Nuotrauka:Natesh Ramasamy
Visada su draugais
Tu ir aš!
Aš ir tu!
Šiandien laukiame
Mažo stebuklo,
Kai vidurnaktį
Dvylika dūžių skambės.
Kas negero pamiršę –
Pasėdėkim, pabūkim,
Kol dangus žvaigždėmis
Tau ir man pražydės.
Man ir tau!
Tau ir man!
Džiaugsmo, laimės po lašą,
Vėl atėję Naujieji
Tikrai negailės.
Išbučiavus Naujais
Tiek vyresnį, tiek mažą,
Ligi ryto žvaigždė
mūsų sieloj spindės!
Naktis Naujųjų
Tau ir man įspūdinga!
Taip gera būti
Visada su draugais!
Nakty Naujųjų
Būkim būkim laimingi,
Sutikime rytą
Linksmi kaip vaikai!
Naujieji į sielą
Sielvarto Naujais neliks nė lašo.
Nuoskaudas sutrypsime kaip dilges patvory.
Lauksime drauge stebuklo mažo
Ir tikėsim, kad ateinantieji bus geri
Naujieji į sielą,
O sieloj – žvaigždynai!
Žvaigždė kiekviena –
Tai širdelės draugų,
Tėvelių, vaikaičių,
Vaikų ir kaimynų –
Žvaigždynuose šiąnakt
Su jais man saugu!
Išbarstykim nerimą
Senųjų naktį,
Ir Naujus sutiksime
Nuotaika gera.
Kai širdis kiekvieno
Ims iš meilės degti,
Tuoj kitus sušildys
Tos liepsnos kaitra.
Kam viltis į sielą,
Kam viltis į šeimą,
Kam paukšte nutūps ji
Mylimo sapnuos.
Širdgėlos surinkę –
Jau Seni išeina,
O Naujus paskelbus –
Širdys te dainuos!..
Sveikinimų autorė: Zenė Sadauskaitė
Lengvutės snaigės išdabino lauko eglutes,
Raudonos sniegenos papuošė savo krūtinėlėm jas.
Ir tik dabar, kai baltu kilimu žiema kelius nuklojo,
Ateina išdidi Pradžia ir vedasi Rytojų.
Priimki svečią kupina gerumo širdimi
Ir jis nusišypsos, nušviesdamas pasaulį šį.
Šviesi liepsnele, besiplaikstanti iš naujametinės žvakidės,
Sušoki džiaugsmo ritualą, linkintį sėkmės.
Te šitais metais džiaugsmo medų renka laiko bitės,
Te šitie metai kvepia gerumu taurios širdies.
Išvalyk savo širdį nuo to, kas paseno,
Nubluko, neteko prasmės,
Kad Naujieji atėję surastų svajonei erdvės.
Sveikinimų autorė: Ilona Urbanavičiūtė – Bumblauskienė
Krištolu laimė lai duš!
Naujametinis sveikinimas
Atiduosiu pirštinaites baltai pūgai,
Kad sušaldytų naktis mane…
Kur Naujųjų metų rūmai,
Tu sušildysi širdim mane.
Atiduosiu kailinius aš žiemai,
Kad nuoga stovėčiau po medžiu,
Kad, ištikus neregėtai gėdai,
Savo kailiniais apsuptum Tu.
Atiduosiu batukus Pelenei
Kai tik laikrodis Naujus išmuš…
Ir pasidalinsiu pasakiška laime —
Lai mums krištolu sėkmė suduš!
Atiduosiu Tau aš savo meilę,
Kad mylėtumei ir Tu mane.
Negaliu gyventi be Tavęs lyg saulė —
Trokštu šildyti širdim skaisčia.
Atminimuos laimė gyvena
Naujametinis tostas
Visos gatvės pilnos žmonių…
Neapsakomas džiaugsmas triumfuoja!
Dovanoju Tau laimę Naujų,
Savo meilę aš Tau dovanoju.
Tegu mėtos rausvi kaspinai
Po nulinkusiom eglės šakelėm —
Dovana, kurios dar neradai —
Prieš Tave ant mažučio stalelio:
Tai mūs taurės šampano skaidraus,
Tai lėkštelės ir duona ant stalo,
Net ir tai, ko nespėjom ragaut,
Ko ištroškę be meilės gyvenam.
Dovanoju Tau bučinį aš,
Dovanoju Tau laišką neseną…
Daužk į žemę mūs taurių šukes
Atminimuos mūs laimė gyvena!
