Robertas Waldingeris atlieka tyrimą, trunkantį jau 75 metus, rodantį precedentų neturinčius duomenis apie tikrosios laimės ir pasitenkinimo gyvenimu tyrimą.
Kas padeda mums likti sveikiems ir laimingiems?
Jeigu jūs manote, kad turtai ir šlovė, ne jūs vienas taip manote.
Neseniai atlikta jaunų žmonių, gimusių nuo 1980 iki 2000 metų, apklausa parodė, kad jūs teisus. Apklausos metu buvo tiriami tikslai. Kokie buvo svarbiausi jaunų žmonių gyvenimo tikslai. Ir daugiau nei 80 procentų apklaustųjų nurodė, jog jų pagrindinis gyvenimo tikslas – turtas. Dar 50 procentų tų pačių jaunų žmonių nurodė, kad kitas svarbus jų gyvenimo tikslas – išgarsėti.
Ir nederėtų stebėtis, juk mums nuolat kalbama, kad turime daugiau mokytis, geriau dirbtume, siektume didesnių tikslų… Mus moko, kad šie dalykai yra būtini norint, kad gyvenimas būtų geras.
Harvardo suaugusiųjų 75 metus trunkančiame tyrime dalyvavo 724 vyrai. Buvo renkama informacija apie jų darbą, gyvenimą ir sveikatą.
Maždaug 60 iš 724 dalyvių tebėra gyvi, ir toliau dalyvauja tyrime. Daugumai jų jau daugiau nei 90 metų. Robertas Waldingeris – ketvirtas šio tyrimo vadovas, ir tyrimas tęsiamas. Dabar pradedami tirti daugiau nei 2000 dalyvių vaikų.
Nuo 1938 metų stebėjome dviejų vyrų grupių gyvenimą. Pirmosios grupės vyrai pradėjo dalyvauti tyrime, būdami Harvardo koledžo antrakursiais. Jie visi baigė koledžą Antrojo pasaulinio karo metu, ir dauguma išėjo kariauti. O antrojoje tiriamoje grupėje buvo berniukai iš neturtingų Bostono rajonų. Būtent šiuos berniukus pasirinkom tyrimui todėl, kad jie buvo kilę iš probleminių Bostono šeimų 1930 metais. Dauguma jų gyveno komunaliniuose namuose, daugelis neturėjo net karšto ir šalto vandens iš vandentiekio.
Kai jie pradėjo dalyvavimą tyrime, visi šie paaugliai buvo apklausti. Jiems buvo atlikti medicininiai tyrimai. Tyrinėtojai vaikščiojo į namus ir apklausinėjo tėvus. O paskui paaugliai užaugo. Pradėjo dirbti gamyklose, kai kurie tapo advokatais, mūrininkais, gydytojais, o vienas – net Jungtinių Valstijų prezidentu. Kai kurie tapo alkoholikais. Tam tikram skaičiui išsivystė šizofrenija. Kai kurie pakilo socialiniais laiptais iš apačios į patį viršų, o kiti šį kelią nuėjo priešinga kryptimi.
Norėdami gauti aiškų jų gyvenimo vaizdą, tyrinėtojai juos apklausė kas dvejus metus. Gaudavo duomenis apie sveikatą, rinko kraujo mėginius, skenavo smegenis, kalbėjo su jų vaikais. Įtraukė į tyrimą ir jų žmonas.
Ir kaip manote, kokį rezultatą gavo tyrinėtojai? Kokių gavo duomenų po to, kai buvo apdoroti tūkstančiai puslapių ir tonos informacijos? Kas svarbu gyvenime, kad jaustumeisi laimingas ir sveikas? Tai ne turtas ir išgarsėjimas, arba uolus darbas. Ryškiausia žinia, kurią jie gavo po 75 metų trukusio tyrimo, yra tokia: “Good relationships keep us happier and healthier.” – „Geri santykiai padaro mus laimingais ir sveikais“.
Jie gavo tris svarbias pamokas apie santykius.
1. Visų pirma, socialiniai ryšiai išties yra svarbūs ir naudingi mums, o vienatvė žudo, Išaiškėjo, kad žmonės, turintys didelį socialinį ryšį su šeima, draugais, bendruomene, laimingesni, jų fizinė sveikata geresnė. Jie gyvena ilgiau už tuos, kurie turi mažiau socialinių ryšių. Vienatvės patirtis, pasirodo, nuodija. Žmonės, labiau socialiai izoliuoti, negu patys to nori, ne tokie laimingi, jų sveikata vidutiniame amžiuje pašlija greičiau, negu kitų, jų smegenų funkcionavimas silpsta greičiau, ir jie gyvena trumpiau, negu tie, kurie nėra vieniši.
Pagal JAV duomenis, daugiau nei vienas iš penkių žmonių, gyvenančių Amerikoje, pareiškia, kad jie vieniši.
Ir jūs žinote, kad galima būti vienišu minioje, ir galima būti vienišu santuokoje.
2. Antroji svarbi išmokta pamoka – tai, kad svarbu ne tai, kiek turite draugų, ir kad turite rimtus santykius, bet jūsų artimų santykių kokybė – štai kas iš tiesų svarbu. Pasirodo, gyvenimas konfliktuojant iš tikrųjų kenkia mūsų sveikatai. Santuokos, kuriuose dideli konfliktai, ir nėra ypatingos meilės, labai neigiamai veikia mūsų sveikatą, galbūt net blogiau, negu skyrybos. O geri iš šilti santykiai yra mūsų apsauga.
Po to, kai tyrinėtojai visą gyvenimą stebėjo vyrus, šiems sulaukus 80 metų, jie (tyrinėtojai) panoro pažvelgti į praeitį ir pažiūrėti, kad galėtų numatyti, kas bus laimingas, sveikas aštuoniasdešimtmetis, o kas ne. Ir kai jie susirinko, apie tiriamus vyrus padarė išvadą: kai jiems buvo 50 metų, laimingais juos padarė ne tai, koks buvo cholesterolio lygis jų organizme, o tai, ar jie buvo patenkinti santykiais. Tie žmonės, kurie buvo labiausiai patenkinti santykiais, kai jiems buvo 50, buvo sveiki, kai sulaukė 80 metų. Geri, artimi santykiai, pasirodo, apsaugo mus nuo ankstyvo senėjimo. Laimingiausios vyrų ir moterų poros teigė, kad kai jiems buvo sunku, jie kentė fizinį skausmą, jų nuotaika vis tiek buvo gera, nes šalia buvo artimi žmonės. Tačiau žmonės, turėję nelaimingus santykius, tomis dienomis, kai jautė fizinį skausmą, kentėjo ir emocinį skausmą.
3. Ir trečia svarbi išmokta pamoka apie tarpusavio santykius ir sveikatą – tai, kad geri santykiai ne tik apsaugo mūsų kūnus, bet ir mūsų smegenis. Pasirodo, kad žmonių, kurie turi patikimus santykius ir gali pasitikėti artimu žmogumi, gera atmintis išlieka ilgiau. O tų, kurie gyveno vieni, arba turėjo blogus santykius, atmintis blogėjo anksčiau. Be to, geri santykiai nebūtinai nuolat turi būti sklandūs. Kai kurios aštuoniasdešimtmečių poros galėjo pyktis kasdien, bet kol žmonės jautė, kad iš tiesų gali pasitikėti vienas kitu, jų sveikata išlikdavo geresnė.
Pagrindinė šio 75 metus trukusio tyrimo išvada tokia: pasitikėjimu paremti ir artimi santykiai teigimai veikia mūsų sveikatą ir gerovę!
Ši išmintis yra sena kaip pasaulis!