Sms sveikinimai
Te jaunystė veltui nepraeina – kiekviena diena pavirs į dainą… Te motyvas jos neliūdina širdies – viskas daug priklauso nuo paties…
Te pavasaris sniegą tirpina, džiaugsmą, laimę visiems sugrąžina, bet geriausia – tai jų neprarasti… Ne visiems šitą tiesą suprasti…
Tegu pavasaris atneš Jums naują džiaugsmą, žibuoklės mėliu sušvytės dangus… Visiems kažkiek mums laimės juk priklauso ir laukia jos su viltimi žmogus…
Nors nelengva, nors rūpesčių begalės. Kas dieną – nerimo jūros… Liepsnokit kaip laužas, švieskit kaip deglas, sudeginęs nuotaiką niūrią…
Jei ištrinsi šitą sms – tu mane MYLI. Jei neištrinsi – tu nori MANĘS. Jei persiųsi kam nors – MANĘS pasiilgai. Jei nežinai ką daryti- tu priklausai man. Tai ką darysi?
Sėdėjai tu keptuvei, sėdėjai ant taukų, sėdėdama galvojai, nejaugi aš kepu?!!
Kur tu? Aš norėjau su tavimi miegoti ir kankinti tol, kol tavo kūnas degs smarkiau, o tu alsuosi vis garsiau. Su Meile, GRIPAS.
Kur tu? Aš visur tavęs ieškojau norėjau miegoti su tavimi kur tu, mano kvaila pižama.
Gerbiamas abonente jums suteiktas naujas nemokamas žaidimas puzlis paimi telefoną ir meti į sieną po to surenki jeigu veikia ‘OK’ jeigu ne ‘GAME OVER’.
Sakoma, kad žmogus pirmiausia turi išmokti teorijos, o vėliau imtis praktikos. Meilėje viskas atvirkščiai: teoretikais tampama tada, kai praktika jau baigėsi…
Batukai lakuoti, Suknelė trumpa. Berniukai nemyli, Nes dar per maža.
Tavo gyvenimas – tai vėjas palaidas, supintas iš vargo, pijoko kančių. Tad pakelkim taurelę už šitokią dalią ir eikim ieškoti BALTŲJŲ ARKLIŲ….
Nusivyliau, kai mane paliko vaikinas!…. gal sušelpkite man naują arba paskolinkite…. lauksiu gražių pamestinukų nuotraukėlių.
Aš ne viena, o tu vis stovi ir kažko lauki. Aš vėl liūdna, bet tu ir vėl paguodi mane. Aš kartais linksma, bet tik kai tu būni šalia. Tad niekur neik, liki šalia.
Kai ašaros užtvindo mėlynas akis ir niekas nepasakys, kad mano meilė niekad jau negrįš ir liks pasaulis praeity, tol, kol ta ašara širdy paskęs toli toli toli.
Jei baltos snaigės kris ant tavo veido, šviesus mėnulis tau bučiuos akis, prisimink, kad kažkur pasauly yra dėl tavęs plakanti širdis!
Ar žinai, kodėl saulės zuikučiai tokie linksmi? Todėl, kad šiame pasaulyje Tu esi! Ar žinai, kodėl menulis žiūri žemės kryptim? Į Tave! Jis juk žiūri kartu su manim!
Sutiksiu aš tave sapne, apkabinsiu nejučia. Žvaigždės po kojomis patiesiu, su Tavo lūpom susiliesiu. Atsikeliu aš ryte, ak, ak, kaip gaila, buvo tai sapne!!
Saulutė pabėgo kažkur tai toli, mane paskandino giliam liūdesy. Man trūksta taves, tu nuostabi, norėčiau kad būtum arčiau nei esi.
Norėčiau laimę dovanot, deja, aš pats jos neturiu, karštai norėčiau pabučiuot, bet per mobilu negaliu.
Ateis tamsi naktis, visi ramiai miegos, tiktai mana širdis apie tave galvos…
O aš tikėjau tavo meile, tikėjau žodžių gražumu, bet visa tai tiktai apgaulė, kaip sniegas vasaros laike…
Kiekviena karta saulei nusileidus, paskestu aš gražiuose sapnuose, tu bėgi auksinius plaukus paleidus, tu tirpsti meilės svajose.
