nes jaučiu, kad man reikalingas tik tu.
    **************************************

    Jei mane myletum iš tiesų
    Kaip tu man sakiai daug kartų,
    Tai tada tu visa tiesą išbertum-
    Savo širdį man atvertum.

  90. Vaida rašo:

    Begalinis noras pamatyt tave,
    Gali nugalėti viska kas aplink mane.
    Begaline meile liejas iš širdiet,
    Toks troškimas apkabint tawe.

  91. Kristina Lenktaitytė rašo:

    Kai pamilsti, nežinai kur eis, ką veiki, ką turi.
    Nežinau ar kadanors suprasi,
    Bet aš tave mylėjau ir mylėsiu amžinai…

    mano kūryba ;)

  92. Kristina Lenktaitytė rašo:

    Prašau pamilk mane,
    Prašau išgirsk mane,
    Prašau ateik ir apkabink,
    Kad būtum amžinai šalia…

    (irgi mano kūryba) :)

  93. Aurukas rašo:

    Visi brangiausi jausmai išnyko…
    Ir net mėnulis pravirko
    Nesugrįžtamas Tavo balso aidas
    Dūris į širdį,- pirmas, antras…

    Veltui prisiminimus laikiau atmintį
    Vistiek tas laikas nebesugrįš
    Gal rasčiau dar mažytę laimės kibirkštėlę
    Bet skausmas kaip bitė gėlė.

    Lūdna muzika iš galvos nedingsta
    Sapnai, košmarais virsta
    Visi sako „dėk“ ir būsi laiminga
    „Dedu“ bet skausmas nedingsta

    Noriu, nenoriu, nesuprantu..
    Pati nežinau ar toliau galiu
    Nelaikykit manęs prašau
    Skrisiu, ir atnešiu skausmą Tau.
    (Mano kuryba, prasau ivertinkit ;} )

  94. –>BrAsKe rašo:

    Mylėk tą kuris myli…
    Nesvarbu, kad lūpos tyli…
    Svarbu, kad meilė yra karšta..
    Ir neužmirštama…;]]
    ;***

  95. Dianite rašo:

    Tave aš trečią naktį vėl sapnuoju-
    Ir vėl buvai šalia…
    Tos tavo saldžios lūpos-
    Kaip pasiilgau…
    Jutau aš jas-
    Liečiau-
    Bei bučiavau.
    Tos tavo meilios akys-
    Mačiau aš jas sapne…
    Ir jame buvau tokia laiminga,
    Buvau drąsi kaip niekada
    Ir nenorejau aš pabusi–
    Bet iššėjai-
    Mane tu pabūčiaveęs…
    Ir sulaikyti tavęs aš jau nespėjau-
    Ir pabudau praradusi tave…..

  96. Rimantas rašo:

    Ar rasiu saulėtekį
    Už tekančio ilgesio?…
    Kai tesinori užmigti mažumėle,
    Tau atidavus pasaulėlį..

    Tu įdomiausias mano atradimas-
    Nekarta orakulės matytas.
    Eilėraštyje rasta gražuolė,-
    It nepasiekema Arielė….

  97. Dianite rašo:

    Kodėl pasaulyje yra-
    Tik diena ir naktis?
    Kodel pasaulyje manam-
    Yra tik saulė ir viltis?-
    Širdis manoji palka lyg pašėlus.
    Pamiršt tavęs aš negaliu.–
    Gyvent- be tavojo šešėlio!-
    Ir mirt- be bučinių!–

  98. Dianite rašo:

    Praėjo mėnuo-
    Kai tavęs nemačiau…
    kai apkabines tavęs nebuvau…
    Pasiilgstu vis labiau,-
    Vis stipriau…
    Galvoju vien apie tave…
    Tik apie tave mergyte mano…
    Negaliu apkabinti…
    Negaliu išbučiuoti…
    negaliu tau MYLIU tyliai šnabždėti…

  99. Dianite rašo:

    Pasiilgau tavo juoko-
    Tavo šilumos ir džiaugsmo..
    Pasiilgau tavo meilės-
    Bučinių taipogi…
    Pasiilgau šypsenėlės,-
    Nerimo-
    ir jaudulio.
    Pasiilgau tavo džiaugsmo,-
    Ir buvimo su tavim kartu….