Pasveikinkit už mane
Sveikinimas su Naujais metais
Pasakykit, sniegenos, kodėl jūs ne baltos?
Kodėl dienos bėgančios neša laiką šaltą?
Pasakykit, sniegenos, gal danguj jūs matėt
Naktį Grįžulo ratus vežant naują metą?
Neregėtos paukštės jūs! Neškit mano meilę
Už tolybių pūgoje — tiems, kas ieško laimės.
Mylimų pasveikinti negaliu atvykti —
Tad parašau jus, sniegenos, už mane nuskristi.
Stiprūs kalba širdimi
Naujametinis tostas
Naujų metų žvaigždynai išdegins žaizdas…
Balto sausio sietynai įžiebs vilties ugnį.
Jūsų dvasios didybės gal nieks nesupras —
Tie protingi teisuoliai panirę į buitį.
Bet juk sielų žvaigždynai — beribė erdvė…
Balto nerimo saulėn dvasia Jūs pakilkit!
Klaidos juodo pasaulio stiprius pakylės —
Širdimi tad kalbėkit ir laimėje likit.
Mano meile,
Mano meile svajinga, Tavęs aš ilgiuos
Balto rytmečio saulėj, snieguotuos beržuos,
Ir lijundroj, kad plaktų bespalviais ledais,
Kai sau vietos neradus plaukčiau laiko laivais.
Mano meile svajota, kamuoki mane
Nesulaukiančios ryto Naujųjų sapne…
Mano ašaras lieki vienatvės gėloj,
Kai sau vietos neradus alpsiu lango tyloj.
Mano meile beribe, dainuok man dainas
Ir baltom langų puokštėm išglostyk rankas,
Kad galvočiau, jog man nusileido dangus,
Kai sau vietos neradus daužiaus į sapnus.
Mano meile klajūne, paglostyk žiedais
Ir Naujųjų vainikais Jo rankom pintais…
Padabink mano širdį už kančią nakties,
Kai sau vietos neradus neprarasiu vilties.
Kur žvaigždės neužges
Naujametinis sveikinimas mamai
Į naujas padanges baltas laikas neša
Tavo vaikui motinystės svajones:
Grįžulai auksiniai laimės dangų veža
Ten, kur niekad niekad žvaigždės neužges.
Su Naujaisiais metais, miela mano mama!
Ar matai, kaip spindi Tau šventa ugnis?
Tarsi kas papylė iš dangaus sidabrą —
Tarsi meile degtų Tau mana širdis.
O geroji fėja, neški mamai laišką —
Atminimais grįžus, širdį atrakink:
Per vaikystės slenkstį mano meilė vaikšto
Motinišką maldą rankom apkabint.
Ten, kur niekad žvaigždės neužges,
Amžinai ilgėsiuos, mama, aš Tavęs.
Autorė: Nejolė Laukavičienė-Širvinskaitė
Lacrima
Naujų metų angoj
Praeina dienos, valandos, minutės,
Juk sulaikyti niekaip – negaliu!
Kas pašaukė neramią mano būtį
Vis vytis laimę byrančiu keliu?
Kas vakarą sustoju ir dairausi:
Kasdien – šešėliai svyra ilgesni…
Bet veltui širdžiai svajones tu drausi
jos norai kaip jaunystėj karštesni…
O pro tave – gyvenimas, praeina,
Nepaiso jis troškimų ir vilčių.
Užmoki skaudžią pažinimo kainą
Kad paragautum iš taurės… kančių!
Tik apglėbta kančia – širdies ramybė,
Ir laimė tik viena – tik amžinybė!
Vilnius. 1980.1.1
Strielkūnas Jonas
Naujametinė baladė
Langai apšarmoję
Nerimsta šiaurys.
O vyrai atjoję
Jau beldžia duris.
Pro staktą, pro baltą
(Nedrįski, mirtie!)
Jie neša po balną
Ir deda kertėn.
Žolynai už balkio
Kol kas dar žali.
Susėda prie valgio
Šeimyna tyli
Ir kelia po stiklą
Be žodžių ilgų
Už tai, kas iš tikro
Jiems šiąnakt brangu.
Bet sniegas pažyra,
Pritemsta langai,
Ir dukterys žyla,
Kuprojas vaikai.
Ir niekas nemato,
Kad ten, tarpdury,
Po tūkstančio metų
Į juos tu žiūri,
Kad grįžęs iš kelio
Trobon ton pačion,
Jų duonos kriaukšlelę
Pakėlei slapčiom.