Zuikute!!! Man širdį sopa nuo jausmų, kuriuos giliai aš Tau jaučiu! Užmiršti jų aš negaliu, nes mirsiu greitai aš be jų.
Būk Tu laiminga, kaip saulė patekėdama. Būk skaidri, kaip ežero vanduo. Būk saldi, kaip bičių medus. Tu tik būk… šalia manęs…
Prašiau Dievo gėlės – davė darželį. Prašiau Dievo obuolio – davė sodą. Prašiau Dievo medžio – davė mišką. Prašiau Dievo meilės – davė tavo telefono numerį.
Žinok kad meilė aukso perlas, Žinok kad meilė paslaptis, Žmogus be meilės aklas vergas, O ir gyvenimas tartum naktis.
Tos ilgos naktys be mėnulio,padangėj pilna debesų,bet niekada aš negalvojau,kad be tavęs bus taip sunku.
Aš nežinau ko liūdi mano siela. Aš nežinau kas pavergė mane. Man be tavęs gyventi nebemiela, man be tavęs pasaulio nebėra
Virš manęs žvaigždėtas dangus… prieš mane tyli jūra… tik kažko man trūksta… man trūksta tavęs..
Nusišypsok, užmerk akis, tegu tai bus tau paslaptis, tokia švelni kaip ta pusnis, kur gimė pirmas bučinys.
Pakilo rytmečio vėsa ir nusileido ant kalnų rasa. Lašelis mažas tu esi kurs žvilga spindi iš toli. Norėčiau į rankas paimt, priglaust ir švelniai apkabint.
Ilonos Bumblauskienės tekstai:
Labas rytas sms
Pažvelk, kokia palaiminta lauke ramybė…
Ištiesk rankas, įkvėpk giliai
Ir neški ją per šios dienos platybę.
Sėkmės tau linki
Saulės spinduliai.
Timpt saulutę už kasų — pilna sauja spindulių,
Imk ir tegu ši diena būna šilumos pilna.
Nepamesk šypsenos, kuri ką tik pražydo tavo veide. Iki!
Ryto spinduliu šiltu tavo koją pakutensiu,
O už šypseną veide — vis dėkosiu, kol pasensiu.
Bėk, dienele, bėk į priekį, o tu kelk, nebegulėki…
(Padrąsinanti)
Sesute, saulute, jau rytas ir tau
Jau laikas vėl kilti ir šviesti… Drąsiau!..
Ir nors debesuotas tavasis dangus —
Gyvenimas myli tiktai atkaklius… Tau pavyks. Tikiu.
(Pavasarį)
Ar dar šitaip gali būti, kad balandžio vidury,
Kai žiedais turėtu snigti, — sninga baltu lietumi.
Tiek jau to, bet ryt tikrai
Šildys saulės spinduliai.
Šypsokis.
Nors tavo ryto sąraše darbų net galo nematyti,
Sušuki garsiai: „Aš galiu ir spėsiu viską padaryti .
Lengvos dienelės su greitom kojelėm.
Su berželio lapeliu tau per nosį TAKŠT, A-Ū—Ū,
Ei, šaunusis žmogeliuk, linksmas ir žvalutis būk.
„Visapusiškai“ saulėtos dienos.
(Lašnojant lietui)
TAKŠT, TAKŠT po lašelį
Gero ūpo ant širdelės
Tiesiai iš dangaus skliautų
Debesėlio dovanų, kad palaistytų mažytę — Tavo žavią šypsenytę.
Labas rytas, miegalėle,
Kol sapnelį kopinėjai, aš su aušrele kalbėjau
Ir prašiau atsiųsti tau spindulėlių kuo daugiau.
Man saulelė mirkt žvilgsniu — tegu bus, kaip nori tu…
(Lyjant)
Mano žodžius ką tik išprausė šlapias lietus, jauti, kokie jie gaivūs? KUTI, KUTI šaltais pirštukais žadinu tavo šiltą kūną.
Kaip gera žinoti, kad šypsosi draugas…
(Rudenėjant)
Labas rytas išraitytas, rudens lapais nubarstytas.
Šiuo spalvotu takučiu
TAPU TAP linksmu žingsniu,
Nuotaika puiki jau skuba pasibelst į tavo būstą.
