Tėtis po lova

Siūlome paskaityti:

Komentarų: 14

  1. LEE'na sako:

    Verčia susimastyti ką brangaus turim…ir kad tėvus reikia vertinti, mylėti ir tai jiems sakyti kasdien…

  2. Rasa sako:

    …O aš, deja, pavėlavau..
    Vis atrodė, kad dar turiu laiko, kad dar spėsiu, kol visai neseniai, vieną ankstyvą rytą išgirdau, kad Jo jau nebėra..
    …Nevėluokim…

  3. andre sako:

    Įvertinkit tai ką turit,
    nes vėliau, kai pavėluosite, sėdėsite visai kaip ir aš, su servetėle rankomis ašarom šluostyti ir ašarotom akim skaitysite šį tekstą.

  4. Lauryna sako:

    Tikra tiesa.

  5. airė sako:

    skaičiau šį pasakojimą kažkada knygoje.
    keli žodžiai, bet giliai įsmingantys.
    pati pagalvoju, kad jau seniai nesakiau ‘myliu tave, mama, tėti’
    o gal vertėtų tai sakyt dažniau?

  6. Simona sako:

    Branginkime kiekvieną dieną, kiekvieną artimą ir brangų žmogutį šalia…džiaukimės net gi rytine arbata, saulės spinduliais, vaikučio šypsena, artimųjų buvimu šalia…daugiau paskambinkime, visai be priežasties..tiesiog pasakyti – labas – daugiau kalbėkimės…mažiau kritikuokime…daugiau pagirkime…mažiau reikalaukime – daugiau patys atiduokime…bijau net pagalvoti, kad viena diena teks atsisveikinti su artimais zmonėmis…meldžiu Dievulio, kad tik ta diena dar būtų be galo toli…o kad jos išvis nebūtų!!!…Kad tik būtume sveiki ir laimingi kartu – juk tai pati didžiausia laimė!!!

  7. Justė sako:

    Šia nebaigta rašyti. Mano knygoje dar yra pridurta: Atvirumo valandėlę moteris tarė: „Jau praėjo daugiau nei metai, kai mirė mano tėvas, bet vis dar jaučiu sąžinės graužimą, kad niekada jam taip ir neištariau: „Tėti, aš tave myliu.“

  8. Justė sako:

    Mes šitą tekstą skaitėm skaitymų knygoj 8toj klasėj. Patiko. 🙂

  9. Mintė sako:

    Dabar esu aštuntokė ir skaitome literatūros knygoje šitą kūrinį. Privertė susimąstyti. Net tai pačiai mokytojai iškrito ašara. Vėliau mums davė užduotį, rašyti rašinėli, eilėraštį ar dainą apie tėtį. Visiems baigėsi mandrumas ir niekas nebežinojo ką daryti. Apie ką rašyti. Net pati susimąsčiau. Nes tėtis gyvena atskirai. Norėjau rašyti tikrą istoriją, bet pagalvojau apsiverksiu per pamoką. Pradėjau meluoti, bet iš to nieko gero. Mokytoja pasakė.: „Paskaityčiau labai gražių rašinėlių, bet jų savininkai nenorėjo, kad juos skaityčiau. Reikia tiesiog atsiverti ir viskas išsilies“.. Man jos mintys patiko. Bet net dabar dar nežinau apie ką rašyti. O jau ryt turėsime užbaigti… Asmeniškai mane šitas kūrinys sujaudino. MAN jis labai patiko.

  10. Indre. sako:

    Geras , Aštuntos klasės knygoje yra . Dar paskutinės eilutės . Pati save dėl to kaltinu , o dar garsiai turėjau skaityti .. Nesusilaikiau ..

  11. Ramunė sako:

    Kasdien mylintiems žmonėms reikia sakyti, kad juos myli. Kad jie tau rūpi, yra reikalingi. Nes ateis diena, kai jų nebebus ir suprasi, jog gailiesi, kad atidėliodavai laiką. Kaip nežinomas autorius yra pasakęs: “Geriau gailėtis to, ką padarei, nei graužtis ir gailėtis dėl to, ką galėjai padaryti, nepadarei.“. Taigi, pamirškim laiką ir gyvenim dabartimi ir visada branginkite tai, ką turite.

  12. Erika sako:

    Ko dar laukiat? Eikit ir pasakykit TĖTI,MAMA AŠ JUS BEPROTIŠKAI MYLIU!!!! Pabučiuokit į žandą ir pasidarys taip lengva, kad skraidysit padebesiais arba iš džiaugsmo nuriedės ašara…

  13. Mim sako:

    Myliu tave kaip beprotė. Myliu tą, kuris mane paliko, kurio nėra šalia, kuris neišvijo baubo iš po lovos, neapkamšė, nepaputė apdeginto piršto, nesodino už vairo, nepamokė kaip reikia elgtis su vyrais, kuris nepalydės manęs prie altoriaus, bet visada išliks mano pirmuoju pamiltu vyru…Myliu tave, tėt, kaip išprotėjusi…

  14. sabrina sako:

    susigraudinau skitidama ši straipsneli

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *