Nerimą ir kūno jausmus galima paveikti įvairiais būdais.BESĄLYGINIS SAVĘS VERTINIMAS (BSV)1. Esu savarankiškas žmogus, su norais ir nenorais. Aš stengiuosi gauti, ko noriu ir išvengti nepageidaujamų dalykų, jeigu tai netrukdo kitų žmonių interesams. Turiu omeny besą lyginį kitų vertinimą (BKV), nes aš gyvenu socialinėje...
Kaip atrasti motyvacijos siekti savo tikslų? Tai klausimas, kurį kelia daugelis žmonių, siekiančių ne tik kardinalių pokyčių savo gyvenime, bet ir atlikti paprasčiausias kasdienes užduotis. Ne paslaptis, kad visi turime veiklų, kuriomis užsiimame noriai – dažniausiai tai yra malonumą teikianti veikla, todėl įvairiais hobiais galėtume užsiimti valandų valandas. Visgi mes, suaugę žmonės, taip pat turime atsakomybių ir nemalonių darbų, kurių vengiame ir verčiau niekada nedarytume. Deja, kai kurių darbų negalime išvengti, todėl tenka ieškoti motyvacijos juos atlikti.
Man patikusios mintys iš Alex Korb knygos “The Upward Spiral: Using Neuroscience to Reverse the Course of Depression, One Small Change at a Time”.
Visi kartais pasijuntame vieniši. Vieni – dažniau, kiti – rečiau. Kaskart, kai mus atstumia, palieka, įskaudina… Kartais esame iš tikrųjų vieni, o kartais vienatvės jausmas užplūsta būnant tarp žmonių, draugų, artimųjų. Ir taip dažnai nesinori to pripažinti, matyti – atrodo, daug geriau kaip galima greičiau visa tai paslėpti ir pamiršti.
Koks yra valingas žmogus? Prieš akis man iškyla rūstaus veido, tvirto sudėjimo drąsuolio iš senovinio epo vaizdinys. Šiam herojui svetimos tokios sąvokos, kaip atidėliojimas, tingėjimas, išglebimas. Jis vadovaujasi visapusiška disciplina ir kryptingai žygiuoja tikslo link. Tačiau grįžkime prie mirtingųjų. Ką reiškia turėti tvirtą valią realybėje?
Mes svajojame ir fantazuojame dažniau nei įsivaizduojame tai darą. Neurofiziologų teigimu, nuo 15 iki 50 procentų būdravimo laiko praleidžiame „skraidydami padebesiais“. Tai pakankamai svari priežastis, dėl kurios vertėtų šią nevalingą veiklą geriau patyrinėti. Ir apie ką gi mes svajojame? Ką byloja mūsų svajonės?
Norime to ar nenorime, tačiau savo vaikams turime pačią didžiausią įtaką, tiek gerą, tiek blogą. Labiausiai juos veikia tėvų jausmai. Už kiekvieno impulsyvaus veiksmo slepiasi jį išprovokavęs jausmas. Nedėmesingi savo jausmams tėvai sunkiai suvokia vaikų elgesio ištakas, ypač kai jie elgiasi ne taip, kaip tėvai moko ar iš jų tikisi.
Priklausomybė nuo darbo – tai obsesinis-kompulsinis sutrikimas, pasireiškiantis tuo, kad žmogus sau kelia pernelyg didelius reikalavimus, negeba kontroliuoti darbo įpročių ir įsitraukia vien tik į darbą, atsisakydamas daugumos kitų gyvenimo sričių (B. E. Robinson, 1998).
„Pirmiausia buvo sukurtas pasaulis, paskui, savaime suprantama, snobai; jie egzistavo ilgus, labai ilgus metus, deja, apie juos buvo žinoma ne daugiau nei apie Ameriką. Bet mūsų laikais kilo miglotas įtarimas, kad tokia rūšis egzistuoja“, – rašė V. M. Tekerėjus XIX a. viduryje.
Mes gyvename sudėtingame pasaulyje. Yra daug dalykų, padedančių įveikti gyvenimo sunkumus: fizinė ir dvasinė stiprybė, šeimos ir visuomenės tradicijos, pinigai, draugai. Bet dažnai to nepakanka, norint susidoroti su gyvenimo iššūkiais, tinkamai juos įvertinti, suvokti ir pakreipti savo naudai. Tada žmogus savęs klausia: „Kodėl atsitiko būtent taip, kodėl man, ką tai reiškia, kokia to prasmė?“ Štai čia ir prasideda sudėtingas prasmės ieškojimo kelias.
Dauguma psichologų daro gerus darbus: išklauso, nuramina, paguodžia. Bet ne tik. Oi, ne šventi mes: ir suklystame, ir pameluojame. Ir sau, ir tau, mielas skaitytojau.
Naujausi komentarai: