Daug laimės norim palinkėti.
Gyvenimui patikti kad mokėtum.
Neužmirštuolės žiedu kad širdis žydėtų,
Kad visada geri draugai šalia sėdėtų.
***
Te jaunystės dienos nepralėks lyg žaibas,
Nuobodulys be laiko nepabels širdin,
Laimė tegu skleisis tarsi rožės žiedas,
Džiaugsmas tegu lanko kviesdamas pirmyn…
***
Tesveikins šią gimimo dieną
Baltų laukų balta tyla,
Ir laimė suspindės pro rūką
Sodria viltinga žvaigždele…
***
Gyvenimas – tai amžinas laukimas,
Baigti ir dar nepradėti darbai.
Gyvenimas – tai amžinas siekimas,
Padaryt tai, ko dar nepadarei.
Gyvenimas prabėga vis beieškant
Vienintelės tikros pasauly vietos,
Žmogaus, kuriuo galėtumei tikėti,
Prasmės, lygiausio ir žvaigždėto kelio,
O gal kažkur vis skubančio savęs…
***
Praskrido metai tarsi gulbės,
Pasidabravę Jūsų plaukus…
Ir lenkia žiedus šiandien tulpės
Dienos šios laukę ir nelaukę…
Prasmingi metai nuskubėjo,
Ir širdį liūdesys užliejo,
Kad šitaip greitai jie praėjo…
Bet! Rudenio šviesa galinga
Ir nors rami, bet apgaulinga –
Išsklaidžius rūką vėl rusena!
Širdis pulsuoja nepasenus..
***
Sveikatos ir laimės, džiaugsmų palinkėsim,
Saulėtos padangės, sėkmės, ištvermės,
Kad dar daugel metų bijūnu žydėtum,
Ir mūsų neužmirštum – linkiu iš širdies.
***
Tu paieškok kitokių spindulių,
Kurie ištirpdo abejonių jausmą,
Ir nesuklupk, nešauki:„Negaliu“,
Gyvenimas juk žiedlapis gražiausias.
***
Visus gegužio žiedlapius gležnus
Norėčiau aš sudėt po tavo kojom,
Už meilę, rūpestį, švelnius žodžius
Tyriausią jausmą širdyje nešioju.
***
Tebūnie žiedlapiais nuklotas tavo kelias
Kaip krištolas skaidrus ir tyras kaip vanduo,
Kaip rytmečio aušra, kaip diemedžio šakelė,
Lakštingalų giesmėj turtingas kaip ruduo.
***
Mes skubame gyvent, savus takus išmynėm,
Mes skubame be jausmo, be ugnies.
Ar ne per daug širdies ir meilės mums paskyrei,
Savąją laimę skirdama kitiems?
***
Gerumu, švelnumu savo tyrą širdelę,
Kaip nakties žiburėlį visiems dalini,
Nors už lango žiema, Tavo tikrąjį kelią
Tegu puošia žieduota varsa nuostabi.
***
Gimtadienio proga leisk, sesute brangioji,
Palinkėt iš širdies daug kantrybės žiedų.
Laimės, džiaugsmo, kurį Tu kitiems dovanoji,
Šypsena lai negęsta ant lūpų Tavų.
O laikas slenka sidabrinėm gijom,
Užpusto, panaikina praeitin takus.
Būk tvirtu ąžuolu, kuris šalnų nebijo,
Sukviesdamas prie židinio senus draugus.
***
Tau iš širdies sveikatos, laimės palinkėsim,
Žieduotos nuotaikos ir metų Tau šviesių,
Kad tartum rožės nuostabiai žydėtum,
Per sunkų darbą pelnęs pagarbą visų.
***
Išsaugok širdyje jaunystę ir tyrumą,
Tvirtybė, meilė tegu žydi amžinai.
Jei darganos ar širdgėla skausmu užgriūna,
Gražios jaunystės dainos guos kaip vyturiai.
***
Tegu prabėgę metai nusineš
Į užmarštį, kas skaudino ir gėlė,
Priimk kaip džiaugsmą žydinčios gėlės
Ir nuoširdžiausius žodžių vyturėlius.
