Negras kalbasi su baltuoju: „Nesuprantu, paaiškink man, prašau… Kai aš gimiau, buvau juodas, užaugau irgi juodas, kai deginuosi, aš – juodas, ir, kai numirsiu, būsiu juodas… O jūs, baltieji… Štai tu, kai gimei, buvai rožinis, kai deginiesi, tampi rudas, kai tau karšta – tu raudonas, kai šalta – mėlynas, kai sergi, tu – žalias, o kai numirsi, būsi pilkas… Ir dar jūs turite tiek įžūlumo mus vadinti spalvotaisiais?!!!”
Ateina būrio vadas ir praneša kareiviams:
– Turiu dvi naujienas. Bloga ta, kad turėsite pripilti maišus smėlio.
Pluša eiliniai pluša, kol pripila maišus. Ir teiraujasi vado:
– O kokia ta geroji naujiena?
– Ogi, geroji naujiena ta, kad smėlio ir maišų dar daug yra.
Mes neplaukiojame jūsų tualete, todėl prašome nemyžti mūsų baseine.
Skrodimas parodė, jog ligonis miegojo.
– Vaikeliai, kas darosi? Dujas ryte atsukau, ir nedega!
– Bobule, o jūs degtuką uždegėte?
– Oi! Tuoj uždegsiu…
– Oi, kas jūsų tėvukui?
– Kur? Ą, šitas… Tiesiog duodame Viagros kartu su migdomaisiais.
– O kam?
– Kad nuo lovos nenusiristu.
– Žinai, mano žmona gamina puikų uzbekišką plova!
– Eik tu, negi nežinai, kad tik vyras gali paruošti puikų uzbekišką
plovą!
– Va, va, dabar įsivaizduoji, su kuo turėjau taikstytis, norėdamas
paragauti tikro uzbekiško plovo…
– Varom pas bobas!
– Na ne, žinai gi, mano žmona jauna, graži…
– Aha! Supratau. Varom pas tave.
Parsivežė čiukčia mašiną. Susirinko čiukčiai, apžiūrinėja. Vienas pačiupinėja langus, sako:
– O, iš stiklo…
Kitas pačiupinėja kėbulą, sako:
– O, iš metalo…
Trečias pačiupinėja duslintuvą, sako:
– O, patinas…
Vienam čiukčiui sugedo laikrodis. Nunešė jis jį pas laikrodžių meistrą, kuris irgi buvo čiukčius. Mechanikas, išardęs laikrodį, pamatė, kad tarp mechanizmo dantračių užstrigęs negyvas tarakonas. Taigi, mechanikas ir sako:
– Neveiks.
– Kodėl?
– Mašinistas numirė.
Eina vienas čiukčius ir mato, kad kitas čiukčius išsirausęs duobę ir joje sėdi. Pirmasis priėjo arčiau ir klausia draugo:
– Čiukči, kam tau ta dobė?
– Reikia nusifotografuoti iki pusės.
– ?
Po valandos čiukčis grįžta, o jo draugas antrą duobę kasa.
– O kam tau antra duobė?
– Reikia dviejų nuotraukų.
Du policininkai važiuoja patruliuoti, vairuotojas antram sako:
-Išlysk pro langą ir pažiūrėk ar švyturėliai veikia.
Šis išlenda ir atsako:
-Veikia… neveikia. Veikia… neveikia…
Atėjo dirbti į policiją vaikinukas. Dirba viena mėnesį, kitą, trečią… Viršininkas pastebi, kad per visą tą laiką kol vaikinas dirba nė karto jis nepasiėmęs atlyginimo. Išsikviečia jį pas save ir klausia kaip čia yra? Policininkas:
– O ką, čia dar ir atlyginimą moka? Galvojau, ginklą išdavėt ir sukis kaip moki…
Policininkas rašo tarnybinį prašymą vyriausiojo komisaro vardu:
„…ryšium su sunkia materialine padėtimi, prašyčiau jūsų išduoti radarą ir pervesti mane į kelių policijos policininko pareigas…“
Policininkas turguje pastebi piratinių kompaktinių diskų prekeivį:
– Tai ką, prekiauji nelegalia produkcija?
– Ką jūs! Čia atsinešiau kitiems parodyti savo asmeninę kolekciją!
– Tai kad mačiau, kaip iš tavęs ką tik nupirko kompaktą!
– Nenupirko! Atėmė! O pinigų davė, kad tylėčiau!