  100. Dianite rašo:

    Koks paslaptingas yra mėnulis-
    Toks kaip tu.
    Paslaptisngas ir tylus…
    Lug atrodantis, kad tuoj prabils…
    Bet…
    Ne…
    Tu tyli ir lauki…
    Stebi-
    Ir nakti priglaudi mane-…
    Savam glėbį…
    taip, kaip mėnuo priglaudžia mane-
    Sava tyla…
    Rami tyla…

  101. Dianite rašo:

    Jau šalna atėjo-
    Ir naktis ilga…
    Drebulėlė verkia-
    Verkia paslapčia…
    Neraudok, nereikia- kužda tyluma…
    Juk jis jau iššėjo-
    Nesugrįž dėja…
    O šalna raganė,
    Be jausmų jinai-
    Pūsto balta sniega-
    Teikdama vilties.
    Drebulę žiūrėki- štai yra viltis.
    Štai yra takelis vedantis į priekį.
    Drebulėlė žino- laimės jau nebus,
    Ir neguodžia niekas,
    Nei tylos žodelis,
    Nei vilties takelis – vedantis į priekį…
    Tai pamatė vėjas- pūčiantys pro šalį-
    Drebulėlės meilė,- mylimam berneliui.

  102. Rimantė rašo:

    Galbūt melavai,
    Galbūt tik zaidei,
    Galbūt netikėjei,
    Kad mane mylėjei.
    Dabar supratai
    Ką jau praradai,
    Dabar tu žinai
    Kokie tai jausmai…
    Dabar jau vėlu
    sakyti MYLIU…
    Dabar jau vėlu,
    Bet aš dar tikiu…

  103. martynas rašo:

    Aš čia…
    Esu…
    Gali ranka paliesti.
    Jauti?
    Ta jauduli balse kuri slepiu?
    Ir karstis akyse, ir liūdesys nekviestas
    Nebūna retas svečias
    Namuose kuriuos aš gyvenu

    Aš čia…
    Tyliu…
    Gali širdim pajusti.
    Ar pameni?
    Ta kvapą lauko nuskintu geliu
    Kuomet saldi žara bučiavo gluosni
    Kurio šešėlis slėpė mus abu

    Aš čia…
    Myliu…
    Ir laukti nenustosiu
    O ar žinai?
    Ta suvokimą praeities aidu
    Kuomet likimas krečia pokštus
    Ir kartais ištaria jog meilei nesvarbu…

    Aš vis dar čia…
    Tikiu…
    Kad buvo laikas tuoktis
    Tiesiog… mes žengėm ne vienu taku
    Dabar…
    Belieka garsiai juoktis
    Ir nebijot ištart, kad viska suprantu.

    2008.III
    su meile skiriu Eglei

  104. Kamile rašo:

    Pirmasis tikras bučinys;*

    Kažkada tave mylėjau, jog buvo taip sunku paleist
    Taip sunku sustot bučiuot, bet pagaliau atėjo laikas
    Kai buvo metas išsiskirt visam.
    Tikrai to nenorėjau , bet taip įvyko, nes tu nebemylėjai.

    Tie bučiniai tebuvo melas tavo
    Tu tik ir laukiai kada įžeist palikt ir nebegrįžt.
    Verkiau išties liūdėjau, bet supratau tai ne Meilė
    Apie kuria svajodavau naktim tai tik apgaulė širdutei nuramint.

    Bet karta sutikau tave vaikščiojant gatve
    Širdutė suspurdėjo kaip jura pabangavus.
    Taip gera pasidarė prisimt tave ir mūsų bučinius tik gaila netikrus.
    Atbėgai pas mane tuoj pat klupai ir pravirkai.

    Prašei atleist sugrįžti pas mane.
    O aš tik stovėjau ir verkiau pasilenkiau ir pabučiavau.
    Tas bučinys… Jis tikras… Aš jaučiu…
    Aš myliu ji ir jo lupas tas bučinys ir lėmė mūsų Meile drauge!;*

    Pati kuriau;D

  105. Kamile rašo:

    Meilė

    Kai aš einu šalia jo man taip šalta jis atrodo toks šaltas ir ledininis.
    Bet kai einu šalia tavęs man taip gera ir šilta.
    Man taip keista myliu ji, bet prie jo nebenoriu būti jis netoks kaip buvo;(
    O tu, tu kažkoks kitoks skleidi meile man, o juk atrodai nemano.

