Nuotrauka: Lissy Elle
Būk linksma,
Mieloji juodaplauke,
Te šį rytą saulė Tau nušvis,
Džiaugsmas didelis,
Šviesus, nelauktas
Pasibels dar kartą Į duris…
* * *
Pakelk akis į žydrumą bekraštę,
Pažvelk, kaip glosto debesį pušelės liaunos,
Lyg klaidą žymintis paukščiukas,
Baltoje paraštėj praėję metai
Stygą širdyje užgauna.
* * *
Tenušvis skaisčiau
Šį rytą saulė –
Tą dieną pirmąkart
Pasveikinai pasaulį,
* * *
Šį rytą tegu sveikins Jus šalna,
Nukeldama karūną deimantinę.
Ir kibirkštėlėm saulėj suspindės
Tikrosios laimės nujautimas…
* * *
Mieloji mama, Tu buvai ir liksi
Audringoj jūroj švyturiu mieliausiu,
Kaskart sudrėkusiom akim
Vaikus sutiksi ir apie jų klaidas,
Džiaugsmus kas kartą klausi.
Sugrįžti trokštame kas kartą, mama,
Kur Tu, kur senas klevas, kur gimtinė…
Ir prisiglaudus paklausyt, kaip šlama
Širdy Tavojoj meilė begalinė…
* * *
Margins iš lėto
Klevas susimąstęs
Auksaspalviais lapais
Rudenio kilimą…
Ir gėlė švelniausia,
Ir vingriausias raštas
Jums vienai paskirtas –
Dieną šią gimimo…
* * *
Pavasaris sugrįžo į namus
Lyg keliauninkas šimtą metų neregėtas, –
Tik spėjo paviešėt ir vėl
Nuskriejo tarsi žaibas nelytėtas
Ir mūsų metai – eina ir išnyksta,
Bet želmeniu vis kitokiu išdygsta.
* * *
Vieną vardą mums motulės skiria.
Ne kaip puošmeną jį dovanoja –
Juk dažnai ne vardą – žmogų giria
Atiduoda viską ar dėkoja.
* * *
Apšarmoję eglės tegu oš iš lėto
Sveikinimą švelnų niekad negirdėtą.
Ir atneš Tau briedžiai ant ragų iškėlę
Šią gimimo dieną – tarsi žiburėlį…
* * *
Daug metų tarp mokyklinių
Suolų praėjo… Ir ištisą simfoniją sukurtum,
Jei varpelius, kurie Jums taip ilgai skambėjo,
Į vieną nesibaigiančią
Melodiją suburtum…
* * *
Kai vasara kaitri
Laukais skubės
Žiedų vainikais galvą pasipuošus,
Diena gimimo
Saule sušvytės
Atverti laimei lango pasiruošus…
* * *
Oš beržai svyruokliai
Seną dainą vėjo,
Ir kukuos gegutė
Vėrinį dienų,
Sirps tarp gailių kekės
Mėlynų girtuoklių –
Vėl diena atėjo
Galbūt laimingiausia iš visų kitų.
* * *
Kaip gera būtų,
Kad diena gimimo
Mums niekad neatneštų
Liūdesio, nusivylimo.
Te laimė eis šalia gyvenimo keliu,
Ir juokas lai skambės
Sidabro varpeliu.
* * *
Te visada sėkmė vien lydi Jus,
Te židinio namų negandos neužpūs.
Gimimo dieną ištvermės mes linkim,
O jei trumpai – tai būkite laimingi!
* * *
Iš lėto vėl žiemos keisis,
Ir nors šalta – širdin vis viena pasibels ji.
Padovanot skaisčių gėlių gamta negali –
Tad teneleidžia laimei
Nusisukt į šalį…
* * *
Tepražysta
Šį gimimo dienos rytą
Stebuklingos šalčio gėlės
Ant langų.
ir pušies šakelė
Saulėj sidabru nušvitus
Lai pavirsta niekad nuregėtu
Stebuklu…
* * *
Te niekad neaplels
Energija sparnuota,
Ir akys šilumą
Jaunatvišką tesklels.