Sirpstančios meilėje dienos.
(Multfilmų motyvais)
Kokia graži diena, kokia puiki žinutė,
Ir aš tokia šauni gurkšnoju sau kavutę. .
Oi, kažkas ne taip? A, pamiršau palinkėti smagios dienos…
Tir lim pam pam, tralia lialia,
Nauja dienelė čia, kaip čia.
Linkiu tau būt smagiai, žvitriai,
Pilnai juokų ir atidžiai.
Tir lim, tra lia — žinia baigta.
(Svečių belaukiant)
Darbas nepabėgs, ne kiškis.
Tau praverstų laiko „biškis“.
Tad pustyk savo padus
Ir atbėki į svečius…
Bučkis, laukiu ir atia.
Tau, mieloji, aš siunčiu pilną saują spindulių,
Dar įdėsiu į žinutę nuotaikos geros truputį
Ir paslėpsiu tarp žodelių ilgesį savos širdelės:
— Kur pražuvote, draugai, gal jus apgulė vilkai?
Klausimas ne iš lengvųjų: „Ar sulauksime svečių?“
Atsigertume arbatos,
Pavaišinčiau pyragu,
Tad kinkykit savo žirgus ant ratukų keturių
Ir pirmyn pas mus su vėjeliu…
Trakšt šakelę, brūkšt laiškelį. Kaip laikais, mano širdele?
Pasiilgau ir kviečiu paplepėti po pietų.
Vakaro žinutės
Išsimaudę mėnulio šviesoj tavęs Jaukia sparnuoti sapnai, jjt nevaldomi laiko jėgos, nenuspėjami jųjų keliai, bet tik toj užburtoj erdvėje slepias kelias į rytą. Atia.
Gerk poilsį, pavargusi širdie, nes rytdienai prireiks naujų jėgų,
Nurimk, nakties platybėj besiblaškanti mintie,
Leiski rytojui pasirūpint rūpesčių maišu.
Labanakt.
Dienele – stirnele, buvai ir nesi,
Tik nuovargis liko sustingęs širdy,
Pagalvė jau laukia ji nori priglaust
Ir poilsio pynę per naktį išaust.
Aha, nesitikėjai? Galbūt miegot ruošies?
O aš tau mini laišku linkiu ramios nakties.
Ir dar linkiu sapnų kine pažvelgt į savo rytdieną.
Labas ir labanakt.
Te nakties sparnai neša į ramybę, kurioje sapnai virsta realybe.
Išgyvenki ją, išminties suradęs grįžk namo ryte. Iki. Labanakt!
Jei būčiau angelas, dabar ieškočiau tau be galo
Ypatingo sapno, kurs tavo širdį pakylėtų
Rytdienos kelionei, bet aš galiu tik palinkėt
Šviesių, ramių minčių prieš miegą… Baju, bai.
Brangusis, noriu tave pakviesti į vakaro puotą. Šaltą pasaulį paversti šiltu, kad pailsėtum nuo tempo dienų. Kviečiu…
Tavo sapnai.
PAKŠT išjunk dienos mygtuką — ji šešėliuose pranyks. Dėk darbams visiems šauktuką, poilsiui atverk duris, GIRGŽT į sapno tylią erdvę.
Jau vos besisuka kasdienių rūpesčių malūnai,
Tai vakaro delnai sustabdė juos.
O tau už donkichotiškąjį atkaklumą
Naktis kaip atpildą pažeis sapnus.
Vakaro laumė sapno pypkę užsirūkė
Ir dūmuose paklydo jau tavi darbai.
Ilsėk, jau į tave ramybės vartai atsisukę,
Eik j jų paslaptingą gelmę, BAJU, BAI.
Neleisk mintims — bitelėms per ilgai po galvą dūgzti,
Varyki jas į avilius sapnų,
Mylėk save, o tau reikia ramybės,
Kad pasiruoštam susitikt su rytdienos darbų bumu.
ČIRKŠT nusiplėšiau debesies kraštelį ir jau rašau tau vakaro laiškelį. Sapnai jau skleidžia paslapčių bures, keliauki, KAPITONE, į nakties marias.
Sėkmės plaukiojime.