***
Iš mūs delnų, iš lūpų, iš širdies
Priimkit palinkėjimus šiai šventei:
Tegu jaunystės džiaugsmas neišblės!
Daina šventovės šios lai neaplenkia !
***
Prašau priimt šiai šventei puokštę
Iš menančių pavasarį žiedų, –
Tegu jie laimės šypsniu puošia,
Po jais paslėptą džiaugsmą Tau randu.
***
Lai šie žiedai į užmiršimo taurę
Skandina aitrų nerimą širdies,
Išlikus žiedu sužydėk iš naujo,
Ir niekas Tavo laimės nepalies.
***
Leisk palinkėt garbingai Tavo šventei
Stiprios sveikatos, laimės, ištvermės,
Žemai, žemai šia proga nusilenkti
Ir su žiedais Tau grožio pavydėt.
***
Nebeliūdėk, negreit jaunystė vysta,
Žavingu grožiu nuostabūs žiedai, –
Po jais prasmė gyvenimo ir ryžtas,
Ir tikslas, kam šioj žemėj gyvenai.
Tegu sidabro taurės suskambės
Sveikatos ir žvalumo negailėję,
Pakelkim laimės sklidinas taures
Šiam per jaunam sidabro jubiliejui !
***
Laukų žiedai žemai Tau nusilenkia,
Nubraukę gailias žiedlapių rasas,
Kad puoštų šią Tavų svajonių šventę,
Širdy kol meilė žiedlapius suras.
***
Leisk šį vakarą laimės linkėti
Tavo šventei suskintais žiedais,
Tavo spindinčiu grožiu gėrėtis,
Kol šios rožės pilnai išsiskleis.
***
Išlik laiminga, kol žiedai žydės,
Pavasario kol džiaugsmą tą dalina,
Išsaugok tai be skausmo nuodėmės,
Kurią likimas duoda taurėj vyno.
***
Tad būk laiminga, nes Gimtadienis – tai šventė!
Te dvidešimtą rytą tik Tau žiedai žydės.
Neliūski, jei sunku, – pavasariu gyvenki,
Pavasariško džiaugsmo visi tik Tau linkės!
***
Gimtadieniai ir Jubiliejai svaigūs
Tegu išpuoš Tavus kelius žiedais,
Ir laimės kelias niekas nesibaigia, –
Te liks širdy jaunystė amžinai.
***
Žodžiai, linkėjimai, gėlės nuvysta,
Liks tik tyrumas, širdžių šiluma…
Šį aštuonioliktą nuostabų rytą –
Laimė, jaunystė tebus amžina.
***
Kas suskaičiuos, į laimę kiek dar žingsnių?
Bet žinom mes, kad ji Tavam kely.
Šviesesnės dar tyra širdimi linkim,
Tyresnės Tau, kitiems kur dalini.
***
Lai likę vasaros tebūna Tau auksinės,
Juk širdyje tikrai dar ne ruduo,
Rugpjūčiai brandą te į delnus pila,
O Laimė tegu jūromis banguos.
***
Širdim linkiu Tau ryžto, ištvermės,
Sėkmė tegu kiekvieną sykį lydi!
Keturiasdešimt sykių teskambės
Šios taurės už taip nuostabią jaunystę.
***
Tik pusė amžiaus, pusė kelio vingių –
Bet laimę visą rask šitam kely.
Visi troškimai žvaigždėmis tespindi.
Stiprios sveikatos linkime visi!
Paversk svajones į tvirtybės tiltą,
Te Penkiasdešimt švyti su aušra.
Neleisk likimui kryžkelėj apvilti,
Bet ąžuolu šlamėki visada.
***
Margina iš lėto klevas susimąstęs
Auksaspalviais lapais rudenio kilimą…
Ir gėlė švelniausia, ir vingriausias raštas
Jums vienai paskirtas dieną šią gimimo.
***
Pavasaris sugrįžo į namus
Lyg keliauninkas šimtą metų neregėtas, –
Tik spėjo paviešėt ir vėl
Nuskriejo tarsi žaibas nelytėtas.
