Kodėl bet kuri sveika visuomenė jaunimą, o ypač merginas auklėjo skaisčiai? Kodėl griežtai buvo draudžiama paleistuvystė? Kodėl buvo draudžiami ikivedybiniai lytiniai santykiai?
Todėl, kad susitelkimas į fiziologiją, į seksualinius malonumus sekina gyvybinę energiją. Tai tas pats, kas žiemos atsargas sunaudoti rudenį. Iš pradžių malonumas, o vėliau išsigimimai ir žlugimas.
Giminės pratęsimo instinkto sulaikymas, skaistūs ir romantiški tarpusavio santykiai stiprina fizinę ir dvasinę sveikatą. Susilaikantiems žmonėms gimsta vaikai, kuriems lengviau patikėti Dievu, lengviau gyventi šviesiais jausmais, sukurti šeimą ir auginti savus sveikus vaikus. Bet kuri visuomenė, kuri panaikindavo seksualinius apribojimus, išsigimdavo ir žlugdavo.
Z. Froidas (S. Freud) savo „Įvadinėse paskaitose į psichoanalizę“ rašė: Mes tikime, kad civilizacija yra sukurta primityvių impulsų teikiamo malonumo paaukojimo kaina. Jos kūrimas reikšmingai tęsiamas, bet kuriam individui atkartojant primityvių malonumų auką visuotinio gėrio labui. Šioje trumpoje citatoje iš Froido raštų net du kartus pakartoti žodžiai auka, paaukojimas.
Noriu atkreipti dėmesį į du dalykus. Z. Froidui auka, pasiaukojimas, kaip matyti iš citatos buvo savaime suprantami dalykai be kurių normali visuomenė negali egzistuoti. Ir antra, tai ką šiandien iškeliame kaip aukščiausią malonumą, Z. Froidas dar tebevadina primityvių impulsų teikiamu malonumu.
Kitoje vietoje Froidas rašė: Civilizacija yra sukuriama išskirtinai ant instinktų įveikimo pagrindo, ir kiekvienas individas savo kelyje iš vaikystės į brandumą šį žmonijos pasiekimą turi pakartoti pats. Psichoanalizė parodė, jog būtent seksualinio instinkto suvaldymas labiausiai pasitarnavo kultūros kilimui.
O štai modernus JAV seksologas Alfredas Kinsi (Alfred Kinsey) rašo: Seksualiai išsilaisvinęs vyras gali patirti šešias lygiavertes seksualines „iškrovas“ (outlets). Viena iš jų – seksualinių poreikių tenkinimas su kitų rūšių gyvūnais. Froidas tai išgirdęs, ko gero, apsiverstų karste.
Kinsi savo veikalus rašė 5-me ir 6-me XX a. dešimtmečiuose. Žmogų jis vadino human male –„vyriškos lyties žmogaus rūšies patinas“ ir human female – „moteriškos lyties žmogaus rūšies patelė“. Ideologija akivaizdi – sulyginti žmogų su gyvuliu. Ideologija, kuria vadovaujasi mokslininkas, dažnai yra viršesnė už faktus ar akivaizdžius įrodymus. Tai ypač tinka Kinsi parašytoms knygoms.
Kembridžo universiteto etnologas ir antropologas Josephas D. Unwinas (Joseph Daniel Unwin) norėjo įsitikinti minėto Froido teiginio teisingumu. Jis atliko platų įvairių žmonijos civilizacijų seksualinės moralės tyrinėjimą.
1934 metais pasirodė jo veikalas Seksas ir kultūra. Unwinas tyrinėjo 16-ka aukštai išsivysčiusių civilizacijų tokių kaip šumerų, babiloniečių, egiptiečių, asirų, graikų, persų, romėnų, japonų ir kitas bei 86-ių primityvių kultūrų istoriją.
Tyrimo rezultatai labai įspūdingi. Mokslininkas atrado, kad visose jo tyrinėtose kultūrose, tiek primityviose, tiek aukštai išsivysčiusiose – santykių tarp vyrų ir moterų kultūros kilimas (moralumas) siejosi su tos civilizacijos ekonomine, moksline ir kultūrine pažanga. Nors šios visuomenės gyveno skirtingose geografinėse aplinkose, priklausė skirtingoms rasėms, tačiau jų vedybinių papročių istorija tokia pati.
Kiekviena jų savo vystymosi pradžioje turėjo panašias lytinį elgesį reguliuojančias normas – susilaikymą nuo lytinių santykių iki vedybų ir ištikimybę santuokiniame gyvenime.
