Nuotrauka: amanda tipton
Tegu ir šią gimimo dieną paminės
Ir sveikins iš visos širdies
Geri, tikri draugai…
Teatsitolins liūdesys,
Vien laimė belsis į duris
Ilgai, ilgai…
* * *
Ir būsi tu šviesa –
Jei saulė sieloje spindės
Ir būsi tu visatoj
Mirgėjimas žvaigždės…
Ir būsi žemėj
Lelija balta
Skaidria viltim
Paženklinta kakta…
Laukų gėlė tu būsi
Pievų kilime
Ar akmeninio aukuro
Šventąja ugnele…
* * *
Te šiandien rūpesčių nebus
Vilties bures lai vėjas pūs.
Pavasario dvelkimas
Širdį tegaivins
Visi draugai
Šią dieną atsimins…
* * *
Gyvenimas mums vieną kartą duotas…
Vieniems žiedais, kitiems spygliais nuklotas.
Laimingas tas, kurs kartą įsidūręs
Su viltimi į rožių žiedus žiūri.
* * *
Jau prinoko spalvos
Vasaros paletėj
Tuoj subrendę vaisiai
Obelį nulenks…
Pamažu vyniojas
Metai lyg ruletė
Ir visus mus neša
Vis artyn rudens…
* * *
Tenupins šis rytas Tau vainiką
Iš kvapiausių vasaros žiedų,
Ir rasos lašeliai deimantiniai
Suspindės spalvingu vitražu…
* * *
Te saulė šiandien – vien tik Jums.
Lietutis šiltas – vien tik Jums.
Te vėjas negandas nupūs,
Ir vėl žydra padangė bus…
* * *
Gyvenimas – sraunių upokšnių gausmas…
Gyvenimas – kalnų aukštųjų šauksmas…
Gyvenimas – tai nendrių šnabždesys
Ir amžinai nerimstanti širdis…
* * *
Galingoji laiko tėkmė –
Toj tėkmėj Jūsų viltys ir aistros,
Toj tėkmėj Jūsų sielos žaizdos…
Metai plaukia ir valtį neša –
Jūs Jauni dar, jauni ir gražūs!..
* * *
Nors nelengva, nors rūpesčių begalės,
Kas dieną – nerimo jūros…
Liepsnokit kaip laužas,
Švieskit kaip deglas,
Sudeginęs nuotaiką niūrią…
* * *
Ir regėsis nuo metų nuokalnės
Tos kalvos, kur saulėteky juokėtės,
Tebetraukia linksmai pasiautėti,
Paklausyti lakštingalos pusiaunakty…
Nepriplaukti dar laukia uostai –
Vilties dvelkimas plaukus glosto,..
* * *
O reikia, reikia patikėti,
Kad ir gyvenimo diena gražiausia
Ir naktis įspūdingiausia – prieky…
Ir prieky – darbas tavo didžiausias
Ir ateity dar laukia
Pats didžiausias džiaugsmas…
* * *
Už horizonto lyg laivai
Pranyksta metai,
O dienos gęsta
Blyksinčiais žaibais…
Tegu akimirkos džiaugsmingos retos
Lyg stebuklingas žiedas išsiskleis…
* * *
Jus nuėjot kartu
Tokį ilgą nevaikščiotą kelią
Ėjo metai greta –
Augo sūnūs, dukrelės…
Pailsėkit dabar
Prie neblėstančios sielos ugnies –
Tegu negandos jūsų širdžių
Niekados nepalies…
* * *
Jaunystė – šventė, kraujui kunkuliuojant!
Jaunystė – troškulys kovos…
Tik atsimink, ji greitai prašuoliuoja –
Tik blykstelėjo – ir nebėra jos…
Būk atsargus – gyvenimo ėjimų
Nebeištaisysi…
Paleisi laimės paukštę –
Nepavysi…
* * *
Man širdy –
Tarsi sąžinę –
Tave jauną ir gražią nešam…
Ir be galo
Norim visi
Į tave gerumu
Būt panašūs…
* * *
Jaunystės žavesio
Neišsakysi žodžiais…
Spalvom ryškiausiom
Jo nenutapysi…
Šaltinio vėsumoj
Ar laužo kibirkšty
Akimirką trumpiausią
Ją išvysi.
* * *
Jaunystė virpa
Mūsų sielos labirintuos
Ir pasilieka ten
Gėle balta…
Tarsi sraunus kalnų
Šaltinis krinta –
Gaivina meilę mūsų širdyse…
* * *
Ryškiaspalvę metų mozaiką
Dienos nepaliaujamai kuria..
Skrieja gyvenimo laivas pirmyn,
Purpurinės jo švyti burės…
Ir nei audros nebaisios jam
Ir nebaisu jam paklysti –
Neša laivą į priekį tą
Amžinoji širdies jaunystė…
* * *
Gyvenimas – tai klevo lapas…
Švelnučiam pumpure jis slepias,
Paskui su vėtromis kovoja,
Vis auga, vis labiau bujoja…
Sušvinta žaluma sodria,
Bet tik labai trumpam, deja.
Ir štai ruduo jau atkeliavo
Rausvai nudažęs lapą klevo
Liepsnoja klevas išdidus –
Nebuvo niekad toks gražus!
Gyvenimą kaip klevo lapą
Ruduo ryškiom spalvom nutapo
Prabėga metai, bet žmogus
Kaip klevas rudenį gražus…
* * *
Te šiandien sieloj
Muzika švelni skambės,
Su gėlėmis draugai
Teatskubės –
Jie nepamirš Tavosios šventės,
O saulė tarsi gintaras švytės,
Širdis kaip paukštė nerami plazdės
Žodžius: „O, kaip puiku gyventi!“
* * *
Sugebėk gyvent
Ne tik tada, kai gera…
Ir jei bus sunku – nenusimink.
Juk paskirtas laikas mums
Toks trumpas –
Tad liūdėt neverta – prisimink…
Autorė: Jūratė Plečkauskienė