    Nebesuprantu kas man yra pasimečiau nebežinau kas esu.
    Svaigsta galva krentu.
    Tu pribėgi laikai mane stipriai suspaudęs, o jis tik nueina ir palieka mane.
    Atsibundu ir verkiu niekaip nesustoju verkus.
    Man taip sunku kas ta meilė?

    Kodėl ji vienu metu džiaugsminga, o kitu taip daužo širdy į šipulius.
    Nežinau, net ką galvoti, bet turbūt supratau, kad nemyliu jo , o myliu tave.
    Ir staiga man išsprūsta žodžiai: Aš tave myliu!
    Visi apstulbę žiūri į mane, o aš išlipu iš lovos bėgu pas tave,
    Stipriai apkabinu ir karštai pabučiuoju;*

    Dar vienas mano kurybos;D

  106. Iveta. rašo:

    Tu klausi, ar ji myli tave? Nemyli. Jei mylėtum, neklaustum.

  107. Gerda rašo:

    Mano sieloje skylė,kurią tu kažkada buvai užpildęs…
    Mano širdis sušalusi,nejiaučia šilumos kur kažkada tu skleidei…
    Mano oda negyva nejiaučia prisilietimų kur kažkada Tu lietei…
    Mano lūpos išdžiūvę,nes Tu kažkada jas bučiavai…
    Aš pati pasidariau sau negraži,o Tu sakydavai,kad aš gražiauia…
    Nebemyliu savęs nei kitų,nes Tu mano meilę pasiėmei kartu su savimi…
    Nebėra parsmės gyventi,nes Tu buvai man svarbiausias ir tebeliksi…
    Žodis ”myliu” man daug ką reškė,o dabar…Ti yra paprastas žodius…Kuris mano kalboje neegzistuoj…
    Šį eilėraštį skiriu Tadui Jankauskui kuris žuvo autoavarijoje…(Myliu tave);*
    x_blondine@one.lt

  108. Vika.U rašo:

    Vos pamačius Tave mirštu, bet vėliau vėl atsistoju. Jeigu kūno neparduodi, gal nors žvilgsni išnuomotum?

  109. Vika.U rašo:

    Aš ašarą braukiu ne kartą, ji pykčio kupina… Tavęs mylėt nebuvo verta, pabėgai su kita..Na gal gerai ir padarei, visvien tu mano princu nebuvai..

  110. Agne Stankeviciute ;}}* rašo:

    Dekui kad manęs nemylėjai,
    Dekui kad man širdi sudaužei!
    O paskui kale išvadinai ir viena ant ledo palikai!
    Mano širdis krito ir sudužo bet tau px buvo!

    Mano kuryba-Vytenui ;{{

  111. Albertukash. rašo:

    Mano kūryba, prašau komentuokit.
    Tu tarsi saulės spindulzs su kuriuo atsikeliu kas rytą.
    Tu tarsi krikštolas atskiles nuo vedrodžio, kuriame matau kaip stipriai plaka tavo širdis, nuo jausmų man.
    Tu tarsi nedidelė žvaigždutė, atviram dangui, kuriame kas naktį rodai tu man kelia į tavo nedidele širdele.
    Tu tarsi šiltas vasaros lietaus lašelis, kuriame matau, jog tu verki, kad pasiilgai jau manęs, pasiilgai, nes per daug mane tu myli. Sakau tau tris žodžius. Myliu, dievinu tave.
    Žmogau, neiškok žodžio kišenėi, kaip išreikšt jausmus, įrodyk tai bučiniais. Ir vienu žodžiu, myliu. :]

  112. Albertukash. rašo:

    Galbūt tu saulė ta vasaros kaitri, kuri įrodo kaip stipraiai tu mane myli, galbūt lietaus lašelis kuris įrodo kaip manes pasiilgai. Miėliause tu esi manoji, kurios niekada prarast aš negalvojau, galvojau busime akrtu, turėsime mes vaikų, galbūt išskirtu tik mirtis, bet pasirodo, mano žodžiai tau buvo tušti. :)

  113. Albertukash. rašo:

    Meilė kaip rožė.
    Prasikleidže, kaip mane tu sutinki.
    Išsklėidžia žiedus, kaip mane begalo tu myli.
    Nuvysta, kai mane tu palieki.

  114. Albertukash. rašo:

    Visos mintys buvo mano, paskutinei 2 eilėraščiai buvo sukurti per keles minutes. O pirmas buvo iš begalo didelės meilės, kurios jau nebėra.

  115. Kristina rašo:

    Jei suprasi, kad mane praradai, neik ir neieškok manęs, nes nieko nenorėsiu girdėt iš tavęs. Jei suprasi, kad dar gali susigražinti, eik ir susiradęs mane stipriai apkabink, nes tada suprasiu kokia aš tau brangi

  116. Meile ir amuras. :) rašo:

    Mano ir draugo kūryba, prašau komentuokit 116.

  117. irmute;}*~ rašo:

    Meškutis myli medų…
    O aš myliu tave…
    Meškutis bijo bičių..
    O aš prarast tave…

  118. Anonymous rašo:

    Ar atsimeni tą minutę, kai palietiai jausmus?
    Galvojai bent sekundę, koks gyvenimas bus?
    Žinai, Tavo norai didingi, bet man jie niekingi…
    Galiu kaltinti tik save.
    Nes atradau Tau vietos savo širdyje…
    Stivi dabar užsimerkęs prieš mane…
    Bijai?
    O gal gyvenimo nematai…
    Eik į dienos šviesą…
    Gal suprasi vieną tiesą…
    Jog aš myliu Tave>3

  119. Laura rašo:

    Kaip budavo gera vaikčioti bėgiais
    susikabinus rankom.
    Kaip šilta budavo kai atsiremdavai i mane…
    Kokios šios dienos mielos,niekada jų nepamiršiu
    Girdi???Niekada>….
    Tu man sakei, bet buvo atvirkščiai…

  120. Laura rašo:

    Meilė lyg rūkas audroje…
    Meilė lyg gražiausia pasaką knygoje…
    Meilė lyg lietus kuris sušlapina jam plaukus….

  121. Simona rašo:

    Aš ir tu, mes kartu, aš tau bučkį tu, man du :)

  122. Anonymous rašo:

    Ji prašė juo atleidimo-jis pasake Ne!
    Kaip praėjo laikas jis suprato, kad ją pametė visam laikui…
    Jis stengėsi ją sugražįnti,
    Bet jos jau neliko šiame gyvenime
    Jis suprato kad jo gyvenimas be jos jau ne be gyvenimas…

  123. Modesta rašo:

    Be tavo meilės- aš lyg aklas, šviesos išvysti negaliu.
    Be tavo žodžių- aš lyg kurčias, girdžiu, tačiau nesuprantu
    Be tavo lūpų- aš lyg šmėkla, nežinanti, kas tai aistra.
    Aš be tavęs- liūdna žuvėdra, viršum brangų kajoju alkana.
    Išgirsk, suprask, mylėk mane, tikėk ir visada būk šalia.

  124. kisute03 rašo:

    Kai tavęs nėra šalia
    Žiūriu į nuotrauką kompiuterio ekrane,
    Ir liūdžiu galvodama apie tave,
    Nes jau seniai mačiau, liečiau tave.
    Net ir ašaros pasimato mano akyse,
    Ir byra lyg vanduo srauniam upelyje.
    Sunku jas sulaikyti,
    Nes pasiilgau tavęs, mažyti.
    Pasiilgau tavo lūpų saldžių
    Ir lyg žvaigždė – žibancių akių.
    Ir taip yra vien tik todėl, kad tave labai myliu
    Ir be tavęss gyventi jau nebegaliu…

  125. Karolina rašo:

    Tavo vardas garžiausias iš visų,
    Skamba jis promano lūpas ,
    Saldžiu balsu .
    Tik apie tave galiu galvot,
    Kai nesiseka labai,
    Aš žinau tu padėsi man tikrai .
    Tvo žvilgsnis kerintis labai
    Prisilietus aš prie tavo Lūpū – negaliu atsitraukt ilgai .
    Tavo lūpos saldžios kaip vaisiniai ledai,
    Tipstantys salėje lėtai .
    Kai pažiūri į mane kerinčiu žvilgsniu ,
    Atsispirt net negaliu …
    Širdyje užverda dideli jausmai,
    Tik tai tu supranti ir tikrai juos žinai .
    ;**

  126. mazyte rašo:

    Aš tave taip karštai myliu
    Ir taves aš pasiilgau taip karštai
    Vėl sakai tuman, kad tu mane myli
    Aš noriu tave dar karta sutikti
    Rudaakis tu esi gražus
    Aš tave myliu karštai
    Saule nešviečia daugiau virš mūsų.
    Ir išeina žodis Aivaras. Skaitykite kėkvienos eilutės pirma raide

