Nuotrauka: Aurimas Gudas
Spragės pastogėje ledinės žvakės,
Bus vėpūtiniai, siaus laukuos žiema,
Ir viskas pildysis, ką motina pasakė,
Ant Kūčių stalo šieną skleisdama.
(L. Andriekus)
Pažvelk pro langą į žvaigždėtą naktį.
Naktis pilna kalėdinių giesmių.
Daug grožio, meilės, laimės, stebuklų
Per šventes…ir visada po jų.
Kūčių vakarą – ramybės sielai.
Kalėdų rytą – džiaugsmo širdžiai.
Naujųjų metų naktį – spindinčios laimės.
Visam gyvenimui – Dievo palaimos.
Su artėjančiom šventėm.
Kalėdų naktį sužibs danguj žvaigždutė – snieguotom laimės lūpom ištars švelnius žodžius. Nušvies tau džiaugsmo kelią, padovanos artumą ir meilės spindulių. Su šventėm!
Skanios vakarienės. Dievulis tegul neša ramybę, o skrandis būna neįtikėtinai didelis, ir kad neveiktų neigiamai išvaizdos.
Tuk!Tuk! Kas ten? Čia Kūčių šventė! Atnešiau tau šilumos širdin, viską nušviečiančios šypsenos, meilės tyros, gaivios ir skaisčios lyg upė. Tad su Kūčiom tave…
Tegul gęstantis Kūčių vakaras primena tai, kas buvo brangiausia, o beaustantis Kalėdų rytas teatneša dar didesnę laimę, gėrį ir džiaugsmą.
Suspaudė širdį, gal todėl, kad gaila to kas buvo, o gal kas nauja braunasi vidun. Ramaus, jaukaus ir šilto vakaro. Šviesaus, džiaugsmingo ryto.
Kai bus tamsu ir žvaigždės švies. Ateis Kalėdos į namus išpildys norus mums visus…
Ir tiek gerumo, kad pravirkti norisi. Ir tiek šviesos, kad naktį nebaisu. Ir meilės tiek, kad siela uždainuoja su skambančia žvaigžde virš debesų. Linksmų artėjančių.
Visiems, kas Kūčių vakaro laukia
Kasmet nuo mažumės,
Te iš širdies gaida nuplaukia
Kalėdinės giesmės.
Žinutė telefonu Šv. Kūčių vakare
Netrukdysiu vakaro švenčiausio,
Nedainuosiu šiandien Tau dainų.
Kūčios… o žmogus geriausias
Taip toli, lyg už kalnų…
Eglutės kvapas užburia namus,
Maži žaisliukai žybsi…
Man gaila, kad esi toli kažkur,
Bet aš tikiuos, kad greitai grįši.
Šventajam Kūčių vakare
Apkabinu mintim Tave.
Kūčių vakaras
Ak, koks paslaptingas Kūčių vakaras –
kiek daug sieloje susirenka minčių:
vienos liūdnos, sunkios,
lyg gruodžio švininiai debesys,
o kitos skaidrios ir lengvutės
it pirmo sniego baltosios plaštakės.
Mintys keistai tarpusavyje susipynę –
guodžiasi, viena kitai kažką sako,
keičiasi, šokinėja lyg liepsnelės
degančio ugniakuro…
Ak, koks paslaptingas Kūčių vakaras…
Ak, koks paslaptingas Kūčių vakaras,
kada šviesomis suspindi kalėdinė eglutė
ir visa šeima – gyvi ir mirusieji –
susirenka prie motinos
paruošto Kūčių stalo, o tėvas, nuo darbo pavargusia ranka
paduoda kiekvienam atsilaužti plotkelės
Tada trapiam, maldingam lūžesy
ir motinos tylioje džiaugsmo ašaroj
šeimos vargus ir džiaugsmą pajunti
Ak, koks paslaptingas Kūčių vakaras!
Autorė: Nejolė Laukavičienė-Širvinskaitė:
Motina
Šventa Kūčių naktis ateina,
Bet ne visi vaikai namuos…
Tokia gyvenimo bus kaina —
Kai daug kas švęs — mama vaitos.
Ar motina išvaro sūnų
Dėl apiplyšusių skriaudų? —
O ne! Priimtų jį be rūbų,
Pasidalintų kąsneliu.
Ar motina prakeikti gali
Už nuodėmes savus vaikus? —
Geriau išvargs pati vargelį
Ir sens sulenkusi pečius.
Ar motina paliks be duonos? —
Ji gelbės vaiką maldomis…
Neegzistuoja joks jai luomas —
Ji duos kitiems — ir jam dar liks.
Motulės raudą Dievas girdi —
Jis suteikia gyvent jėgų.
Jis beldžiasi visiems į širdį
Ir nepalieka mūs vienų.
Mano Angele,
Sveikinimas su šv. Kūčiomis
Ant tavo delno saulę aš padėčiau —
Ant juodo miško tarp baltų beržų…
Ant Kūčių stalo Tau vienatvę liečiau
Į aukso taurę varpinės garsu.
Tu patikėki, trūksta Tavo rankų.
Aš trokštu Tavo, Angele, maldos,
Kurioj sukurtum man likimo dangų
Ir pakylėtum ilgesio sparnuos.
Kūčių vakaro didybė
Sveikinimas brangiems žmonėms
Kūčių vakaro didybė lai aplanko Jūs’ namus,
Sodą, kiemą ir jaunystės sniegu kvepiančius laukus.
Mylimų akių gerumas ir beribė šiluma
Lai užvaldo Jūsų širdis tarsi miško gūduma,
Tarsi medžiai, kur pavėsiuos susirinkdavom jauni,
Kad galėtume gėrėtis, džiaugtis laužo ugnimi.
Kūčių vakaro jaukumas lai Jums laimę dovanos,
O brangių žmonių artumas smulkias dovanas atstos.
—
Kūčių vakaras – ramybė ir šeimos šventovė
Prisiminimų, apmąstymų ir gal naujų minčių…
Šventų Kalėdų dienos tepaverčia tikrove
Svajonių pasaką. Tesuteikia gyvenimui vilčių.
Ištirpo žvakių liepsnose,
Širdžių ledai ir šaltas laiko gruodas.
Ir vėl nušvito mūsų širdyse,
Vilties ugnis lyg pranašas paguodos.
Ramybės Kūčių vakarą.