Lesteris Bernhamas: Mano dukra Dženi. Vienintelis vaikas. Dženi yra tipinė paauglė – pikta, nesaugi, sutrikusi. Norėčiau jai pasakyti, kad tai praeis. Bet nenoriu jai mieluoti.
Kerolin Bernham laukia mašinoje kol ateis jos vyras: Lesteri, gal gali eiti lėčiau? Aš dar nepakankamai vėluoju.
Lesteris Bernhamas: Aš kažką praradau. Nežinau kas tai, bet žinau, kad ne visada jaučiausi toks…prislopintas. Bet žinot ką? Niekada ne vėlu tai susigrąžinti.
Rikis Fitsas: Tai buvo viena iš tų dienų kai rodos, kad tuoj snigs ir oras taip įsielektrina, kad gali tai išgirsti. Taip? Ir tas maišelis tiesiog šoko su manimi. Tarsi mažas vaikas prašytų su juo pažaisti. 15 minučių. Tą dieną aš supratau, kad už daiktų slypi ištisas gyvenimas ir ši neįtikėtinai geranoriška jėga norėjo, kad žinočiau jog niekada nėra priežasties bijoti. Niekada. Žinau, kad vaizdo įrašas yra prastas pasiteisinimas. Bet tai padeda man tai prisiminti… Man reikia prisiminti. Kartais pasaulyje tiek daug grožio, kad atrodo jog neišlaikysiu ir mano širdis tiesiog sustos.
Lesteris Bernhamas: Gera, kai suvoki, kad vis dar gali save nustebinti.
Lesteris Bernhamas: Kaip laikosi Džeinė?
Andžela Hayes: Kaip suprasti?
Lesteris Bernhamas: Na, kaip ji gyvena? Ar ji laiminga? Ar apgailėtina? Aš tikrai noriu sužinoti, o ji verčiau mirtų, nei man pasakytų.
Andžela Hayes: Ji… ji tikrai laiminga. Ji mano, kas įsimylėjo.
Lesteris Bernhamas: Džiaugiuosi dėl jos.
Andžela Hayes: Kaip tu laikaisi?
Lesteris Bernhamas: Dieve, kaip seniai manęs kas nors to klausė… Aš laikausi puikiai.
Andžela Hayes: Man reikia į vonią.
Lesteris Bernhamas: Aš laikausi puikiai.
Rikis Fitsas: Tarsi Dievas žiūrėtų tiesiai į tave ir tik sekundei, jei būsi atidus… gali atsisukti.
Džeinė Bernham:Ir ką tu matai?
Rikis Fitsas: Grožį.
Kerolin Bernham: Ar tu stengiesi atrodyti taip atstumenčiai?
Džeinė Bernham: Taip.
Kerolin Bernham: Sveikinu, tau puikiai pavyko.
Lesteris Bernhamas: Gal jūs, vaikinai, galėtumėte man duoti patarimų. Man reikia geros formos. Ir greitai.
Džimas Olmejeris: Ar tu tik nori numesti svorio ar ir padidinti jėgą, bei lankstumą?
Lesteris Bernhamas: Aš noriu gerai atrodyti nuogas!
Lesteris Bernhamas: Puiku, aš ieškau darbo su kuo mažiau atsakomybės.
Lesteris Bernhamas: Brangioji. Tai ne gyvenimas, tai tik daiktai. Ir jie tau tapo svarbesni už gyvenimą. Brangioji, juk tai beprotybė.
Rikis Fitsas: Negaliu patikėti, kad tu nežinai kokia tu graži.
Kerolin Bernham: Čia keturių tūkstančių dolerių vertės sofa, aptraukta itališku šilku. Tai nėra tik sofa.
Lesteris Bernhamas: Tai tik sofa!
Rikis Fitsas: Nenorėjau tavęs išgąsdinti. Tiesiog manau, kad tu įdomi.
Lesteris Bernhamas: Jaučiuosi tarsi paskutinius 20 metų būčiau buvęs komoje. Ir tik dabar prabundu.