Sveikinimai mokykloje. Paskutinis skambutis. Paskutinio skambučio sveikinimai

Jau baigias paskutinė pamoka,
Kurios tema – „Išsiskyrimas“.
Čia telpa nuostabių prisiminimų platuma,
Čia telpa išsakytų žodžių palikimas.

jau baigias paskutinė pamoka,
Kuri sekundė po sekundės sirpsta laiko kekėj,
širdį skausmingai apkabina ilgesio dukra
H jautrūs atsisveikinimo žodžiai suplasnoja klasėj…

Jau baigias paskutinė pamoka.
Sudėk visus taškus, nusišypsoki draugui.
Eik, mielas vaike, lai sėkmės ranka
Tave laikys apglėbusi vingiuojant takui.
Sveikinimų autorė: Ilona Urbanavičiūtė – Bumblauskienė

Vėl mėnulio žiedadulkėm snigo
Ūkanotoj gegužio nakty
Šįryt visos kasdieniškos knygos
Ir visi užrašai užverti.
Nežinau paskutinio skambučio,gal jūs
Laukėt be galo seniai,
o gal metai jums buvo trumpučiai
Kaip keli paprasti sakiniai.
Bet štai surasti gyvenime vietą,
Sunkiau pasirodo, nei lygtį išspręst
Nėra užrašuos panašių variantų,
taisyklių pritaikyti čia negali
Bet aidi skambutis…Ir moko gyventi!

Alyvoms vystant teks palikti klasę,
Kurioj praleidai daug puikių dienų.
Gal būt sustosi ir susimąsčius ?
„Nejaugi amžinai aš išeinu?“

Eisit jau girdi?
Klasės užsidaro. Paskutinį kartą paklausyk
Toks labai pažįstamas ir gera
Tų senųjų naktų skambesys
Eisiu jau žali klevai pasvirę
Pakuždės prie vartų paslapčia
Čia pirma svajojome mes gimę,
Ir vieškeliai prasideda nuo čia.

Išeinam… Kiekvieno kelias skirtingas
Paliekam viską.
Ir kas gražu ir kas nemiela.
Paliekam tai, ko pasiimt negalim
Vaikystę, kliedesį, draugus.
Visi gerai mes žinom,
Jog antro kelio atgalios nebus.

Mes išeisim visi, tyliai duris užversim.
Gal ištarsim “sudie” paskutinį, nebegrįšim daugiau.
Vėjas plaukus taršys.
Jie užneš tuos takus, kur išmynėm.
Ir skambutis skardus, mus nešauks kas diena
Mes išskrisim, kaip paukščiai, išmokę skraidyti.
Gal sugrįšim dar čia, į klases tas tuščias
Bet sugrįžę svečiais pasijusim…

Metas eiti – obelys bąla,
Tik kodėl, man atrodo per greit.
Lydi nuojauta didelio kelio
Ir baugu, kad vienai reikės eit.
Žiūrėkit – obelys bąla…

Nuskambės paskutinis skambutis,
Klasėj juokas aidės dar ilgai,
Tik prie kelio palinkus ramune
Tau šnibždės: „Nebegrįš jau draugai“

Eisim jau…
Kaip niekad šypsos saulė
Ir kaip niekad mokykla jauki.
Priešaky toks nuostabus pasaulis,
Miestai ir žvaigždynai priešaky.

Dabar taip viskas paprasta,
Suprantama ir aišku.
Ateiname į savo amžių.
Jis pasitinka mus
Ir paima į savo globą
Paskui ateina laikas -
Mes subręstam, -
Ir savo amžių paimam kaip kūdikį, -
Arba kaip naštą.
Užsimetam ant stiprių pečių
Koks skirtumas -
Ir pradžios lig pabaigos ,
Jis mums priklauso !..

Kaip anksčiau sargas klasę iššluoja
Vaikšto, žvangina raktų pundu
Tavo pamirštą knygą kilnoja
Ją gražins, bet negrįši čia tu
Nusijuoks dar vaikystė prie durų
Rašaluotais delnais pamojuos
Dar paspausi rankas, dar pakelsi kepurę
Kampelius dar apžvelgsi visus
Prieš akis driekias tolimas kelias
Ne visiems bus asfaltai žvilgą
Aš užteks atkaklumo ir valios
Bus kelionė sunki ir ilga

Tegul keliai nebūna klampūs,
Nauji draugai – tiktai tikri,
Prisiminimai lieka brangūs,
Toje trumputėj praeity

Gyvenimas – ne pasaka,
Jo vingiai klaidūs.
Į šaltą, sūrią ašarą
Pavirtę klaidos
Nubyra skruostais,
O šviesa vėl kviečia eiti
Ir tiktai pats gali išmokt
Kliūtis apeiti,
Ir tiktai pats gali surast
Tiesiausią kelią,
O mums belieka palinkėt
Sėkmės ir valios.

