Įkvėpk, naktis svajonėmis pakvipo,
Tavęs jau laukia sapno sklidina vonia.
Ak, lepinkis, širdele, iki ryto
Ir tegu tave saugoja savaitgalio dvasia.
Lengva ranka nuskink pirmadienio žiedelį
Nuo žydinčio savaitės sodo.
Šį vakarą ramybės medumi kvepės naktelė,
tau leidžias sapnas nuo žvaigždėto sosto.
Leisk tau švelniai primint –
Jau sutirpo diena.
Aksominė naktis
Kviečia sapnui tave.
Lai mintis apkabina ramybės delnai
Ir ilsėki, širdie, iki ryto…
Bai, bai
Nesvarbu, kad sutirpo diena,
Ryt ir vėl išsiskleis jos šviesa,
lydi žvaigždės ir ačiū, dangau,
Kad tave tam kely suradau…
Diena užleido nakčiai postą,
Kad nuramintų, kad paguostų,
Kad sujauktas tavo mintis
šiltai apklotų poilsis.
Likimo sese, jau nurimki,
Rytojus tau pilnatvės linki.
Sušlapęs vakaras atbrido
Ir nuovargis rankas uždėjo ant pečių,
Nevyk šalin jo, jis nenori nieko kito,
Tiktai padovanoti dovaną sapnų.
Palepinki save miegu.
Slaptais takeliais sapnas atplasnojęs
Nutūps ant lovos atbrailos,
Eik, pakalbėk su juo, pailsink savo kojas,
Ramybė tavo širdžiai lopšinėlę paniūniuos.
Labanakt.
Jau lietus pagirdė vakaro laumyčias,
Apkabino savo vaikelius mamytės.
Taip ir turi būt, taip surėdyta žemė,
Pailsėk, brangi, mylėk save, labanakt.
Šį vakarą žvaigždes žibuoklėmis išpuošiu.
Te grožis tas, kas ilgis šilumos,
Ir širdimi lopšinę išsūpuosiu
Jam, kuris blaškosi, linkiu minčių šviesos.
Žvaigždžių blakstienos atsimerkė ir žvalgos žemėje
tavęs…
Aš jų prašiau tave pasergėt, kai plauksi per sapnų marias.
Labanakt.
Kas ten po šiltą patalėlį ropinėja
Ir sėja rūpesčių nuspalvintas mintis?
Jas angelėliai tyliai skaitinėja
Ir neša Dievui, kad išpildytų…
Kad tik…
Sveikinimų autorė: Ilona Urbanavičiūtė – Bumblauskienė
Brendu į sapną, kaip į pusnį, tikiuosi rasti ten tave, sapnuok mane, o aš tave – taip susitiksime sapne!
Ir kalnu viršūnėm saulė nusileido, aplinkui pasidarė taip ramu, širdelė mano tyliai plaka linkėdama tau saldžių sapnų…
Pažvelk į dangų ir pamatysi žvaigždę, palieski sniegą ir pajusi šaltį, užmerk akis ir pamatysi sapną… Saldžių sapnų!
Te šiąnakt sapnuosis tau saulė skaisti, geltoni pienių laukai, Tebus šiąnakt širdelė rami, nes aš atmink, su tavimi…
Jau žvaigždutės už lango mirksi, ir mėnulis sapnuot jau kviečia. Aš tariu labanaktis savo mažutei, savo mylimai žvaigždutei.
Virš medžių pakilo rausva pilnatis, aš tavo ramybė ir tavo naktis. Žvaigždes išdėlioju ant tavo delnų ir nuplaukiu tyliai mėnulio laivu…
Žingsnis po žingsnio naktis atsitraukia, rytas į skruostą bučiuoja tave. Tu dar miegi? Bet gyvenimas laukia.. Ant lupu jau žaidžia šilta šypsena. Labas rytas!
