Be meilės planeta tuščia, be meilės dustame nakčia, be meilės šalta ir žvarbu, juk tai, tikiuosi, suprantame mes abu.
Mano akys skęsta tavųjų akių gelmėj, mano lūpos trokšta tavųjų bučinių, mano širdis plazda kartu su tavąja, aš gyvenu tik tavimi kačiuk…
Mano širdis,tik tau,
Mano jausmai,tik tau,
Mano svajonė,tik tau,
Viskas kas aplink mane,tik tau.
Tik tau mano lūpos,
Tik tau mano širdis,
Jei ja sudaužysi,
Laikui bėgant suprasi,
Kad be reikalo tai padarei,
Ir mane praradai.
Mylėki Tu mane ir Aš Tave pamilsiu… Glamonių svaigulį paskęsime Abu… Aistringais bučiniais Tave Aš apipilsiu… Tereikia Tau tiktai pašaukt Mane vardu…
Šiandien man skambino iš dangaus, sako ieško angelo, o ne žmogaus, nori pasiimti jį atgal į žvaigždes… Nebijok tylėsiu ir neišduosiu Tavęs…! Mano angeliuk…!
Drugeliui reikalingi sparnai, ledkalniui – šaltas vanduo, o man – TU!
Jei aš būčiau angeliukas ir tupėčiau danguje, tai žinočiau ką TU myli ir kas vaikšto pas Tave!
Nematyti Tavo akių, nebučiuoti lūpų karštų, nebūti šalia… Tai didžiausia mano kančia.
Tavo vardą kartoju kas dieną, Tavo žvilgsnio užmiršt negaliu, Tavo juoką girdžiu mėnesienoj, Tave vieną pasauly MYLIU!!!
Norėčiau apibarstyti Tave švelnučiais pienių pukeliais. Paskui nuo jaudulio virpančiais pirštais juos iš Tavo plaukų išrinkti. Norėčiau pabučiuoti Tave trumpučiais vaikiškais bučinukais. Apiberti jais tarsi mažais meilės lašeliais. Po to nedrąsiai su bučiniu prie tavo lūpų palinkti. Norėčiau paliesti Tave nedrąsiais prisileitimais. Pažinti kiekvieną mylimojo veido bruožą. Palytėti Tavo akis, nuo skruostų surinkti ašaras. Noriu padaryti tave laimingiausiu žemės žmogumi. Suteikti tau meilę, skaudžiai jos tebeieškančią širdį…
Kaip norėčiau Tave pamatyti, Tavo gražiąsias akis išvysti ir ištarti: Be galo myliu…
Tu mano viltis ir svajonė, Tu mano meilė ir svaja. Dar nežinau savo likimo, bet mylėsiu TAVE amžinai!!!
Tu mano svajonė, Tu mano ilgesys, Tu man įkvėpimas, Tu mano liūdesys…!!!
Norėčiau justi Tavo kvapą, norėčiau kas rytą nubust šalia Tavęs, norėčiau saulę Tau nuskinti, norėčiau, kad norėtum tik manęs!
Tau jūrą dovanosiu, žvaigždes po kojom klosiu, mes dūksim sukurį bangų… Apkabinsiu Tave ir karštai karštai karštai pabučiuosiu…
Tau išsuagosiu snieguolių baltą šviesą, vėjo švelnumą. Tau išsaugosiu širdies gražiausią dainą, savo paprastumą. Tik tau vienam būsiu nerimstantis upokšnis, o pavasariais vyšnia pražydėsiu, berdama į plaukus baltus žiedus į Tave žiūrėsiu…
Dangus verkė, kai tu gimei, nes jie prarado patį gražiausią angelą.
Pasauliui tu esi kažkas, bet kažkam tu esi visas pasaulis.
Pirmadienis, antradienis, trečiadienis, ketvirtadienis, penktadienis, šeštadienis, sekmadienis. Myliu tave kasdien.
Aš toks laimingas, žinai kodėl? Todėl, kad man labai pasisekė, žinai kodėl? Todėl, kad Dievas man padovanojo dovaną, žinai kokią? Tave, mano meile.
