Tu – mūsų Tėvas

Įvairiais vardais mes vadiname Tave,
mūsų Dieve.
Mes vadiname Tave
Kūrėju ir Teisėju,
Karaliumi ir Viešpačiu,
Gelbėtoju ir Išganytoju.
Bet vienas vardas mus jaudina
labiau, negu visi kiti.
Tavo Sūnus išmokė
mus vadinti Tave Tėvu.
Dėkoju Tau už tai.

Daug žodžių turime Tave apibūdinti,
mūsų Dieve.
Mes sakome:
Visagalis, Išmintingasis,
Gerasis, Gailestingasis,
Teisingasis, visur Esantysis,
Amžinasis…
Bet vienas iš jų mus
ypač giliai jaudina:
Tavo Sūnus mus mokė,
kad Tu esi mus mylintis Tėvas.

Taigi Tu esi ne tik mano Kūrėjas,
mano Palaikytojas.
Tu esi mane mylintis Tėvas,
Tu rūpiniesi manimi,
Tu skiri man laiko,
Gali man patarti ir padėti.
Aš galiu prašyt, kad man atleistum.

Tu visada esi ištiesęs savo ranką, Kad galėčiau jos įsitverti.
Esi manasis prieglobstis.
Dėkoju Tau, kad Kristus gražiausiame savo palyginime kalba
apie Tave kaip apie Tėvą,
laukiantį savo paklydusio sūnaus.

Padėk man, kad ir aš Tavo pavyzdžiu
savo vaikams būčiau juos mylintis tėvas.
Kad mano širdis jiems būtų
visada atvira ir atlaidi, o ranka ištiesta.
Kristus mokė, kad Tu esi Tėvas
ne tik man, bet ir mano žmonai,
mano kaimynams.
Esi turtingųjų ir vargšų,
mokytų ir bemokslių,
juodųjų ir baltųjų Tėvas.

Padėk, kad vadindamas Tave savo Tėvu
įstengčiau mylėti visus brolius ir seseris,
kuriuos man davei, nes Tu –
Visagalis visus savo vaikus mylintis Dievas.