Jau peržengei per slenkstį
Ir už kiemo
Tave sutinka dulkantys keliai,
Tik nesustok
Dėl kelio grumsto kieto,
Jeigu jau kartą eiti pakilai.

Greit ir mes išeisim, kaip kiti išeina,
Paskutinis varpas ilgesio aidės.
Ir kiekvienas į kelionę imsim dainą
Ir skliaute ieškosim tik savos žvaigždės.

Kaip visada sargas klasę iššluoja,
Vaikšto, skambina raktų pundu,
Tavo paliktą knygą kilnoja
Ją grąžins, tik negrįši čia tu…

Ar meni kaip mokyklon nedrąsiai
Nešei pirmąją puokštę gėlių
O dabar jau į mylimą klasę
Nieks nekvies tavęs varpeliu

Kuo greičiau mokyklą baigt norėjom,
Negalvojom vakar mes visi,
Kad iš klasės amžinai išėjom
Ir vaikystė jau negrįš šviesi.
Nejaugi, nejaugi mes negrįšim
Neskambės mūsų juokas, daina…
Tai kodėl gi pavasarį paukščiai sugrįžta
Nejaugi jų kitokia dalia!

Viskas liko tenai -
už permatomų durų,
į kurias verkiant norės pasibelst.
Viskas liko užmiršta
tarp trijų gluosnių -
ten žaidėme keistą gyvenimą,
kurio dar nebuvom pažinę…

Tu paklausyk skambučio paskutinio aido -
Nekvies į klasę jis daugiau…
Ir ašarą nuo skruosto nusibrauki,
Šviesiais atsiminimais pasidžiauki
Paskui – gyveniman keliauki…

Kaip keista,
Juk rodos dar taip neseniai
Susitikome pirmą kartą mokykloj
Ir štai jau seniai -
Nuskambėjo paskutinis skambutis,
Nuskambėjo išleeistuvinis valsas…
Liko tik spalvotos nuotraukos
Ir spalvingi prisiminimai

Mokytoja, aš ir vėl ateisiu
Visus žiedus iš sodo suskynus…
Kaip ateina diena iš padangių surinkus žvaigždes.
Tu many gyvensi žiburėliu pavirtusi tyru
Ir gyvensi ilgai kol keliausiu šioj žemėje aš

Jūs būsit žmonės – ramūs, nepastovūs,
Ir neišvengsit žmogiškų klaidų.
Jūs plauksite prieš srovę, tik prieš srovę
Su uždegančiu laimės šokimu,
Su viltimis, su džiugesiu, svajonėm,
Su meile ir troškimais dideliais.
Jūs žmonės, jūs nuo šiandien žmonės..
O ar žinote, ką reiškia būti žmonėmis?

Mes būsim žmonės – ramūs, nepastovūs,
Ir neišvengsim žmogiškų klaidų.
Mes plauksime prieš srovę, tik prieš srovę
Su uždegančiu laimės šokimu,
Su viltimis, su džiugesiu, svajonėm,
Su meile ir troškimais dideliais.
Mes žmonės, mes nuo šiandien žmonės..
O ar žinome, ką reiškia būti žmonėmis?

Klases uždarome.. Koridoriuos nutyla
Tiek daug pavasarių lydėjęs šurmulys
Kažko netekome, kažką praradome
Užverdami tiek varstytas duris.
Į ievų tylumą langai atsiveria
Pro juos mes matome pasaulį…
Prisėdame. Patylime. Ir kylame..
Į žemę, žolę, lietų, saulę..

Greit ir mes išeisim, kaip kiti išėjo.
Skambutis paskutinis ilgai dar mums skambės.
Pasiimkime kiekvienas į kelionę dainą
Ir danguj ieškokim tik savos žvaigždės.

Kaip medžiai augom, daug ko nesupratom
Ir gero neįvertinom, nes buvome jauni.
Dabar greit žengsime į savąjį gyvenimą,
Kuris jau nebetilps skambučio virpesy.

Paduosi ranką paskutinį kartą
Ir ašara per skruostą nuriedės.
Išėjus už mokyklos vartų,
Širdy dažnai ieškosi praeities.

Kaip sunku, kai pasaulis mažytis
Tau po kojom sudūžta lengvai –
Kai maža nebemoki jau būti,
O kaip didele būt nežinai…

Sudie, mokykla

2005-12-03.