Ir mūsų metai – eina ir išnyksta,
Bet želmeniu vis kitokiu išdygsta…
***
Apšarmoję eglės tegu oš iš lėto
Sveikinimą švelnų niekad negirdėtą.
Ir atneš Tau briedžiai ant ragų iškėlę
Šią gimimo dieną – tarsi žiburėlį…
***
Džiaugsmo ugnelės, ašarų kekės lydi ne vieną kely.
Lyg atminimą brėžia raukšlelę metai, išėję toli.
Krečia į plaukus žiedlapius vyšnios siaučianti metų pūga.
Tik neužpūs ji jaunatviško ryžto Jūsų geroj širdyje…
***
Būk visados jauna, graži būk visados,
Te liūdesys giedrių akių nevilgo,
Būk kelrode žvaigžde, išplaukus iš tamsos,
Kažkam kažkur be galo reikalinga…
Kai vasara kaitri laukais skubės
Žiedų vainikais galvą pasipuošus,
Diena gimimo saule sušvytės
Atverti laimei langą pasipuošus…
Gyvenk taip, kad visą laiką kas nors lauktų,
Kad pas ką labai skubėtum iš toli,
Kad svajonės dirbti ir mylėti šauktų,
Kad akys, o ne žvaigždės šviestų Tau kely.
Ir kiek žvaigždžių dangaus beribiuos toliuos,
Tau tiek žiedų ir laimės nemarios!
Tyrumas negandas visas nutolins,
Jei tik netruks ant lūpų šypsenos.
Tebus gyvenimas – švelnus prisiglaudimas,
Tebūna darbas – mėgstamas užsiėmimas,
Telydi meilė- lyg švelnus likimas…
Tegul Tavo gyvenimas būna panašus į šaltinį, kuris gaivina,
Į saulę, kuri sušildo kiekvieną, į gėlę, kuri puošia ir džiugina…
Gyvenimas lyg įtempta styga,
Paliesi skaudžiai – aimanuot pradės,
Užgausi stipriai – suvaitos tada,
Švelniai paglosčius – tyliai suskambės.
Jis muzika į viską atsišauks.
Jame aistra, klasta ir melas.
Tegul tik niekas stygos nenutrauks,
Tegul laimingas būna jo finalas.
Tai kelio vidurio nauja pradžia,
Kai pats save ir vėl atrast gali,
Nors ši pradžia tokia neįprasta-
Ir paslaptinga ir nepatvari…
Ir visgi – kaip gerai, kad ji yra –
Šio kelio vidurio- nauja pradžia.
Savo didžiuosius darbus pabaigę
Sukrenta dienos į metų kraigą.
Sugula dienos į lauką platų
Ir taip kas kartą. Metai po metų.
Vienus palydim, kitus sutinkam,
Vieni mus myli, kitiems netinkam,
Vieni globoja, kiti išduoda,
Vieni tik ima, kiti tik duoda.
Laukas platėja, didėja kraigas,
Baigia aplenkti bėgantis laikas.
Suka ir suka ratas po rato…
Ir taip kas kartą. Metai po metų.
Tegul visko po lygiai tenka-
Kiek liūdesio, tiek džiaugsmo,
Kiek nerimo naktų
Tiek ir džiugių dienų.
Šaltų žiemų,
Pavasarinio jausmo,
Saldaus medaus
Iš vasaros korių.
Ir rudeninio darganoto oro –
Po lygiai visko
Į visas puses,
O visa kita
Tik nuo Tavo noro
Ir dar nuo to,
Kuris šalia tavęs.
Gyvenimo keliuos dažnai
Tai darganos, tai liūtys.
Tu visuomet linksma, judri,
Gyvenimas tarsi daina-
Tokios įvairios gaidos
Apniuks diena, o vakare –
Jau debesėliai sklaidos.
Atrodo išeities nėra,
Bet štai – jau durys verias
Ir vėl suspindi prieš akis
Šviesus ir geras kelias.
Tik retkarčiais nuliūdus.
Gyvenimas – ne pasaka,
Jo vingiai klaidūs.