Kalbasi oficiantas ir lankytojas. Lankytojas pasipiktinęs:
– Kur mano bifšteksas?
– Po citrina, sere.
Važiuoja išgėręs klebonas gerokai viršydamas leistiną greitį. Sustabdo jį kelių policininkas ir klausia:
– Tai ką, kunigėli, į pragarą skubi?
Klebonas atsako:
– Neee, vaikeli, nebėra pragaro. Visą smalą ant kelių supylė, o velnius pakelėse sustatė…
Vyras ir žmona laukia svečių. Žmona mišraines pjausto greitai čia ruošiasi. Taigi svečiai ateina rūpesčių daug ir staiga pasižiūri vyras vienais triusikais po butą.
– Jonai, ar tu pablūdai, gi tuoj svečiai ateis, ką tu čia dabar vaikštai vienais triusikais?
– Ot ir vaikščiosiu. Vat svečiai ir pasižiūrės, kaip tu mane maitini.
– Jonai tai tu ir triusikus nusiimk, tegu pasižiūri kad nėr tavęs už ką ir maitint.
Buvo paskelbtas konkursas – kas sugalvos geresnę pabaigą tokiam tekstui:
„Vakaruškos metu atskridusi vapsva palindo Onutei po sijonu ir …”.
Laimėjo Petriukas, sugalvojęs tokią pabaigą:
„….įkando mano tėveliui į ranką“.
Kalbasi dvi moteriškės:
– Nu vienas vargas su maniškiu – pakišu po apačia – dūsta, užtempiu ant viršaus – užmiega, paguldau šalia – televizorių žiūri… Zaraza tas…
Žmona priekaištauja vyrui:
– Štai tu sugrįžti iš darbo ir iškart komanduoji „Į lovą”. Mes niekad nekalbame apie meną, muziką…
Sekančią dieną grįžta vyras namo:
– Ar tu skaitei Rembrantą?
– Ne.
– Tada į lovą!
Sėdi ant kranto du apsirūkę narkomanai. Prie jų prieina policininkai ir klausia:
– Ar čia neišplaukė lavonas?
– Ne.
Po kiek laiko išplaukia lavonas. Vienas narkomanas jam sako:
-Gali sau plaukti. Nebijok, mes tavęs neišdavėm.
Gruzinas laiko uošvę virš bedugnės:
– Mano senelis uošvę papjovė… mano tėvas uošvę nušovė… aš geras… aš tave paleisiu.
— Mūsų paštas dirba bjauriai,— skundžiasi vienas bičiulis kitam.— Įsivaizduok, parašiau laišku prieš aštuonias dienas, ir šiandien suradau jį švarko kišenėje.
— Sūneli, ką tu padarei! Sudaužei statulėlę, kuriai daugiau kaip du šimtai metų!
— O aš persigandau, tėti, maniau, kad ji nauja.
— Tu atkreipei dėmesį į tą brunetę tramvajuje?
— Tai ta, žaliomis akimis, juodu kostiumu, raudonu rankinuku ir raudonais batais. Būta ko! Aš į ją nė nežvilgtelėjau.
* * *
— Mano tėtis visuomet vaikšto be kepurės.
— Na ir kas? Mano tėtis visuomet vaikšto be plaukų.
* * *
— Nėra pasaulyje tokių sunkumų, kurių užsispyrimu ir pasiryžimu nebūtų galima nugalėti.
— Nejaugi? Tuomet pabandyk išspausti dantų pastos iš tūbelės ir po to vėl atgal ją įspausti!
* * *
— Jūsų šeimyninė padėtis?
— Siaubinga.
* * *
— Daktare, jūs man liepėte iškišti liežuvį, o pats nė nežvilgtelėjote į jį.
— Atleiskite, bet aš tik norėjau ramiai parašyti jums receptą.
— Mano žmona man nuolat pridaro nemalonumų! įsivaizduok, įprato eiti gulti trečią valandą nakties.
— Sunku patikėti!.. O ką ji veikia iki tol?
— Laukia manęs.
Susirinkę tinginiai priėmė rezoliuciją: „Sunku gyventi be darbo, tačiau mes sunkumų nebijome.”
* * *
— Kiek kilometrų iki jūsų kaimo?
— Anksčiau buvo aštuoni. Dabar pastatė stulpą ir parašė — dešimt. Tai ir tenka dabar žingsniuoti papildomus du kilometrus.