Meilė yra tai, ką aš matau tavo šypsenoje
Meilė yra tai, ką aš jaučiu kai mane palieti
Meilė yra tai, ką aš girdžiu kai tu ką nors sakai
Meilė yra tai, kuo mes dalinamės kasdien.
Guliu lovoje. Į galvą lenda visokios mintys. Galvoju: kodėl aš tave myliu? Tada suprantu. Todėl to, kad tu esi tu.
Mylėti – tai galvoti apie ką nors kitą daugiau nei apie save.
Draugystė tai žvaigždė, o meilė.. meilė – tai žvakė. Žvaigždė nenustoja žibėti net ir tada kai žvakė sudega…
Meilės receptas: 200g šviežių jausmų ir 100g aistros. Pridėti kuo daugiau bučinių ir sumaišyti su apkabinimais. Vartoti dviese lovoje.
Įsimylėti tai lyg nuvalyti dulkes nuo pilkos kasdienybės, viskas nušvinta ryškesnėm spalvom. Švento Valentino dienos proga linkiu, kad tos dulkės nespėtu nusėsti..
Nuo meilės yra visokių vaistų, tačiau nėra nė vieno patikimo
Tegul tau saulė šviečia nuostabiausiais spinduliais, mėnulis teneša tau laimę, tegul tau daug žvaigždžių rodo tiesų kelią, o vėjas tegul atneša tau meilę…
Ryte nevalgiau – galvojau apie tave. Dieną nevalgiau – galvojau apie tave. Vakare nevalgiau – galvojau apie tave. Naktį nemiegojau.. nes norėjau.. valgyti
Širdelė mano smarkiai plaka, nuo meilės tau esu apakus!
Mylėti galima tik vieną kartą… Ir dar kartą… Ir dar kartą… Nes gyvenimas tiesiog per trumpas, kad būtų galima nemylėti!
Kai švelnus vėjelis praskrisdamas pakuždės tau mano vardą paslapčia, tai žinok, aš tavęs pasiilgau, mintimis skrendu pas tave..
Kada naktis apgaubia žemę ir gęsta namuose šviesa, Tave matyt ir jausti noriu, tu mano džiaugsmas ir aistra…
Tu nuostabus… Žavus… Viliojantis mano sapnas. Noriu, kad jis niekada nesibaigtų…
Labanakt, mano angele aplankysiu tave sapne.. Jei pajusi švelnų lyg pūkas prisilietimą, žinok, kad tai aš glostau ir bučiuoju tave…
Paliesk mane žvilgsniu – ir aš pamilsiu tas akis,
O lūpas kuriomis bučiuosi, sapnuosiu naktimis.
Paliesk mane, į savo sapną panardink
Ir švelniai švelniai apkabink.
Jei bandysi rožę skint –
Nebijok spyglių,
Jei bandysi tu pamilt –
Nebijok kančių.
Tapu tapu tapu tapu eina meškinas be batų. Jis keliauja pas tave, neša bučkį už mane!
Patikėk, aš ir vėtroj ateisiu, ir tada, kai žaibai sutviskės. Aš ne pyktį tau nešiu, aš atnešiu tau meilės kupiną širdį…
Patikėk, aš ir vėtroj ateisiu,ir tada, kai žaibai sutviskės, aš ne pyktį tau nešiu, aš atnešiu tau meilės kupiną širdį..
Aš norėjau pagauti snieguolę ir paklausti, ar matė tave. Bet nespėjau ištarti tavo vardo, kaip ji tyliai ištirpo delne.
Tu mažas mažas angeliukas, Tu – mano saulės spinduliukas! Aš tiktai tau vienam skirta, Aš tiktai tavo mergina!!!! :)***
Kai Adomas rojuje užmigo, iš jo šonkaulio dievas padarė moterį. Vargšas Adomas! Pirmutinis jo miegas buvo paskutinis jo poilsis
Šią gražią progą noriu padėkoti, kad esi, nes man iš tiesų tai labai daug reiškia. Labai tikiuosi, kad ir toliau taip pat sėkmingai būsi mano gyvenime. Būtent to, gana egoistiškai ir norėčiau Tau palinkėti.