Širdis tikėjimo žiedais apvainikuota,
Te niekad pavargti Tau neleis…
* * *
Nors žiema ir šaltis.
Kartais stingdo širdį
Ir giliai srovena
Versmės gyvybingos –
Šią gimimo dieną
Tegu siela tiki,
Kad tikrai gyvenimas
Gali būt laimingas…
* * *
Būk visados tokia, kokia esi, –
Švelniai linksma arba linksmai švelni,
Baltom alyvom laimė tepražys –
Įsuks verpetan josios sūkurys…
* * *
Rudens dvasia
Pavargusi plevena
Voratinkliais pavirtusiais
Drugiais…
Tava širdis šįryt saulę mena;
Kur pajūry
Pasklidus gintarais.
* * *
Daug laimės
Norim palinkėti,
Gyvenimui patikti
Kad mokėtum,
Neužmirštuolės žiedu
Kad širdis žydėtų,
Kad visada geri draugai
Šalia sėdėtų…
* * *
Sublizgo sidabru
Ventos pakrantės,
Ruduo vėlyvas
Žiemai ranką tiesia
Tegu šį rytą
Džiaugsmas apsilanko,
Teatneša
Gimimo dieną šviesią…
* * *
Tu sustok –
Apmąstyk dar
Pasaulį viena…
Šitiek sklandančio grožio
Akimirkos gali pažerti,
Vėl atėjo vienintelė
Metų diena.
Kada laimės ištroškę –
Kaip gerti.
* * *
Baitu nuometu netrukus
Mūsų sodai pasipuoš
Laimė, džiaugsmas apsilankę
Tarsi jūra švelniai oš…
* * *
Pavasario giesmę
Širdis teišgirs –
Šį rytą lai debesys
Saule pavirs…
* * *
Te jaunystės dienos
Nepralėks lyg žaibas,
Nuobodis be laiko
Nepabels širdin,
Laimė tegu skleisis
Tarsi tulpės žiedas,
Džiaugsmas tegu lanko
Kviesdamas pirmyn…
* * *
Tegu rūpesčiai eiliniai
Šiandien debesiu nuskries,
Džiaugsmas – laimės palydovas
Švelniai širdį palytės…
* * *
Te niekad negandos
Ir žvilgsnis piktas
Nežeis širdies –
Kiekvienas vakaras,
Kiekvienas rytas
Į laimę kvies…
* * *
Te šiandien rūpesčių nebus,
Vilties bures lai vėjas pūs,
Pavasario dvelkimas
Širdį tegaivins –
Visi draugai
Šią dieną atsimins…
* * *
Lyg žuvėdros lekia dienos
Meta plunksnas į marias, –
Susimąstome ne vienas –
Ras mus laimė ar neras…
* * *
Tegu laimė neapleidžia
Jūsų būsto niekada,
Ir aplenkia nesuradus
Nelaiminga valanda…
* * *
Nors pūga už lango
Siaučia, nenurimsta,
Viskas susilieja
Šoky siautulingam,
Teneges ugnelės
Židinio Jūs gimto –
Švęskit jubiliejų,
Būkite laimingi!..
* * *
Te jaunystė veltui nepraeina –
Kiekviena diena pavirs į dainą…
Te motyvas jos neliūdina širdies –
Viskas daug priklauso nuo paties…
* * *
Te pavasaris sniegą tirpina,
Džiaugsmą, laimę visiems sugrąžina,
Bet geriausia – tai jų neprarasti…
Ne visiems šią tiesą suprasti…
* * *
Tegu pavasaris
Atneš Jums naują džiaugsmą,
Žibuoklės mėliu sušvytės dangus…
Visiems kažkiek mums laimės juk priklauso
Ir laukia jos su viltimi žmogus…
Autorė: Jūratė Plečkauskienė
Tegul širdis tiktai pavasarius skaičiuoja
Užkėlus rudeniui vartus.
Tegul visi ateinantys rytojai
Saulėti ir laimingi bus.
Tie metai viesulais praūžia, nesustoja,
Dienų laivai paskęsta praeity.
Ateina vasaros, o smilkiniai šarmoja,
Darbų našta kas dieną vis sunkyn.
