Piterias Penas: Pamiršk juos Vende. Pamiršk juos visus. Eime su manimi kur tau niekada nereikės rūpintis suaugėliškais dalykais.
Vendė: Niekada yra bjauriai ilgas laiko tarpas.
Vendė: Turime tuoj pat išvykti… kol mūsų nepamiršo.
Smy: Penas jums padarė paslaugą, taip kapitone?
Kapitonas Kablys: Paslaugą? Jis sušėrė mano ranką krokodilui, pabaisai ji taip patiko, kad ji iki šiol mane persekioja tykodama suėsti. Tu vadini tai paslauga?
Vendė: Piteri, tu manęs juk nepamirši?
Piteris Penas: Aš? Pamiršiu? Niekada.
Vendė: Ar tu kada nors sugrįši?
Piteris Penas: Paklausyti pasakų… Apie save.
Piteris Penas: Aš tikiu fėjomis. Tikiu. Tikiu.
Vendė: Kur tu gyveni?
Piteris Penas: Už antros žvaigždės sukti į dešinę ir skristi iki ryto.
Vendė: Taip tau rašo ir ant laiškų?
Piteris Penas: Aš negaunu laiškų.
Vendė: Bet tavo mama gauna laiškus.
Piteris Penas: Aš neturiu mamos.
Vendė: Tai štai dėl ko tu verkei.
Piteris Penas: Aš neverkiau dėl mamos. Aš verkiau, nes negaliu prisilipinti savo šešėlio. Ir visai aš neverkiau.
Vendė: Kartą gyveno berniukas, vardu Piteris Penas, kuris nusprendė neužaugti.
Kapitonas Kablys: Praleisk prologą.
Vendė: Todėl jis nuskrido į Niekados šalį, kur gyvena piratai.
Kablys: Matyt jam buvo smagu.
Vendė: Taip, bet jis buvo vienišas.
Kablys: Veinišas? Jam reikėjo Vendės.
Piratas: Man reikia Vendės.
Kablys: Kodėl Vendės?
Vendė: Jam patinka mano pasakos.
Kablys: Kokios pasakos?
Vendė: Pelenė, Snieguolė, Miegančioji gražuolė.
Kablys: Meilės pasakos?
Vendė: Nuotykiai! Kur gėris nugali blogį!
Kablys: Jos visos baigiasi bučiniu.
Vendė atsidūsta.
Kablys: Būčinys. Jis jaučia! Tu jam rūpi. Ji sekė jam pasakas. Jis išmokė ją skraidyti. Kaip?
Vendė: Tiesiog reikia mąstyti geromis mintimis. Jos pakelia tave į orą.
Kablys: Deja, aš neturiu gerų minčių.
Vendė: Tai smukdo tave žemyn!
Kablys pagrasina perrėžti Vendei gerklę: Kaip kitaip?
Vendė: Fėjų dulkės! Tau reikia fėjų dulkių!
Kablys: O kaip su Penu? Ar blogos mintys jį nuleistų ant žemės?
Vendė: Jis neturi blogų minčių.
[Ponas ir ponia Darlingai skuba laiptais ir įbėga į kambarį kaip tik tada kai Piteris pasiima vaikus į Niekados šalį]
Istorijos pasakotojas: Norėčiau pasakyti, kad jie vaikų kambarį pasiekė laiku… tačiau tuomet nebūtų šios istorijos.
Vendė: Aš norėčiau tau padovanoti bučinį.
Piteris ištiesia ranką norėdamas kažką gauti.
Vendė: Ar žinai kas yra bučinys?
Piteris Penas: Sužinosiu, kai man jį padovanosi.
Truputis: Aš atsimenu bučinius. Leisk man pažiūrėti. A, tai yra bučinys. Galingas dalykas.
Ponia Darling: Yra daug įvairių drąsos rūšių. Yra mąstymo apie kitus, o ne apie save drąsą. Nors jūsų tėvas niekada neužsimojo kardu, nei iššovė pistoletu, ačiū Dievui. Tačiau jis daug ką paaukojo dėl savo šeimos, ir padėjo į šalį daug svajonių.
Maiklas: Kur jis jas padėjo?
Ponia Darling: Jis padėjo jas į stalčių. Ir kartais, vėlai naktį, jis jas ištraukia ir žavisi jomis. Bet darosi vis sunkiau ir sunkiau uždaryti stalčių.. Jis tai padaro. Ir todėl jis yra drąsus.
Piteris Penas: Tau nepavyks manęs pagauti ir paversti vyru.
Jonas: Maiklai, tu sužeistas?
Maiklas: Aš dar netikrinau, bet yra kai kas blogesnio.
Jonas: O, kas gali būti blogiau?
Maiklas: Mano mintys nėra labai geros!