Myliu tave, karštai, pavydulingai, Beprotiškai turėdamas kentėt, Myliu tave taip stipriai ir aistringai, Jog Dieve duok ir tau taip pat mane mylėt.
Visi esame angelai tik su vienu sparnu. Norėdami skristi privalome apsikabinti.
Myliu tave, kaip niekas kitas. Kai tave matau, mano siela sustoja, širdis plaka vis greičiau. Kai matau su kita – noriu rėkt, muštis, noriu, kad viską pasauly užmirštum, kad matytum mane!
Supyko gesintuvas ant meilės, kad ši ugnies jam užgesinti neleidžia.
Guli lovoj žmogeliukas, kurio vardas-angeliukas. Turi lūpas jis šiltas, nebučiuotas ir saldžias. Jis nubėgtų šimtą kilų, kad ištartų žodį-MYLIU
Argi tau sunku vaidinti Ir suteikti man laimės? Ar tau sunku pabučiuoti Ir paimti už rankos? Juk gyvenimas-tai spektaklis O aktoriai-mes Tad vaidinki tu drąsiai riterį narsų,žavų O karalaite pabūsiu aš Suvaidinkime pasaką gražią Ir laimingą be pabaigos.
Tu sakai, kad laikas užgydys žaizdas, Bet aš, kol gyva, nepamiršiu tavęs. Vartau albumą, skaitau žinutes senas, Man labai trūksta tavęs. Ateik, tu sugrįžk į žemę lietum, Tvirtai apkabink ir veskis dangun… Ten išbučiuok karštai mane, Ir liki amžiams manoj širdyje.
Aš pabūsiu lietum, kai tau širdį skaudės, kad galėčiau nuplaut dalį tavo rimties. Ateisiu, tik lauk, jei ir niekas nekvies, tau atnešiu lietaus ir truputį nakties.
Atleisk, tik vieno teprašau, atleisk, nebekankink manęs daugiau. Atleisk, juk aš atsiprašiau, atleisk juk aš tik maldavau…
Negaliu pamiršti jausmo, Su tavim patirto džiaugsmo, Bet apgaulė suklaidino mus abu, Šaukiu naktim, šaukiu širdim, Aplink tylu, taip tylu.. Negaliu pakelti skausmo, To, kur mano sielą daužo, Negaliu tylėt ir būti be tavęs… Nors dangų puošia pilnatis, Širdy naktis, gili naktis.. Mylėk, mylėk mane, kokia esu, Mylėk, apgink nuo visų, Mylėk, tau atsakysiu tuo pačiu, Mylėk ir būkim kartu… Nekenčiu savęs už melą, Tu ne tas, kur piktą mena, Ar atleisi man už tai, ką padariau? Žinau, lyg šiol tavęs gerai nepažinau, Atsiprašau… :*
Ištikimieji pažysta tik banaliają meilės pusę; meilės tragedijas patiria tik neištikimieji
Meilė būna švelni, Meilė būna skaudi… Kartais ji guodžia, Kartais ji žeidžia… Meile galima pasikliauti Ar nusivilti… Bet be meilės Jaučiamės nereikalingi…
Aš nebijau skausmo, nebijau tamsios nekties, bet man baisu netekt tavęs. Aš vis bijau tave prarast, man baisu tavęs netekt. Sakai, kad laikas užgydys žaizdas, bet aš niekada nepamiršiu tavęs.
Labiau už viską brangink Tau skiriamą Meilę. Ji išliks dar ilgai po to, kai ištirps Tavo auksas ir sveikata.
Meilė – tai sparneliai vasaros drugelio. Ji tokia lengvutė ir trapi. Meilė – tai didžiulis ąžuolas prie kelio, į kurį pavargęs atsiremt gali….Brangink ją!
