Pasaulis platus
Paviršius – slidus
Laikykis tvirtai
Ir tau padės draugai…
Tavo vardas gražesnis už saulę
ir už tūkstančius aukso žvaigždžių
Tavo vardas man vienas pasaulyje,
Kurį aš taip širdy branginu…
Geri draugai – didžiausias turtas
O jų draugystė amžinai gyva.
Pasauly žmonės daug ką pamiršta,
bet draugas draugo – niekada!
Pamiršti galima tik sapną
Gyvenimo tikrovės niekada
Pamiršti galima tik priešą,
o tikro draugo niekada!
Daug vandenų prabėgs upeliais
Daug nuvys baltų žiedų.
Išsiskirs gal mūsų kelias
ir mane pamirši tu.
Prabėgs tos laimingos dienos
Svajonės prabėgs, kaip sapnai
Kaip rudenį pageltęs lapelis
dairysies, kur dingo draugai!
Tyliai už lango rauda mėnulis,
Man daros kažko taip ilgu.
Norėčiau mėnulio paklausti,
Ar neužmiršai manęs dar tu?
Aš norėjau pagauti snieguolę
ir paklausti ar matė tave
Bet nespėjau ištart tavo vardo,
kai ji tyliai ištirpo delne!
Tu neliūdėk pažvelgus į pasaulį,
Kur yra daug liūdnų veidų.
Visada šypsokis troški laimės
Ir niekad nepamiršk gerų draugų…
Nuo šiaurės vėjų, nuo šaltų,
Gražiausi gėlynai nuvysta.
Tik lieka žydėt amžinai
Gražiausia gėlelė – Draugystė.
Ne tas laimingas, kas turtingas,
Ne tas laimingas, kas gražus,
Bet tas laimingas, kas surado
Tikrus gyvenimo draugus.