Netgi usnys žydi ir kvepia. Patikėk moku būti gera. Susapnuok mane švelnią ir trapią. Gal tikrovėj tokios ir nėra… Netgi akmenis lietus pratašo, aš kantri ir stipri – patikėk. Ir išsaugok gerumo nors lašą, o tada jau praeik ar mylėk…
Kada naktis skaumuos supas ir žvaigždės mirga kaip rasa, Tavo vardą šnabžda mano lūpos, tik su Tavim meilė mana…
Myliu rytmečio žiedą rasotą, melsvą erdvę žydrų ežerų, savo kraštą dainom apdainuotą ir Tave išbučiuotą sapnuos…
Žinau, kad saulė leidžias, žinau, kad žaliuoja laukai, tik nežinau kodėl man patinka tavo veidas ir tamsūs plaukai.
Aha, nesitikėjai? Galbūt miegot ruošeis? O aš tau sms linkiu ramios nakties… Ir dar linkiu sapnų kine pažvelgt į savo rytdieną… Labanakt!
Ant stogo krašto vaikšto miegas… Jo žydros žydros akys žiūri į mane ir mano basos kojos šąla, nes vėl šiąnakt miegu vienas!!!
Labanakt, mano angele aplankysiu tave sapne.. Jei pajusi švelnų lyg pūkas prisilietimą, žinok, kad tai aš glostau ir bučiuoju tave.
Tu nuostabus… Žavus… Viliojantis mano sapnas. Noriu, kad jis niekada nesibaigtų…
Kada naktis apgaubia žemę ir gesta namuose šviesa, Tave matyt ir jausti noriu, tu mano džiaugsmas ir aistra…
Kai bus naktis, kai žvaigždės švies; kai kris ir žemė ir spindės.. miegosi tu, miegosiu aš, o mūsų norus vėjas neš… Saldžių sapnų.
Kai nebelieka saulės danguje.. Kai žemę sapnuose paskęsta.. Kai žvaigždės krinta į rankas.. Aš tyliai ateinu sudrumsti tavo sapno… Saldžių sapnų 🙂
Kai užmerksi akytes ir skaičiuosi avytes, prisiminki ir mane – susitiksime sapne..
Iš ryto vėjas atsibus, surinks žvaigždes ir nusineš kažkur toli sapnų svajas! Jeigu miegojai ir nieko nematei aš lauksiu tavęs, susapnuok mane ir susitiksim sapne.
Žiemužė už lango dejuoja, Ir daužos įsiutus audra, Tik mano lengvutė svajonė Keliauja vis tiek pas tave…
Nutilo medžiai, ištuštėjo gatvės. Visur tylu, ramu… Vos girdint ištariau labanakt… tikiuosi išgirdai ir tu…
Sapnuoki gražią naktį, kai žvaigzdės žėri aukštai, matyki nuostabų sapną, net tada, kai liūdna labai…
Jau naktis, o prieš miegiuką aš siunčiu tau bučinuką, jis nutūpęs ant žanduko palinkės saldaus miegiuko!
Nukrito žvaigždė ant blakstienos, akims pasidarė sunku, kaip greitai prabėgo tos dienos… linkiu tau saldžių sapnu!
..pažiūrėk, aplink tamsu ir visur tiek daug žvaigždžių.. susapnuok pajūrio smėlį, pasivaikščiok debesėliais..
Aš ateisiu tyliai, tyliai…Kai užmigs visi mažyliai, aš ateisiu tyliai tyliai.. Į žanduką pabučiuosiu ir kaip sapnas išgaruosiu…
Tamsa užmigdo, tamsa baugina, tamsa į sapną kelią skina.. Užmiki taip ramiai, užmik taip tyliai, kaip saulė nusileidžia vakarais už jūrų, nematomoj tolybėj.