Girdi, kaip krinta obuolys prinokęs,
Tai jis – pavasario prasmė gili.
Draugų veiduos Tava jaunystė juokias,
Nėra senatvės šitame kely.
Tie metai su vėju praskriejo,
Žydėjo gražiausiais žiedais,
Bet viskas taip greitai praėjo,
Beliko tik šviesūs sapnai.
Beliko dienos niūrios ir nuobodžios ,
Ir kasdienybės prislėgta širdis.
Kuri taip trokšta laimės ir paguodos,
Kuri vaikystės ilgisi dar vis.
Tikėki tuo kas amžina ir tikra
Gyvenimo kely tešviečia tau viltis,
Išmok atsikratyti blogo –
Kaip kelrodė žvaigždė spindės tau ateitis …
Čia viskas sava ką matai aplinkui
Belieka dirbti ir laukai žydės …
Už to arba už kito laiko vingio
Mes susitiksim ir kalbėsim iš širdies.
Visus aplanko jubiliejus,
Visus jis papuošia žiedais …
Iš taurių krištolinių liejas
Šampanas tviskančiais purslais …
O dienos liūdnos ir laimingos
Ištirpsta džiaugsmo šurmuly …
Te nieko šiandien Tau nestinga –
Aplinkui šypsos artimi …
Į mūsų miestą neateis žila senatvė
Ir nenustos, ir nesibels kol šaltas pirštas į duris, –
Yra gyvenimas, kurio gyvenimas neatėmė,
Ir gražiai čiulba aukštam skliaute vyturys.
(B. Brazdžionis „Yra gyvenimas”)
Šioj žemėj daug kas keista, netikėta
Šioj žemėj daug kas miela ir brangu
Todėl palikim teisę džiaugtis ir kentėti
Palikim teisę būti žmogumi,
Sušilkime visi prie žmogiškumo laužo
Ir tie kurie linksmi
Ir tie kurie liūdni
Ir šitos šilumos lyg duonos atsilaužkime
Ir būsim geresni,
Ir būsim sotesni …
(Eug. Matuzevičius)
Žmogaus gyvenimas matuojamas
Ne pragyventais metais,
O tai kokį pėdsaką jis palieka
Kitų žmonių gyvenime, jų mintyse,
Jų širdyse.
Jei šiandieną tau ir liūdna ir graudu,
Ir kaip nutildyt skausmą nežinai,
Nesmerk šviesiųjų džiaugsmo valandų,
Kurias dar vakar gyvenai.
Galbūt ir vakar pro juokus slapta
Širdy tu karčią ašarą tramdei,
Bet prasiblaivė skausmo valanda,
Taip netikėtai nuostabiai.
Tegul laimingos buvusios dienos
Šypsnys prablaivo širdį ir atleisk
Nesmerki vakarykštės valandos –
Tegul ji šiandien vėl ateis.
Gimtadieniai ir jubiliejai svaigūs
Tegu išpuoš Tamsius kelius žiedais,
Te laimės kelias niekad nesibaigia,
Te bus širdy jaunystė amžinai.
Einam kartu per žemės akmenuotą kelią, –
Ne kartą plovė ašaros akis,
Galbūt, todėl ir smilkiniai jau bąla,
Ir plaka nerami širdis.
Bet neliūdėkit, kad metai plasnoja
Tarytum paukščiai į šiltus kraštus,
Naujų jėgų jie dovanoja.
O dienos verčia štai naujus lapus …
Tegul jos būna saulėtos ir šviesios
Be debesėlių, be pilkų audrų
Ir laimė ranką Jums išties
Eis su Jumis gyvenimo keliu.
Eina metai ir pila į taurę meilę,
džiaugsmą, lašą svajonės lakios.
Eina metai, ir kartais netyčia
dovanoja truputį skriaudos.
Eina metai, kažkam 55,
O kažkas pirmą žodį ištars,
Kažkieno smilkiniais pašarmojusiais
dar labiau balta snaigė pažais.
Eina metai – tvirtėkit su metais !
Eina metai – jaunėkit su jais.