Savaitės dienų žinutės
Pirmadienį
Labas, pirmadienio svety,
Tebus tau ši diena šviesi,
Te viskas klosis tau gerai,
Tu to seniai nusipelnei. Bai.
Viens du, lengvai lengvai
Eiki per gyvenimą.
Viens du, plačiai plačiai
Nusišypsok pirmadieniui.
Nauja diena — nauja pradžia,
Tebūna ji šviesos pilna.
Rimčiausias iš rimčiausių, o pirmadieni,
Nusišypsok mano draugams šiltai.
Ir lai iš tingulio pažadinti,
Jie ras jėgų gyventi drąsiai ir žvaliai.
Labas rytas.
Ei, jauna žmogaus širdie,
Tuoj aš tave ištrauksiu iš pirmadienio rimties.
Jau sniego gniūžtę mintyse nulipinau…
Dabar tik nusitaikau…
Ir pūkšt į kaktą tau…
Valio, pataikiau.
Atsirevanšuok, jei gudrus…
Antradienis
Čik-či-rik, brangusis mano drauge,
Nors aš ne vyturys, vis tiek smagu
Nuo mobilių laidų čirškėt į ausį:
„Gražių akimirkų tepažeria antradienis tau dovanų.
Trečiadienis
Nuskinsiu vieną šerkšno adatėlę ir brūkšt laiškelį tavo ekrane,
Kad šią besiskleidžiančią dieną pradėtumei su šypsena veide,
Šviesios viešnagės trečiadienio namuose…
(ryte)
Savaitės kojelės įsibėgėjo —
Trečiadienio širdelė jau plakti pradėjo.
Todėl skubėk į priekį ir te sėkmė lydės.
Tikėk ir tavo laimė su saule užtekės.
(vakare)
Trečiadienio širdelė pavargo ir nurimo,
Mėnulis susimąstęs ant debesėlio rymo.
Sapnai jau tiesia kelią į rytdienos rankas,
Labanakt, ir te pasaką žydra žvaigždė paseks.
Ketvirtadienis
Ant mobilių laidelių tau giedu „čik-či-rik“,
Linkiu, kad ši dienelė Tau būtų čiki cik.
Lengvo skrydžio per ketvirtadienio audras
į savaitgalio lengvas rankas.
Penktadienis
Ei tu, savaitgalio paukštuk,
Lizdely rūpesčių neužsibūk.
Imk nuotaikytę ant pečių
ir pasitik penktadienį su humoro jausmu…
Cha, cha — va taip.
Kilk su vyturiu į šviesą ir tegu tenai, žemai, pasilikę žmonės stebis: „Ak, kaip drąsiai ir lengvai plazda laisvėje sparnai“.
Penktadienio rungčiai pasiruošt, MARŠ…
Vakaro alsavimas ramybę užrakino,
Teskrenda tavo mintys į degančias žvaigždes.
Ilsėk, širdie, įkopus į savaitgalio erdves.
Savaitgalį
Labas, labas, labutukas,
Na, ir kaip tau tas oriukas?
Aš gurkšnoju sau kavutę, rašinėju tau žinutę
Jeigu būtume kartu, susidaužčiau puoduku.
Lepnaus savaitgalio. Takšt.
(Mobilus tostas)
Į Išleisk atostogų darbymečio mintis —
Jos nusipelnė poilsio palaimos.
Ir pasikviesk savaitgalio pietų —
Džiaugsmą, ramybę, meilę.
Už šią minutę ČINKT kavos puodelį.
Laisvadienių akelės merkias,
Jau rąžosi naktelė už langų,
Lai tavo namelius ramybė sergės —
Labanakt ir saldžių sapnų…
Šventinės žinutės
Adventas (Didysis Penktadienis)
Adventinėj rimty Penktadienis jau gęsta,
Pabūkite jo atneštoj ramybėj ir leiskit pailsėti sielai nuo sunkiu minčių, tegu ramybė bus šį vakarą jūsų svečiu.
Ant Didžiojo Penktadienio širdies rašau tau laišką, linkintį vilties. Pinu vainiką iš šviesių minčių ir į tavų namų ramybę jį siunčiu. Palaimingo vakaro.
Ir tegu būna tavo širdyje šviesu, kada aplinkui tiek pilkų spalvų, Ir tegu bėganti diena tavy pažadins daug gražių minčių, i: Kurios tave uždegtų nuostabiosios šventės laukimu.