  127. ImOna rašo:

    Tavo meilė-lyg skausmas
    Tavo brangus žodžiai-lyg vėjas
    Tavo saldžios lūpos-kaip medus
    O tu pats-Kaip saldus ledukas..;D

  128. simona rašo:

    Aš pasiilgau tavo akių.. negaliu gyvent be jų..
    tu pasiilgai tų bučinių.. nuo kurių mes skrendam abu…
    aš pasiilgau žodžių šiltų.. tų kuriuos kartoji tu..
    tu pasiilgai rankų švelnių – kai būnam kartu…

    Ateik, Tavęs labiausiai pasiilgau. Tarytum šiandien supratau – myliu .
    Ateik! Vėl mano skruostus ašara suvilgo. Vėl aš vienas kenčiu.
    Tavo meilė-lyg skausmas
    Tavo brangus žodžiai-lyg vėjas
    Tavo saldžios lūpos-kaip medus
    O tu pats-Kaip saldus ledukas

  129. Ugne rašo:

    Kai ašaros užtvidno melinas akis ir nieks neparakys,kad mano meile niekad jau negriž,toli kas tą ašara šyrdi pasiliks toli toli toli…:-*

  130. brige. tadui rašo:

    Aš nebeta kurią tu mylėjai, aš dabar ta kurią myli visi!!! ;@*

  131. vilma rašo:

    I will find something more….♥
    Someone i am made for….♥
    Shame on you baby….♥
    Forever yours….♥

  132. Anonymous rašo:

    Rožės raudonos, Cukrus saldus, Vien tik dėl meilės sukurtas žmogus. Mano kuryba komentuokit.

  133. Anonymous rašo:

    menas:DDD

  134. Rožė rašo:

    Kas galetu pasakyti,
    Ką tu su maaninmi padarei..
    Nebemiegu naktim, klajoju dienom..
    Kai viska pradėjom,
    Abu puikiai žinojom,
    Kad vienas kitam esame uždrausti..
    Suteikiai man vilti vėl gyventi,
    Vel mylėti..
    Bet nežinia ko išsigandes,
    Pabėgai,nieko nepaaiškinai..
    Liko amžiams širdy geluonis,
    TAVO PALIKTA

  135. Eligijus rašo:

    Meilė, tai tavo saldus bučinys,
    kuris užburia manę,
    kaskart prisiliečiant prie tavųjų lūpų,
    tų lūpų, kurios liečia ryt, vakare!
    Ir neleidžia užmiršti tavęs niekada!

  136. Saulė rašo:

    Nemylėti – beveik žmogžudystė.

  137. Donatuj.:* rašo:

    Sakysi rėkt, o aš tylėsiu.
    Sakysi tylėt, o aš rėksiu…
    Darysiu viska atvirkščiai,
    nes kaip parašiau, kad nepaliktum
    Tu palikai. ;(((

  138. Deivai :( rašo:

    Gyvenimas mus supažindina Gyvenimas mus ir išskirs Bet kartu praleistos dienos Man tave primins… :(

  139. evute.. rašo:

    Tu toks kaip visi daugiau nieko nesugebi tik skaudyti, o zadėjai kad daugiau to nebus kas ankščiau buvo,tačiau tu nesugebėjai istesėt pažado, mielasis jaigu neesi tikras kad pažada istesėsi, tai išvis nežadėk…
    Nes tavo pažadai mane į neviltį varo aš tikiu tavim kaip savo noru gyventi, tiu vėl man pažadėjai sugrįšt, bet to nesulaukiau…

  140. Sabina Jusevicz rašo:

    labai labai gražu :))**

  141. Sabina Jusevicz rašo:

    :))***

Palikti komentarą

Priminimas: visi sakiniai lietuvių kalboje pradedami didžiąja raide. Visi lietuviški žodžiai rašomi lietuviškai.


RSS

Kas yra RSS?

Užsisakyti Mintys.lt naujienas el. paštu

Nuolat ieškau žmonių norinčių ir galinčių prisidėti prie Mintys.lt veiklos Susisiekite.

Jei nori kasdien gauti mintis (aforizmus) į mobilujį telefoną - siųsk žinutę su tekstu "Noriu minčių" telefonu 862864932(Ežys). Žinučių gavimas nemokamas.

RSS Gudas

Žurnalų sąrašas

Nuorodos

Tau taip pat gali patikti:close