Kai visuomenė sumažindavo savo seksualinių poreikių tenkinimą iki minimumo, jų civilizacija ir kultūra sužydėdavo. Vėliau, kai ji praplėsdavo seksualines galimybes, jos energija sumažėdavo ir visai išblėsdavo. Iš pradžių ant laurų užmigdavo vyrai, tapdami neištikimi savo savo žmonoms, truputį vėliau tuo pasekdavo moterys ir jaunimas. Kai įsigalėdavo seksualinis palaidumas – jų energija nusilpdavo ir išblėsdavo.
Pagrindinis visų civilizacijų ir kultūrų bruožas, sako Unwinas – yra stebėtinas vienodumas, su kuriuo šis dėsningumas pasikartodavo.
Unwinas rašė, kad kartais žmonės deklaruoja norą ir išlaikyti aukštos kultūros privalumus, ir nevaldyti seksualinio instinkto. Tačiau žmogiškosios būtybės esmė yra tokia, kad šie du troškimai yra nesuderinami ir prieštaraujantys vienas kitam. To siekiantis „reformatorius“ yra panašus į kvailą berniuką, kuris vienu metu nori ir išsaugoti, ir suvalgyti savo pyragaitį. Bet kuri žmonių visuomenė yra laisva arba demonstruoti didelę energiją, arba mėgautis seksualine laisve. Tyrimų duomenys rodo, kad ji negali tuo pačiu daryti abiejų dalykų ilgiau, negu vienoje generacijoje (kartoje).
Unwinas pastebėjo ir kiek reikia laiko visuomenei iškilti ar sužlugti. Pasirodė, kad civilizacija gali maždaug per 100 metų iškilti ar sužlugti, priklausomai nuo to kaip ji naudoja savo gyvybinę (seksualinę) energiją.
Nuo XX amžiuje prasidėjusios seksualinės revoliucijos prabėgo šiek tiek daugiau kaip 40 metų. Neseniai buvo atžymėtas kontraceptinės tabletės 40-metis. Pasekmės: 2003 metais Briuselyje, Europos sostinėje musulmonų vaikų gimė daugiau nei visų kitų vaikų kartu paėmus; 2006 metais Briuselyje musulmonų vaikai jau sudarė 57%. Anglijoje dažniausiai parenkamas gimstantiems vardas jau nebe Džekas, bet Muchamadas.
Kitas žymus anglų istorikas Kristoferis Dausonas (Christopher Henry Dawson) pastebėjo didelį panašumą tarp mūsų kultūros ir Senovės Graikijos civilizacijos jos žlugimo metu. Tiek Romos imperijos, tiek graikų miestų gyvenimo sąlygos buvo palankios vyrui galėjusiam visas savo galias nukreipti į viešojo gyvenimo pareigas ir malonumus. Vėlyvos vedybos, mažos šeimos tapo taisykle. Vyrai patenkindavo savo seksualinius instinktus homoseksualiais santykiais arba su vergėmis ir prostitutėmis. Šis nusisukimas nuo šeimos ir santuokos bei sąmoningas šeimos apribojimas, kaip rašė graikų istorikas Polybijus II a. prieš Kristų, neabejotinai buvo pagrindinė senovės Graikijos nuosmukio priežastis.
Įvedusi labai griežtus apribojimus seksualiniame gyvenime žydų tauta ne tik išliko per ilgus tūkstantmečius, bet ir suklestėjo. Sukaupta energija realizavosi įvairiuose talentuose ir sugebėjimuose. Tai, kad žydai yra talentingesni už kitas tautas yra griežtų draudimų laikymosi pasekmė. Ir tą savidiscipliną žydai užlaikė ne vieną tūkstantį metų. Žinome griežtus Mozės įstatymų draudimus: paleistuvę užmėtyti akmenimis.
Tačiau žydai ne tik griežtai draudė paleistuvystę, bet, kas dar svarbiau, seksualinį gyvenimą ribojo ir šeimoje.
