Su meile kiekvienam
Namuose neradus žiburio, įžiebk jį!
Šiluma sušildys, ištirpins ledus.
Saulei patekėjus, meilėj atsibusi
Ir džiaugsme užgimę, dienos puikios bus!
Te sieja mus toliau
Geri atsiminimai
Nuo praeities vaivorykšte
Lig ateities…
Tikrove virs visi širdies
Troškimai,
Su meile kiekvienam rankas
Ištiesk!
Pabūkim draugui žiburiu nakty!
Tuomet ir laimės paukštė neaplenks!
Apglėbus vienas kitą netekty –
Švelnumas viltimi srovens…
Išėjus vasara rugsėjo pirmąją išsiveda metus,
Kaštonų žvakės perdegusios mėto vaisių.
Tikėkime: lemtis atsiųs mums geresnius kitus…
Su meile ir viltim gyvenk!
O aš su vasara kas metai į svečius ateisiu.
Reikia išlaukti
Ir kantrumo semtis,
Tikėtis laimės ir gyvent
Viltim.
Svajonėm degt ilgai,
Bet nerusenti, –
Jei ne dienom jos išsipildys,
Tai naktim!
Neteisk, bet sugebėk atleisti,
Paduok abi rankas,
Net jeigu sutiktasis
Akmenį laikys.
Aplėk dažniau mintim
Vaivorykštės lankas
Ir tiltais draugiškumo
Sėkmė vėl aplankys.
Tegul niekada neapleis Jus ramybė,
Tikėjimas meile, geroji mintis.
Lai niekas sveikatos, darnos nepavydi,
Gyvent lai netrukdo liūdna praeitis!
Tikėjimu ir meile
Jei pamirštas esi
Giedroj ar lietuje,
Nepyk, žmogau, ilgai
Ir perženk slenkstį pirmas!
Įžvelk nakties tamsoj,
Kas matos šviesoje…
Tau nusijuoks visi,
Nukris pavydo širmos.
Tikėjimu, viltim ir meile
Eik į širdį.
Vieni pajus, kiti – matys,
Treti lai girdi…
Šiai šventei pasiruošusi
Ir aš, ir tu –
Tikėkimės ir laukime
Laimingų valandų!
Šiandien Tau gerai?!
Ryt bus dar geriau…
Tik mokėk išlaukt,
Džiaugtis
Atvirai
Nenešiok akmens,
Medį pasodink.
Nerusenk, gyvenk,
Savo laimę gink!
Tik meile, žmogau,
Esi didis!
Brangink!
Šito jausmo ne gėda.
Gerumas
Liks medžiais pražydęs,
Nors laikas užnešęs
Bus pėdas!
Žiedų žiedai! Gimimo dienos!
Prasmė laukimo apskritus metus.
Atvertos durys širdyje kiekvieno,
Bet ne visus įleidžiame – tiktai vertus!..
O atlapoję sielą pajaunėjam,
Tą dieną rūpesčiai – lengva našta.
Taures už mylinčius, už tuos, kurie išėję –
Vis kelkime, kol plaks širdis karšta.
Širdyje – ramybės laukas!
Sodai vaisiais nusėti.
Dienos debesynais plaukia,
Saulės bučiniai šilti.
Ši diena metus skaičiuoja.
Bučinių kiek! Dovanų!
Skruostai žydi ir karščiuoja –
Sveikinti Tavęs einu!
Kai mylinčios akys šalia
Tegu langas
Veidrodžiu bus sielai.
Mes privalome giliau
Save pažinti.
Te širdies šviesa
Gesins vienatvės gėlą,
Į žvaigždes nuneš
Kiekvieną mintį…
Mano sieloj
Jazminas pražydo.
Tau kvapniausią
Žiedų negailiu.
Ten
Lakštingala suokia
Prieš skrydį,
Ten tariu širdimi tau:
Myliu!
Tau palinkėti noris laimės,
Šilumos namuos, stiprybės.
Te vien tik džiaugsmas skuba į namus,
Kaip kadais skubėjom mes,
Kai buvome vaikai…
Kūrybinės ugnies, svajonių išsipildymo,
Darnos, ramybės,
Kad neapleistų ligoje, bėdoj
Taip artimi šiandien draugai…
Bučiuok mano lūpas,
Svaigink artumu.