Kalėdos
Te jūsų širdys švenčia džiaugsmo puotą,
o rūpesčius ilgų atostogų išleiskit.
Tegu šį rytmetį šerkšnotą pabeldžia laimė,
jūs ją įsileiskit. Su baltom Kalėdom.
Naujieji metai
Daug mieliau tau pati palinkėčiau Laimės, džiaugsmo ir metų gerų,
Apkabinčiau, priglausčiau, suspausčiau,
Pabučiuočiau… Tačiau negaliu…
Ir todėl aš tau pačią švelniausią šią žinutę siunčiu.
Jeigu sniegas gali kristi kąsniais, —
tai ir laimė mums į delnus tegu krinta dideliais lašais,
Jei Naujieji gali keist senuosius, —
tai ir žmonės tegu keičiasi mintim, jausmais, darbais…
M… kaip gera įkvėpt Naujametinio oro gaivumą Ir pajust, kaip lėtai teka gyslomis metų pradžia…
Ak… kaip noris tikėt, kad šių metų kasdienį pilkumą
Išsklaidys permaininga Naujųjų šviesa. ŠVIESIU METŲ.
Naujamete naktie, apkabinki pavargusias širdis lengvais sparnais.. Naujamete naktie, pažadėki, metų sandūrai girdint,
Kad šiais metais likimas sunkumą į laimę iškeis…
Ant baltaveidės snaigės parašysiu laišką
Ir palinkėsiu tau: „Naujųjų metų tėkmėje,
Suradus savo laimės uostą,
Gyvenki palaimingoje jo šviesoje…“
Užvėją greičiau lėki, mintie klajūne,
Pasveikint naują pradžią ir pažvelgt svajonei į akis.
Taip norisi tikėt, kad bus kitaip nei buvę,
Kad šiemet pasirūpins žmonėmis lemtis…
Šiltas mini laiškelis iš Kalėdų šalies
Tavo rankoj nutūpęs apie laimę čiulbės.
Aš jaučiu — tu šypsosies, prisiminęs mane,
Aš mintim pabučiuosiu tavo skruostą. Atia.
Užgavėnės
Tuk-tuk-tuk šluotos galu į ekraną barbenu.
Man nereikia pinigų, duok man maišą šypsenų.
Jei tuoj pat nenusijuoksi, šimtą kirčių tau užtvosiu…
Valentino šventė
kaip mobiliam langely sutalpint visus jausmus,
Kurie širdy vos telpa?
Žinau: tai, kas netilps, atsiųsiu į sapnus.
Labanakt, MANO SPURGA.
kai saulės nėr danguj, mane šildo
Tavo pasakyti mieli ir švelnūs žodžiai,
Kuriuos nešuosi savo širdyje.
Kaip gera žinoti,
Kad tu ir aš esame vienalytė visuma. Myliu.
Valentino rytą negaliu nurimt —
Amūrėlio strėlę tau į širdį bimt.
Ir teskraido meilė virš tavų dienų,
Saugodama viską, kas yra brangu…..Bimt.
Akim tau viską pasakyčiau, jei tik galėčiau būt šalia.
Lūpom jausmus savo išlicčiau, kad tu žinotum, kad pajustum,
kaip dega meilė mano širdyje.
Ar tau atnešė vėjas manųjų atodūsių aidą?
Ar tau paukščiai čiulbėjo manųjų svajonių vardus?
AŠ jaučiu — tu šypsais, bet vien šypsenos man nepakanka, Atsakyk, ar girdėjai ir ką atsakai man j juos?
Žodžių tiek daug, o vis tik jų pritrūksti,
Kai nori išsakyti jaudulį širdies,
Žmonių tiek daug, o visgi noriu būti
Tik su tavim. Ar tu taip pat jauties?!.
Negaliu sutalpinti jausmų mobiliam ekrane,
Jie karščiu prasiveržia mažytėj manoj širdyje,
Šiandien noriu pamiršti pasaulį ir būti šalia,
NES BEPROTIŠKAI MYLIU TAVE!
