Visi žinomi pasakojimai apie neįtikėtiną sėkmę prasidėdavo nuo padrąsinamo žodžio arba mylimo žmogaus ar ištikimo draugo pasitikėjimo. Jei ne vienos žmonos, vardu Sofija, tikėjimas, niekada nebūtumėme išgirdę dabar žymaus rašytojo vardo – Nathanielis Hawthorne’as. Kartą Nathanielis sielvartaudamas ėjo namo ir grįžęs ketino pranešti žmonai apie savo nesėkmę – prarastą darbą muitinėje. Nė kiek nenusiminusi žmona džiaugsmingai sušuko: „Dabar galėsi parašyti knygą!”
Vis dar nepasitikėdamas savimi jis paklausė: „Taip, žinoma. O iš ko gyvensime, kol rašysiu?”
Jo nustebimui žmona atvėrė stalčių ir išėmė nemažą pinigų pluoštą.
– Iš kur juos gavai? – sušuko jis.
– Visada žinojau, jog esi genijus. Tikėjausi, jog kada nors sukursi šedevrą. Dėl to kiekvieną savaitę taupiai leisdavau namų ūkiui skirtus pinigus ir likusią sumą dėdavau į stalčių. Dabar turime tiek, kad užtektų visus metus gyventi be rūpesčių.
Jai esame dėkingi už tai, kad pasaulį išvydo vienas puikiausių Amerikos literatūros kurinių „Purpurinė raidė”.
Nidos Qubeinas
Ištrauka iš knygos: „Atgaiva sielai”.