Šeimyniniame gyvenime galiojo griežtas kasmėnesinis susilaikymas nuo vyro ir žmonos santykių – nida. Šio laikotarpio metu žmona, verčiant pažodžiui, yra nutolusi. Nutolimo laikotarpis yra visos mėnesinių (kraujoplūdžio) dienos, plius septynios švarios dienos ir mikva – ritualinis apsiplovimas (Kun 15, 22). Nida laikotarpis, priklausomai nuo mėnesių trukmės, svyravo nuo dešimties iki keturiolikos dienų per mėnesį. Nidos metu draudžiama kartu gulėti, liesti vienas kitą, perduoti daiktus, sėdėti ar gulėti ant žmonos lovos, kartu sėdėti ant vieno suolo. Paskaičiuokime – šiek tiek mažiau nei pusę gyvenimo, vyras ir žmona negalėjo liesti vienas kito…
Šeimyninio gyvenimo švara, kaip sako rabinai, vienas iš svarbiausių žydų įstatymų. Jeigu kas nors prievarta verstų žydą pažeisti šį įstatymą grasindamas mirtimi, žydas privalo mirti, bet nepažeisti šio įstatymo. Sueitis per mėnesines užtraukia bausmę – pašalinimas iš tautos (Kun 20, 18). Tuo tarpu kai kurie šiuolaikiniai „specialistai“, nepaisydami net elementarių higienos reikalavimų, nedraudžia susieiti su moterimi menstruacijų metu, nes tada ji nevaisinga. Tokiu būdu moteris tampa prieinama, bet kuriuo metu.
Kodėl lietuviai atsilaikė prieš vokiečius, kuriems talkino visa Vakarų Europa? Per beveik 200 metų trukusį karą mūsų protėviai, nors pusiau nukraujavę, ne tik sugebėjo atsilaikyti, bet ir laimėti. Knygoje „Septyni šimtmečiai vokiečių ir lietuvių santykių“ Vydūnas rašo: Tai turėjo būti tokie didvyriai, kokių vargiai kada mažoje tautoje buvo pasirodę. Jie turėjo būti gimę ypatingai aukšto dorovingumo šeimose. Taip sako ir vokiečių mokslininkas K. Lohmayeris savo „Rytų ir Vakarų Prūsijos istorijoje“ jog prūsų ir lietuvių šeimos santykiai turėjo būti ypač dori, kad „galėjo išugdyti tokius didvyrius, kurie dar ir šiandien verti pasigėrėjimo“.
Taipogi galima klausti: kodėl lietuvių valstiečių vaikai iš karto nuo žagrės tapdavo inteligentais, šviesuoliais, eruditais, tuo tarpu kai Prancūzijoje tokį lygį pasiekdavo tik per tris kartas? Vėlgi atsakymas tas pats – dėka sudrausmintos ir perkeistos gyvybinės energijos. Tai ką jau pamiršome, pastebėjo kitataučiai. Pamokslininkas iš Berlyno D. Jenišas (1799 m.) K. G. Milkaus žodyno pratarmėje rašė, kad lietuvių moterys ir merginos nuo seno itin giriamos už skaistybę, ir joms daro garbę, kad jų kalboje nėra žodžio, reiškiančio neištikimybę. Todėl šeštas Dievo įsakymas, kurį mes šiandien verčiame Nepaleistuvauk, kaip pastebi D. Jenišas, gali būti iš vers tas tik aprašymu. Pvz., M. Mažvydo katekizme (1547 m.) 6-is Dievo įsakymas iš verstas Neišžaki svetimos moters; M. Petkevičiaus katekizme (1598 m.) – Su svetima negyvensi.
Nors tai gana akivaizdūs dalykai, tačiau jie ignoruojami. Dažniausiai viską lemia įsitikinimai ir ideologija. Pastebėkite, koks yra fizinis ir protinis pajėgumas nuo paauglystės lytiškai aktyvių asmenų. Ir patys įsitikinsime tuo, ką ideologiškai orientuota žiniasklaida nutyli.
Išvada labai paprasta – norint ką nors pasiekti, reikia save apriboti, suvaržyti, pasiaukoti. Gyvenimas nuolatos ją patvirtina. Ji tinka ir atskiram asmeniui, ir visuomenei. Kiekviena kultūra, religija ar civilizacija prasideda nuo draudimų. Religijų, kuriose bene daugiausia yra draudimų, paskirtis – būti nukreiptoms į žmonijos išsaugojimą ir vystymąsi, – sako filosofas S. Juknevičius.
Ir atvirkščiai: kai draudimai naikinami – prasideda išsigimimas ir neišvengiamas griuvimas. Griuvimas gali būti ir savaiminis, ir suplanuotas.
Autorius: Aleksandras Žarksus
Knyga „Gimimas be prievartos„