Te rūpesčiai lyg rūkas išsisklaido,
Tebūna širdyje ramu ramu…
Teneišnyksta šypsena nuo veido
Ir neišeina laimė iš namų.
Lai neblėsta jauki šiluma,
Nei širdy, nei namų židiny,
tai ko troškot ir laukėt lig šiol
Tegul atneša Metai Nauji.
Už Naujus, už speigą,
Kai jisai už lango,
Už namų jaukumą,
Kai visi jį saugo.
Kad sveikatos būtų
Sklidini ąsočiai
Ir, kad viso gero
Būtų ligi sočiai.
Siaučiant pūgai, ateisiu pusnynais baltais,
Pasibelsiu į langą sidabro varpais.
Ar įleisi į vidų prie švenčių ugnies,
Ar paliksi už durų? Pasiklauski širdies …
Ne paguodos ieškoti užklysiu į čia, –
Pasisemt atlaidumo ir tapt atlaidžia,
Atitirpti, sušilti prie Tavo peties,
Atsigerti gerumo iš Tavo širdies.
O vėliau sugrąžint visa tai su kaupu
Tuo pačiu užpustytu sugrįšiu keliu.
Aš ne skolą atnešiu, atnešiu Vilties,
Meilės, Laimės, Gerumo įžiebtos kibirkšties.
Baltu taku per baltą pūgą,
Baltom svajonėm nešini,
Naujieji metai tyliai skuba,
Vilčių svajonių kupini.
Uždekime žvakes ir tyliai prisilieskim
Prie Švento Kūčių stalo vakare.
Be pykčio, be skriaudos
Su tyluma susėskim
Ir taip kaskart, kasdien ir visados.
Tesklinda šiluma
Ir į kasdienę būtį
Ateidami visi – savi ir svetimi,
Uždekime širdy po šventinę žvakutę,
Pasidalindami šviesa ir ugmimi.
Įsiklausyk į tylą, tai Naujieji
Kažką tau tyliai kužda paslapčia
Tegul nebūna jie tokie nebylūs,
Kokie senieji buvo kažkada.
Tegul nebūna niekad skausmo,
Širdy paliekančio gilias žaizdas,
Tegul nebūna niekad jausmo,
Kurį atstumtų kada nors kažkas…
Žėruoja eglė. Spindi, tviska
Kokia ji šiandien nuostabi,
Užmiršusi pasauly viską
Sidabro rūbais žėri, tviska
Ir neša šilumą širdy.
Ir vėl Kalėdos, vėl eglutė,
Ir vėl namai pilni kvapų.
Taip noris su Jumis pabūti,
Taip noris vėl pavirst vaiku…
Mielieji mūsų, nesupykit,
Kad sveikiname vėl paštu.
Laimingų Jums Naujųjų Metų
Ir daug šviesių, sveikų dienų.
Linksmų Kalėdų, gražios eglutės,
O Senio Šalčio dovana
Tebūna Jums namai laimingi
Ir Jūsų sveikata gera.
Prabėgo metai nesiklausę, nesitarę,
Atrodo visa buvo vakar ir staiga –
Tik vieną mažą užverti lapelį
Ir pamatai, kad metų jau nėra.
Jeigu žinotume, kas bus, –
Žinotume, ar džiaugtis
Ar liūdėt.
Bet juk taip žmogiška tikėt,
Kad meilė mus
Naujus Metus lydės,
Kad laimė, kad sėkmė,
Kad džiaugsmas,
Kad ašarų, kančių nebus…
Atverkime duris…
Išeikime į naktį kaip į pasaką
skambančią nuo spindinčių žaislų ir valsų
Ir atsistokime ant metų dar vienos ribos
Ir vėl pradėkime gyvenimą nuo sausio.
Kelių nebeieškokim vingiuose,
Pamirškime dienas šešėlį metusias
Ir būkime naujai laimingi
Visi Naujuose Metuose.
Senieji Metai savo dainą baigia,
O kokią mums Naujieji padainuos?
Gal apie meilę, kaip šampanas svaigią,
Gal apie žemėj esančius džiaugsmus?
O mes norėtume Tau vieno palinkėt –
Būk laimingiausias žemėje žmogus.
Naujųjų Metų sidabrinį bėgį
Papuoškit šakute eglutės,
Te išsipildo Jūsų siekiai
Ir auga dideli vaikučiai.
Naujieji Metai snieguolėm sninga,
Naujieji Metai pabalę šerkšnu.
Tegul šie metai Jums būna laimingi
Nuo širdies Jums šito linkiu.
Baltos snaigės jau krinta į žemę,
Vėjai lekia linksmai per laukus,
jau praėjo tie metai pasenę
Su Naujaisiais sveikinu Jus.
Gyvenimas pasukęs laiko ratą
gerų Naujųjų Metų linki
Kilnių darbų, šviesių dienų verpetuos
Būkite laimingi.
Su Naujais – džiugesniais,
Su Naujais – prasmingesniais,
Su Naujais į priekį vedančiais,
Su Naujais mums daug ką žadančiais.
Su Naujais – tik gėrį sėjančiais,
Su Naujais, Naujais artėjančiais.
Gal per greit Jums rodos metai bėga,
Nors dar vakar linko žiedlapiai obels,
O rytoj išbraidę sidabrinį sniegą
Į duris Naujieji pasibels.
Su Naujaisiais – į laimę vedančiais,
Su Naujaisiais – tik džiaugsmą žadančiais,
Su Naujaisiais vien gėrį sėjančiais,
Su Naujais, su Naujais artėjančiais.
Šalta žiema už lango verkia
Ir snaigės šoka sniego sūkury.
Leiskit pasveikint su Naujais metais
Ir laimės palinkėt gyvenimo kely.
Nykštukas degs tą paskutinę žvakę
Su ja išnyks ir skausmas, ir širdies gėla.
Te siaučia pūgos, neša pelenus į šalį,
O Jums palieka laimę, meilę ir svajas.
Seni metai kojas krato,
Ūkia ir vaitoja.
O visi Naujųjų metų
Laukia išsižioję.
Sutems…
Tik žvaigždės puoš dangaus žydrynę
Spindės vien snaigės – deimantų šviesa
O gal šią tylią ir žvaigždėtą naktį
Sustos prie tavo vartų laimės karieta.
Virš Gimtinės toks giedras dangus
Sidabrų pasipuošę berželiai ir kloniai
Linkiu Tau sutikt Naujus metus
Kaip brangiausią jaunystės svajonę.
Žirgais auksakarčiais Senieji nudūmė
Užpustė jų pėdsakus sniegas gilus.
Skubėkim gyventi, skubėkime džiaugtis,
Skubėkim sutikti Naujuosius metus.
Tegu praeis Senieji metai
Su savo rūpesčių gyliu srautu
Ir tegul bus Naujieji metai
Pilni džiaugsmingų valandų.
Bėga metai – lyg vėjai greiti
Krinta snaigės, sukasi ore,
Štai jau baigiasi metai seni,
Su Naujaisiais sveikinu tave…
Daug šypsenos, daug juoko begalinio,
Daug žvilgsnių, mylimų akių
Daug laimės, meilės begalinės
Naujųjų metų proga tau linkiu.