Paprašysiu aš vėjelio, kad nulėktų pas tave.. prisiglaustų prie veidelio, pabučiuotų už mane 🙂
Aš ir tu – mes kartu, aš tau bučkį, tu man du!
Būk visada šalia. Būk laisvas mūsų draugystėje ir lai visada nugalės Tavoji tiesa, Tavasis vyriškumas, Tavasis požiūris į gyvenimą, tikėjimą, į galutinius sprendimus. Mano mielas, būk laisvas pasirinkti vietą ir laiką, džiaugsmą ir liūdesį, laimę ir tylą
Tai tyla, kuri net išprotėjusį gali priversti dar kartą išprotėti
Trokštu, svajoju… O gal dar anksti? Gal per jauna dar, – Kur taip skubi? Noriu ištrūkti iš vaiko nasrų, Būt su tavim, būti kartu…
Aš turiu širdelę, kuri plaka dėl tavęs… aš turiu žvaigždelę, kuri šviečia dėl tavęs… aš turiu tiek daug… bet neturiu dabar tavęs..
Laikas atšaldo ir niekina mažą meilę, tačiau didina ir stiprina didelę, panašiai kaip vėjas kad gesina žvakę, bet įpučia gaisro liepsną.
Tegul šiltutis saulės spindulys tau šįryt švelniai nusileis ant skruosto. Kaip karštas mano bučinys, kad jis sušildytų tave – paguostų. Ir kad lydėtų jis tave per visą dieną. Šiltutis saulės spindulys it mano siela. Geros tau dienelės!!!
Jaučiu aš meilę ir šilumą, Jaučiu tave arti, Kai meilė jausmus išaugina, Taip gera – numirti gali.
Tu sužeidei mane žodžiu, Kuris man tvojo, tarsi kumštis Ir pasipylė tiek žvaigždžių, Kad man praėjo noras grumtis… Tu sužeidei mane mintim, Kurios kapojo tarsi kardas, Palikęs randą man širdy, Išraižęs pjūviais Meilės vardą. Tu sužeidei mane veiksmais, Kurie subadė, tarsi ietys… Tai, kogi sužeistos laikais Prie blogio nusipelnęs šlietis!
Tavo žvilgsnis taip švelniai sušildo… tavo rankos apglėbia mane… mūsų norai po truputį pildos, kai mes liekam abu tyloje…
Meilė visada baigiasi, ankščiau ar vėliau, o tikra Aistra – visada išlieka.
Kaprizas ir visą gyvenimą trunkanti aistra skiriasi tik tuo, kad kaprizas užsitęsia kiek ilgėliau.
Visapusiškai atsiduoti vienai ydai mums paprastai trukdo tik tai, kad mes jų turim keletą
Aistros suteikia proto kvailiausiems žmonėms ir paverčia kvailiais protinguosius.
Mano angele, palik raštelį mamai, Kad grįši tik rytoj ir pas mane ateik Į smuklę ūžiančią ir išrišimą dramai, Ramiai šypsodama vidurnaktį suteik…
Vienintelis būdas atsikratyti pagundos – jai atsiduoti
Be tavęs gyvenimas beprasmis, be tavęs skausmo kupina širdis, be tavęs gyvenimas-kančia, be tavęs gyventi neįmanoma.
Didi aistra – tai savotiška siela, savaip nemirtinga ir nepriklausoma nuo kūno.
Esi man reikalingas, kaip saulės šviesa, kaip šaltinio vanduo
Esi mano aistringose mintyse gražiausiu vyriškumo įsikūnijimu
Esi mano sąsiuviniuose, knygose ir laiškuose dar neužrašytu meilės sakiniu
Net ir labai besistengdama atitrūkti nuo Tavęs, vakarais prieš miegą aš svajoju ir nieko kito nepasiekiu, kaip tik savęs naikinimą
. Sugrįžk…
Tu neliūdėk, nes aš šalia. O kai manęs nėra, yra žvaigždė kuri tau spindi! Todėl šypsokis, nes niekada nebūni vienas!