Tai ne šviesa įsižiebė tavajam ekrane,
O mano karštos mintys dega ilgesio liepsna. Tai ne žodžius matai — širdis manoji čia. Būki laimingas šventiniam šurmulyje…
Jei negalim Valentino dieną būt kartu,
Aš tave surasiu šalyje sapnų Ir per naktį gersim vyną iš karštų delnų Rojaus soduose tarp meilės angelų… Labanakt.
Velykos
Dilin, aš tavo mobilus svetys,
Ar prie Velykų stalo man dar vietos liko?
Šiltų linkėjimų pilna mano širdis,
Te su pavasariu gražiausios pranašystės išsipildo.
Labas rytas, te mažųjų Velykėlių atbudimas
Parodo tavo širdžiai kelią į prisikėlimą.
Tieskis, nes tavo stiprybės laukia ateitis…
Moters diena
Jei tik būtų mano valia, šį telefoną paversčiau kvepiančia gėle,
Žodžius paversčiau ryto paukščiais, kad giesmele pradžiugintų tave.
Su Ievos švente.
Nedarbo diena
Būčiau atvažiavus, bet šiandien tinginio diena, tad leidau sau tingėt. Būčiau paskambinus, bet šiandien tinginio diena,
Tingėjau net kalbėt. Linkiu ir tau tingėt kartu šiltoj lovytėj su sapnu.
Balandžio pirmoji
(Prieš tai pasiskambini ir susitart su draugais dėl vizito)
Juda kruta visas namas — laukiate svečių,
O svečiai „APGAVOM“ taria. Su linksmuoju balandžiu.
Iki kitos balandžio pirmos!
Abiturientams
Už tai, kad per gegužio sniegą Išbridot į egzaminus,
Kvailiokit, siauskite šiandieną – Būkit panašūs į vaikus. Sėkmingo starto.
Ei, ku-kū? Ar jau jauti šventę Joninių širdy?
Eik prie degančių laužų,
Šok, dainuoki ir tegu
Pasigers džiaugsmu širdis
Ir jausmais alsuos naktis.
Įsileiski šventę.
Rugsėjo pirmoji
Išeidama vasara išmynę paukščių taką,
Kad būtų šviesiau skrendantiems…
Tai pabaiga vardan pradžios,
Į kurią jau einame šio rytmečio sekundžių pėdomis.
Tai pradžia minčių sėjos į jaunų žmonių širdis…
Su darbymečio pradžia ir te originalumo saulė Šviečia virš tavo darbų. Žaismingos ir lengvos šventės.
Ant rudenėjančio dangaus pripiešiu saulės spindulių, kad nebeliūdintų žmogaus rugsėjo žingsniai ir tikiu — dienų spalvotam fone bus gera plaukt rudens upe. Su rugsėjo 1-ąja.
Namų palaiminimo proga
Palaimintos jūsų širdys tyruoju krikštu,
Palaiminta jūsų santuoka amžinąja jungtimi,
Palaiminti jūsų vaikai Dievo prisilietimu,
Dabar palaiminti ir jūsų namai:
Gėriui, laimei, svajonėms.
Meldžiamės už Jus,
Džiaugiamės su Jumis…
Vardadieniui
Nuo pat ryto linksmas vėjas TAVO VARDĄ šaukė šaukė, 1 Aš maniau, kad išprotėjo, bet jisai neužsičiaupė.
Tik po to man tapo aišku – šiandien TAV O VARDO ŠVENTĖJ Tad mobilio pašto laišku
Ją linkiu linksmai atšvęsti. Sveikinu.
Gimtadienio žinutės
Skubėk — metai nieko nelaukia,
Tikėk — žmogui reikia vilties,
Linkėk draugui laimės ir džiaugsmo,
Skubėk — ir nebark praeities.
Nesitikėki čia surast romantiškos prasmės,
Ši dešimtis tegul tik veikloje žydės,
O tarp atokvėpių trumpų
Ragauki skonį pergalių saldžių. Su naujo etapo pradžia.
Trisdešimtmečiui
Kaip jauties, žemės dukrele, šią gimtadienio dienelę?
Į ketvirtą mylią pliumpt, tik nereikia čia man žliumbt. Viskas bus kaip ir seniau, tik raukšlelių kiek daugiau.
Nors aš ne gėlės ir ne dovana, bet aš — žinutė, iš širdies siųsta. Gimiau iš noro apkabint tave, pasveikint su gimtadienio švente. BUK LAIMINGA!
