Te jūsų širdys švenčia džiaugsmo puotą,
o rūpesčius ilgų atostogų išleiskit.
Tegu šį rytmetį šerkšnotą pabeldžia laimė,
jūs ją įsileiskit. Su baltom Kalėdom.
Šiltas mini laiškelis iš Kalėdų šalies
Tavo rankoj nutūpęs apie laimę čiulbės.
Aš jaučiu — tu šypsosies, prisiminęs mane,
Aš mintim pabučiuosiu tavo skruostą. Atia.
Tirpsta skausmas palengva, Nerimas išdyla, —
Snaigė iškrenta lengva Į Kalėdų tylą.
Kai brendi per sniegą, Girgždesį girdi,
O nykštukai miega Tavoje širdy, jie Kalėdų rytą Džiugų šokį šoks,
Niekad nematytą Vaizdą sielai teiks.
Nepraeis pro šalį Laimė šiuos keliuos,
Tas, Kurs viską gali,
Visados globos.
Tegu taurios širdys Nerimą išsklaido,
Tegu Jūsų maldos Negandas atbaido.
Te palaima lydi Šviesų Jūsų kelią,
Tegu Tas globoja,
Kuris viską gali.
Autorius: Albinas Rauličkis
Kūčių vakaras – ramybė ir šeimos šventovė
Prisiminimų, apmąstymų ir gal naujų minčių…
Šventų Kalėdų dienos tepaverčia tikrove Svajonių pasaką.
Tesuteikia gyvenimui vilčių.
Kai kvies šv. Kalėdų varpai
Prie balto kūčių stalo,
Sulaukę valandos šventos,
Atminkit tai, kas buvo gera,
Ir nepamirškite maldos.
Šventų Kalėdų rytas kaip krištodas skaidrus,
Vangus, aušros rausvai dažytas,
Palamins jūsų ateities kelius.
Kai kvies Bažnyčios varpas,
Jo džiugų aidą atkartos miškai
Malda, prasmingas geras darbas,
Tai laimėn praminti takai.
Džiugiai atšvęskit Kalėdas
Tebus turtingas Kūčių stalas,
Ramybė sieloj ir namuos.
Kiefyienas žodis mielas, geras –
Ir šventė atgaivins, paguos.
O iš širdies skriaudas išmesit,
Tirpdykit nevilties snaiges.
Kalėdas su džiaugsmu atšvęskit –
Ir gėris, laimė jus suras.
Kalėdinių žvakučių šiluma
Prie švento Kūčių stalo
Minėkite savus, kurių nėra,
Ir kalėdaitį laužkit baltą,
Pagerbkit Dievą širdimi tyra.
Lai žvaigždės žemėn rodys kelią,
Kalėdinės žvakutės šildys sielą,
Kilniems darbams sustiprins galią,
Bus namuose jauku ir miela.
Šviesių Kalėdų
Po staltiese padėję šieno
Kūčių naktį linkėkit viena:
Teliejas gėris per kraštus,
Pasiekia priešus ir draugus.
Kalėdų rytą šviesų šventą
Paskirkit Atpirkėjui maldą.
Dalinkit dosniai meilės duoną,
Tegul skalsi kasdien ji būna.
Kūčių stebuklingą naktį
Stebuklingą Kūčių naktį,
Kai pradeda žvakutės degti,
Po staltiesės baltu linu,
To kvepiančiu pievų šienu
Paslėpkit netekties skausmus,
Kasdienius rūpesčius, vargus.
Tegul Vilties puikūs žiedai
Stebuklus skleis ilgai ilgai
Juos šildykit širdies liepsna,
Gaivinkite meilės rasa.
Sutikdami Naujus Metus,
Tvirtai suglauskite pečius.
Vienybės Jūs kilnią dvasią
Šventinėj taurėj surasit.
Laužkite kalėdaitį
Artėja Kalėdų nuostabi naktis
Ir kviečia į gimtus namus.
Atsiveria meilei ir gerumui širdis,
Išgirdus motinos brangius žodžius.
Paėmę kalėdaitį baltą į rankas,
Mintis ir maldas skirkite saviems,
Kurie, girdi mūs giesmes
Ir linki laimės mums visiems.
Su šypsena sutikite Naujus Metus,
Skambės Jums džiaugsmo valanda,
Ateinantis gyvenimas skubus, veržlus
Kaip kalnų sniego lavina.
Prie Kalėdų stalo
Prie mielo šventų Kalėdų stalo
Širdim palieskite Vilties Varpelį.
Ir iš gerumo taurės po lašelį
Įpilkite kitiems.
Lai tirpsta ledas –
Gyventi kelias džiaugsmo medis…
Nerūstauja gyvenimo šiaurys įšėlęs,
Tik auga, skleidžias Laimės gėlės.
Linksmai sutikite Naujus Metusi
Tegul geri, nuostabūs bus!
Kalėdų takeliais
Sulaukę Kalėdų, papuošę eglutę,
Suglausiu pečius ir sujunkit rankas,
O sieloj uždegę po gėrio žvakutę,
Tikrovės žiedais paverskit svajas.
Kalėdų takeliais jau skuba Naujieji,
Jų arkų aukštybės sušvis ugnimi.
Atneškite džiaugsmo krislelį, mielieji,
Dienas padabinkit nauja mintimi.
Kalėdos įžiebia šviesas
Pro baltutėlę skraistę sniego
Kalėdos įžiebia šviesas…
Lemtie, atneški ramų miegą
Į meilės ištiestas rankas.
Naujųjų Metų šviesią naktį
Pamirškit šaltį ir speigus,
Uždegę šviesią Vilties dagtį
Dalinkit šypsenų žiedus.
Švęskit Atpirkėjo atėjimą
Kai po nakties aušra nušvinta,
Pakilus saulė skaisčiai šviečia,
Dangus, stebuklu atrakintas,
Švęst Atpirkėjo atėjimą kviečia.
Kalėdų skambantys varpeliai
Iš nakties miego budina sodybas.
Ir snaigėm lyg gėlių žiedeliais
Pasipuošia šventų Kalėdų rytas.
***
Kai iškilmingoj Kūčių rimtyje
Spindės gerumo ir ramybės atšvaitai,
Te karštoje žvakučių liepsnoje
Ištirpsta nuoskaudų šalti ledai.
***
Tegul šventų Kalėdų aidas
Širdy nuolat skambės,
O lauktas laimės veidas
Kasdien visur lydės.
Te pražysta šv. Kalėdų rytą,
Stebuklingos snaigės ant langų,
Ir pušies šakelė saulėj sidabru nušvitus,
Lai pavirsta niekad negirdėtu stebuklu.