Svajonės te supas
Ant meilės delnų!..
Ateisiu,
Kai dienos ilgės
Ir žvaigždės
Žiūrės iš aukštai
Kai tau mano meilės
Reikės.
Sutik –
Išbučiuosiu karštai.
Kiek tikrų liks draugų,
Laikas tau atsakys,
Ir tik jie bėdoje
Žadins viltį…
Nepriekaištauk nei sau, nei draugui,
Nei mokyklai!
Prisiminimuose ilgam išliksi
Vaikiškai gražus.
Ir neskubėk gyvent,
Nes teks mylėt, kentėti, nusivilt ir klysti,
O svajones mes sielos virpesiais globosime
Ir jos audringame gyvenimo kely, tikėkime,
Tikrai nežus!..
Tavo dienelės
Saulutėm Šviečia,
Kartais lietutis
Dieną išlyja.
Saulė augina,
Glosto ir kviečia:
Žaist, išdykaut
Ir iškrėst ką netyčia.
Tavo dienelės –
Daug linksmo juoko!
Ašarų, pykčio,
Apgaulės maža.
Netgi, kai būna
Iš debesio juodo –
Džiaugsmo lašiukais
Į delnus laša…
Smagu, kai vizijai žydrai
Rankas ištiesiam.
Ruduo ir nerimas!
Vilties daugiau, mažiau…
Siunčiu akimirką
Mažytę, šiltą, šviesią –
Ji sielai šilumos suteiks,
O kelyje į laimę
Bus drauge saugiau…
Žodžiai Tau
Gėlė ir žodžiai! Taip gražu!
Suteiks šviesos, mažytę viltį.
Taip gera dovanot kitiems
Mažus džiaugsmus!
Ką bėdoje paguos,
Ką svajos kvies pakilti,
O sieloje visiems nepaprastai
Bus gera ir ramu…
Gimtadienio žvakės!
Svajonių plaštakės,
Ir sodų vainikai
Pražydę viltim.
Kelionės ir lūkesčiai,
Žiedlapių jūra,
Akibrokštai meilės
Ir skausmas širdin.
Gimtadienio žvakės!
Prieš veidrodį akys.
Ir laimė akimirkai
Likus namuos.
Tai metų bėgimas,
Svajonių siekimas,
Su pirmu gimtadieniu
Džiaugsmas mamos.
Gimtadienis kviečia!
Ateiki į šventę,
Nenuoramai vėjui
Bučiuojant gėles.
Širdy dega saulė
Ir kelia gyventi,
Nors laikas ir gilina
Veido raukšles…
Pilnas įspūdžių birželis!
Čia – šviesos namai, šeima.
Laikas žydintis ir žalias.
Žodžiai Tau! Tu mylima!..
Laiko ratas sukas.
Ak, gimimo dienos!
Būkime laimingos
Dviese arba vienos!
O laikas kaip paukštė,
Sparnu tik palietęs,
Palieka dar viltį,
Svajonę dienos.
Tikėk! Išsipildys!
Ir viskas į gerą!..
Lig šimto Tavęs
Nepaliksiu vienos!
Jau metai išgydė
Ir skausmą, ir gėlą,
Paženklinę laiką
Gimimo diena.
Ir šypsosi šiandien
Mama ir močiutė,
Laiminga ir mylinti –
Krikšto mama!
Sveikinimų autorė: Zenė Sadauskaitė
Pakelkime gimtadienio taures,
Gimtadienio tostas
Uždekime gimtadienio žvakes!
Tau dovanoju savo meilės šypsnį.
Ir vėl pažvelgę mudu į žvaigždes
Galėsime per dangų skristi.
Kaip keista, kad pajuntam mes
Dviejų širdžių nakties plakimą,
Neleisdami kitur išvest
Tyrumo, žaismo ir geidimo…
Kaip keista, kad dažnai drauge
Mes jaučiame svajonę vieną,
Kuri palietusi mane,
Užbūrusi Tave — blakstienoj miega…
Pakelkime gimtadienio taures,
Su siluetais meilėj susiliekim —
Pro langą žvelgęs niekas nesupras,
Kaip galim taip karštai mylėti?
Sveikinimų autorė: Nejolė Laukavičienė-Širvinskaitė