Sutalpinau į širdį viską, ką man galėjot duoti,
Bet dar ilgai klausyčiau Jūsų nepraleisdama dienos.
Nuo klausimų, diskusijų
nebuvo galimybės atsipalaiduoti,
Net pertraukų metu mes Jūsų nepalikdavom vienos.
Širdy išliks tos išvykos, susitikimai,
trumpos valandėlės,
Kada dalijome vieni kitiems po išmintį mažytę.
Ne taip dažnai, o gaila, žydėjo klasėj
Jums ant stalo gėlės,
Ir didelėj lentoj retai besusiprasdavome
gražų žodį užrašyti.
Šiandien lenkiuos Jums, širdies dalelę, gėlę dovanoju.
Susitikimų lauksiu vėl ir vėl, mokyklon grįšiu!..
Už meilę, rūpestį egzaminų metu,
gražias akimirkas dėkoju,
Kad nepamirštumėte – sruogele balta
Jums smilkiniuos pražysiu…
Jūsų dėka apkeliavau pasaulį,
Išmokau pasaką pasekt,
Suvokt skaičius, pažint gėles.
Dalintis šiluma širdies
Kaip spindulėliais saulė,
Prasmingai išnaudot akimirkas tylias.
Man Jūsų akys – kaip ežerai gimtinėj,
O balsas artimas lyg vyturio giesmė.
Meile vis švies, spindės širdis krūtinėj,
Kai Jūs šalia –
Aiškesnė man gyvenimo prasmė!..
Kai pasibels rugsėjis
Vario varpeliu,
O klasėje šnibždėsis
Jau kiti mažieji,
Ateikite
Kaštonais nubertu keliu,
Nes mano širdyje
Jūs liksite pirmieji…
Klasė, lenta ir suolas
Viską vėl primins:
Juoką ir žavesį
Prabėgusių dienų.
Kas buvo gera ir gražu,
Mums praeitis grąžins
Ir vėlei kursim pasakas
Iš vaikiškų sapnų.
Sveikinimų autorė: Zenė Sadauskaitė
Padėka Mokytojui
Ant stalo atversta knyga
Brandina mokslo mintį…
Kasdien taisai mažas klaidas, —
Toks atminty mums liksi.
Pavargusi palinks galva,
Kada visi jau miega,
O Tu taisai, taisai klaidas —
Tai mūsų gėrio pėdos.
Mes kasdienybėje kalti,
Dažnai už gaunam žodžiais…
Nustebins puokštė tarpdury…
Iš rankų kris Tau rožės.
Dėkojam, Mokytojau, Tau
Už Tavo didžią širdį.
Nieks neišmokys mūs geriau
Gyventi ir išlikti…
Didžio pasitikėjimo vertam Mokytojui
Mokytojau, mylėk mano vaiką lyg savo —
Kai manęs nėra, atstok jam mamą.
Mokytojau, globok mano vaiką lyg savo —
Kai draugų nebus, atstok jam draugą.
Mokytojau, saugok mano vaiką lyg savo —
Kai Tėvo nėra, atstok jam Tėvą.
Mokytojau, tikėk mano vaiku lyg savo —
Jeigu Jis suklys, nuvesk pas Dievą.
Padėka mokytojams
Nuo juodos gyvenimo lentos
Nenutrinki, Mokytojau, dar kreidos.
Be Tavęs jau niekas nekartos
Apie reikšmę gal vienintelės klaidos.
Iš baltųjų puslapių išplėšk
Savo pastabas seniai jau pamirštas
Ir kai rytmetis saulėtas brėkš,
Tu atleisk mums nuoskaudas kelias.
Sustabdyki gatvėje nors vieną kart
Ir kaip mokinius išdykusius sudrausk —
Apkabinsime Tave, o Tu mus bark,
Kad iš laimės vėl galėtume nuraust.
Prisiminsime Tave tuomet,
Kai išvengsime gyvenimo klaidų.
Tau dėkosim iš širdies kasmet,
Kai sugrįšime augint savų vaikų.
Sveikinimų autorė: Nejolė Laukavičienė-Širvinskaitė