(Jei pavėlavote pasveikinti laiku)
Vėluoja traukiniai, vėluoja telegramos, būna, vėluoja ir draugai
su sveikinimais. Ką gi, mano mielas žmogau, už vėlavimus atsiprašau. Su gimtadieniu. Bučiuoju. Čiau.
Įvairios žinutės
Sirgaliui (vaikui)
Lauktuvėlių tau siunčiu maišą šypsenų plačių,
Dar įmesiu pro langelį saują spindulių sirgalei.
Sveik ir būk stipri, mažute, pakšt į nosį tau, (vardas)
Linkiu tau būti sirgalių, tiktai, gink Dieve, ne ligų
Sirki už ateities planus ir už visus gražius jausmus
Kibkis į sveikatą.
Nagi nagi, ką aš čia matau?
Sergančią nosytę vos bepažinau…
Vyk tą ligą iš namų ir gyvenki su džiaugsmu.
Draugiškas optimistinių vitaminų kursas sergantiems…
I. Jei būčiau seselė žavi, sušvirkščiau optimizmo vaistų,
Bet aš tik draugė įkyri, siunčianti kilogramą šypsenų.
Nebandyk susiraukti, gyvenimas padeda „kovojantiems“.
II. Labas, brangus paciente, laikas optimizmo injekcijai. Net jei ir į gerą vietą mane pavarysi, suprasiu ir nė kiek nesupyksiu. O tavo sopulio dalį sau pasiimsiu, nes tu man brangus, gerai maitinkis, sveik.
III. Čia tik aš, neetatinė šeimos gydytoja. Siunčiu tau optimizmo piliulę. Žiūrėk, nesimuliuok, o sąžiningai nuryk ir marš į lovą, nes ant pagalvės tavęs laukia sapno dovana.
IV. Nors rizikuoju baisiai įkyrėti, vis viena negaliu ramybėj nusėdėti, Gal ir nedaug naudos iš mano plepalų,
Bet būsiu tas, kuris jums sako:
„Laukia tūkstančiai naujų dienų,
Kelių, žmonių, darbų ir laimės valandų“…
V. Štiš, liūdnų minčių krankliai, leiskite gyvent ramiai. Ir tegu mano draugai šypsos rytdienai plačiai. Optimistinė piliulė specialiai tik tau, sesule.
(gripui prigriebus)
Brangus mūsų drauguži, ir kaip tu taip galėjai? Visus palikęs šalti, pats vienas sužydėjai… Žandukai raudonuoja, žmonelė šokinėja,
0 tu su savo grybais po lovą gulinėji.
(Dėkojant)
Ačiū už švelnų žodžių grožį, kurį taip dosniai pažėrė širdis tava. Gera, labai smagu žinoti, kad taip nuoširdžiai atmeni mane…
(Prisiminus draugus)
Ne lemputė, bet šviečia.
Ne saulutė, bet šildo.
Ne žmogus, tačiau kalba Mano lūpos joje. Kas?
Žinutė paprasta,
Iš visos širdies siųsta,
Šioj pilkoj sumaištyje,
Kad pradžiugintų tave.
(Ūkanotai dienai)
Ir tegu krintantys lašai pavirsta jūra, kad tenai Nuskęstų tavo liūdesys.
Ir tegu krintantys lašai palaisto džiaugsmą,
Kad jisai užaugtų tavo širdyje.
(Kaziuko šventės išvakarėse)
Meski kailinius į šoną,
Saulė šildo tavo šoną,
Su pavasario švente Sveikina KAZYS tave.
(Pavasarėjant)
Strykt tau ant kaktos žvaliai,
Vėl manęs nepagavai.
Tai žioplumas tų žmonių —
Nepagauna spindulių.
Jeigų taip, nuo šios minutes
Virsiu geltonais taškučiais.
STRAZDANA
Timpt kepurę nuo galvos,
Neburnok, o nusijuok.
Ko akis išsproginai,
Gal manęs nepažinai?
PAVASARIO VĖJAS
Tuk tuk tuk šilta žinutė,
Šviečia mobiliam languty,
Ei, plačiau nusišypsok,
Rytui pagarbą atiduok.