Mėnuliukas šypsosi išsproginęs akis, žvaigždutes nešioja mūsų mintis, amūras ieško sau nauju aukų, o aš sakau „saldžių sapnų!“
Man nereikia krintančio lietaus, man nereikia žvaigždžių, spindinčio dangaus… Man tik reikia, kad nakčia tu galvotum apie mane. …
Tuk.. tuk.. ateina sapnas pamažu. Ar dar nemiegi? Pabėgs dar sapnas link laukų ir nežinosi kaip smagu pabusti po saldžių sapnų.. Labanakt
Slepiasi saulutė, mėnuo danguje, žiebiasi žvaigždutės, markstosi rūke… Kažkur žingsneliai girdis. Ar girdi tu juos? Miegas atkeliauja su sapnu delnuos…
Aš myliu tave taip stipriai, kad net nenoriu eiti miegoti, nes realybė nuostabesnė už sapną.
Paliesk Mane žvilgsniu ir Aš Tave pamilsiu. O lūpas, kuriomis bučiuosi, sapnuosiu naktimis. Pakviesk Mane į savo sapną, panardink ir švelniai švelniai apkabink…
Šaukiu per miegus Tavo vardą. Sapnuoju, kad mes ir vėl kartu. Jaučiu aš vėl tą patį jausmą, kad be Tavęs gyvent aš negaliu!
Priglusk prie mano lūpų ir išbučiuok akis… Širdis Tau tyliai „myliu” pasakys… Pajuski šilumą sapnų, nes tik per juos teateinu…
Šiąnakt dovanoju Tau žvaigždes… Juoką iš laimingos praeities.. Kvepiančias svajonėmis gėles ir dalelę liūdinčios nakties… Saldžių sapnų…
Aš šalia
Praverk tyliai kambario langą, kai lyti pradės vakare. Nebijok šalto pučiančio vėjo, jis atneš tau šią naktį mane, ar jauti – aš jau čia, ir vėl, deja, manęs nėra, bet tu tikėk – aš visada šalia… Labanakt
Akis miegelis merkia
Akis miegelis merkia ir kambary tamsu, o kaip dabar norečiau, kad būtume kartu. Vienai miegoti šalta ir pagalvė kieta, manau tai netrukdytų, jei būtum tu šalia… Labanaktis…
Angeliukas
Angeliukas verkia ant debesio mažo, nieks nepaguodžia, niekas negirdi. Jo ašara silpna ir jau rytas artėja. Tik tu jam gali padėdi neverkti: jis išvystų tave debesų pūke ir nebeverktų nakčia be mamos graudžiai… Nepamiršk angeliukui paliūliuoti taip ,kad visas pasaulis nurimtų!!!
Atsipalaiduok…
Dabar atsisėsk… Atsipalaiduok… Nieko negalvok… Jauti? Kažkas švelniai paliečia tavo lūpas… Nebijok, tai aš tave bučiuoju prieš miegą… Labanakt :*
Bučkiai prieš miegą
Bučkis vienas… Bučkis du… Trečias bučkis – jau gardu, o ketvirtas kai miegosi, tau žandukan pabučiuosiu! :*
Švyti žvaigždės danguje
Švyti žvaigždės danguje,jau visi saldžiam sapne, kad miegotumei ir tu, aš linkiu saldžių sapnų ! Labanaktis 😉
Švyti žvaigždės danguje
Švyti žvaigždės danguje – jau visi saldžiam sapne. Kad miegotumei ir tu, aš linkiu saldžių sapnų.
Esu dėkingas
Pažvelki tu pro langą – koks niūrus dangus. Panašus ir aš esu, kai labai labai liūdžiu. Esu dėkingas, kad šiam pasauly esi tu, nes nedaug tokių mielų žmonių, kaip tu. Žinodamas, kad tu esi, liūdėti negaliu, todėl linkiu labai labai saldžių sapnų. ;*
Gražiausias sapnas
Nukrito sapnas ant blakstienų ir akys merkias pamažu. Leisk palinkėti tau sadžių sapnų, o man gražiausias sapnas būsi Tu!!!