Siųsti šį straipsnį draugui Siųsti šį straipsnį draugui

Patiko ką perskaitei? Gali palikti komentarą arba užsiprenumeruoti RSS!

Komentarai: 16

  1. Ausryte rašo:

    Labai gražūs žodžiai, kurie priverčia susimastyti apie paskutiniojo skambučio prasmę, apie gyvenimą be mylimos mokyklos…

  2. Ausrine rašo:

    Gal kas žinot ir žodžių baigiant 4 klasę? Pereinant į 5, atsisveikini su mokytoja, savo mylima klase, brangiu suolu.

  3. Monika rašo:

    Aha, man irgi labai tokių reikėtų. Aš čia apie ketvirtos klasės baigimą. Jei kas žinot ar kokią svetainę, ar šiaip žodžių, jei nesunku, siųskit skype: montada2 arba el.paštu: MonikaGuliakaite@gmail.com
    Beje, man reikėtų sveikinimo ne mokytojai, bet mokiniui, būsimajam penktokui :) dėkui.

  4. bla bla rašo:

    Kaip miela:)

  5. Anonymous rašo:

    Oi, gražios gražios eilės. man labai labai patiko. būtinai verksiu graudžiai

  6. Eglė rašo:

    Labai jausmingi,prasmingi ir gražūs žodžiai :)

  7. vg rašo:

    ir visose mokyklose skamba tie patys žodžiai… nyku kažkaip

  8. Onutė rašo:

    Viešpatie, kaip nuobodu.
    40 metų dirbu mokykloj, ir žmonės kartoja tuos pačius žodžius…
    Tik iškraipydami, šį tą pakeisdami… Banalybėėėėėėėėė.

    Mielieji,
    susikurkit kiekvieną kartą savus, nuoširdžius žodžius , o ne svetimas mintis gromuliuokit. Juk kiekvienas esate kitoks. Ir Jūsų mąstymas originalus. Pasitikėkite savim. Sukursite – ohoo!

    Pagarbiai,
    mokytoja iš kaimo

  9. sav rašo:

    Onute, matosi, kad esi iš kaimo. :) Tai jei neturi ką veikt jame tai gali sau kurt eiles, o mes užimti žmones jomis pasinaudosime. ;DDD

  10. L. rašo:

    Mažu patartumėt kokius butu galima gražius žodžius pasakyti paskutinio skambučio proga, auklėtojai? :))) bučiau labai dėkinga

  11. Savas rašo:

    Onute*** galbūt būtų gražu kad kiekvienas sukurtų savo mintis tačiau tai nėra lengva, ir ne kiekvienas vaikas ar paauglys gali tai padaryti, tai mes pasinaudosime kitų sukurtais posmais kurie galbūt yra banalūs, bet skambėdami iš kiekvieno mokinio kad ir tie patys žodžiai jie skamba nuoširdžiai, nes mokinys moka jį perteikti kitaip negu jis skambėjo iš kito mokinio…

  12. Karolina :) rašo:

    Labai gražūs eilėraščiai, aš ir pati kartais kuriu:)

  13. Miglėėėėėė rašo:

    Atsisveikina tyliai rugsėjai,baltu laišku žiedais obelų,
    Sieloj šviesą lyg gėlę pasėję,palydės dar į tolį keliu…
    Nardo klasėje saulės zuikučiai,skamba juokas ir virpa tyla,
    kur kvieti ką lemi man skambuti,ka man zada tavoji daina…
    Šviesūs rūpesčiai sielą vis lankė,guodė vėtroj draugų šypsena,dar laikiau aš vaikyste už rankos,bet jau šaukia mane ryt diena…

  14. Anonymous rašo:

    Žiauriai gražūs eilėraščiai.

  15. Laima rašo:

    Labai gražūs žodžiai, nors mokyklą baigiau prieš 26 metus, bet skaitant atrodo , kad tai vyko vakar. Ačiū , mielieji, už nuostabias eiles.:)

  16. Evelina rašo:

    Nėra už ką :DDDD

Palikti komentarą

Priminimas: visi sakiniai lietuvių kalboje pradedami didžiąja raide. Visi lietuviški žodžiai rašomi lietuviškai.


RSS

Kas yra RSS?

Užsisakyti Mintys.lt naujienas el. paštu

Nuolat ieškau žmonių norinčių ir galinčių prisidėti prie Mintys.lt veiklos Susisiekite.

Jei nori kasdien gauti mintis (aforizmus) į mobilujį telefoną - siųsk žinutę su tekstu "Noriu minčių" telefonu 862864932(Ežys). Žinučių gavimas nemokamas.

RSS Gudas

Žurnalų sąrašas

Nuorodos

Tau taip pat gali patikti:close