Gerk pavasarį kaip vyną,
Plak, širdie, ir plėšyk tylą.
Nuo šiandien kasryt tave
Išbučiuosiu paslapčia,
Pykši, keiksi ar burnosi —
Tu manęs nesudorosi.
Aš pašėlęs kaip ugnis —
Šiltas kovo spindulys…
Zy zy zy, ir vėl kas rytą
Pažadu vieną dalyką —
Kelti iš miegų tave,
Gelti švelniai vakare,
Ko susiraukei kaip puodas?
Čia gi aš — draugelis uodas.
— —
Pakšt į lūpas bučinuką,
Kuti kuti į žanduką,
Gnybt į ausį ir bai bai,
Nematysimės ilgai.
Šalčio anūkas
LEDINUKAS.
(Pienėms baigiant žydėti)
Baltagalvę pienę TRAKŠT, PŪST-ak, kaip gražiai jie skrido. Tau į nosį vienas TAKŠT. Jau šypsaisi? Yes. Pavyko. LENGVOS KATP PŪKAS DIENELĖS.
(Prieš pradedant kukuoti gegutėms)
Labas. Bėk pasiimti saują pinigų. Pasiėmei? O dabar klausyk: „Ku¬kū ku-kū“. Sakiau, pasiimk pinigų. Nieko tokio, tik, kai į gamtą važiuosi, būtinai turėk grynųjų, kad tikra gegutė užkukuotų pilnas kišenes.
(Nekantraujant)
Tai visai ne klaustukas — ?
Tai tik mano nosiukas,
Nuo smalsumo užkumpęs.
Kaip tau sekas, sakyk,
Kuo greičiau parašyk.
(Pučiant stipriam vėjui)
Manai, gali nuo siautėjimo pasislėpti, o aš iš mobilios erdvės galiu tau plaukus suvelėti. Tiek to, sėdėk šiltai, bet ryt tave pagausiu nejuokais.
LAUKO VĖJAS.
(Mįslė)
Atspėk mįslę: „Šviečia pro langelį…“
Ne ne ne, tai ne saulutė, tai išdykusi žinutė.
Žodžiais—spinduliais ji skuba iš tavęs išplėšt šypsniuką,
Kad šaly baltų žiedų
Sviestum kaip saulelė tu.
(Pirmųjų snaigių įkvėpimui pagavus)
Ak kaip noris pagaut baltaveidę Snieguolę
Ir atnešt dovanų, bet ji tirpsta ant mano delnų.
Su taip skubančios žiemos pradžia.
(Kūdikiui gimus)
Su pirmu kūdikiu,
Jaunieji mamyte ir tėveli.
Su meilės rūpesčiu,
Kurio taip reikia mažai širdelei.
Su sielos praturtėjimu,
Brangieji tėveliai!
(Prieš aplankant naujagimį)
Labas rytas, gražioji mamyte,
Kaip laikos angelėlis be sparnų,
Ar apsipratot jau su vienas kito buvimu?
Nesulaukiu, kol galėsiu apkabinti jus abu.
(Kai kūdikėlis ima maišyti naktis su dienomis)
Sveika, įstojus į naktimis nemiegančių mamyčių klubą.
Kol kas nelengva mažajam pumpurėliui apsiprasti su gyvenimu žemėje, bet nieko — jis susitvarkys. Kantrybės.
(Išdygus dantukui)
Dabar jau tikrai netylėsiu, visam pasauliui išplepėsiu –
Po šitiek vargo, po šitiek laukimo
Baltas žiedelis burnelėj pražydo.
Valio pirmam dantukui!
Vėl prabėgo lyg šešėlis metai
Vėl prabėgo lyg šešėlis metai pasverti lemties, Pasivyti taip norėtum… Bet, nėra vilties. Tad kiekvieną naują dieną pasitiki su viltim. Nors sugrįžti ji negali, te ilgiau bus su tavim.
Visa tai vien Tavyje
Te bus tau dienos – grožio pasakos, Balti obels žiedai – svaja. Speigų daina, skambiausias juokas. Ir visa tai… vien Tavyje.
Žmogus galingas
Žmogus galingas. Tad linkim tau stiprybės, Sveikatos, meilės artimų žmonių… Lai bus gyvenimas beribis, Platus lyg upė be krantų…