Ar regi, brangioji, jau bunda žemė…Tuoj tuoj ji nusimes savo ledinį kiautą, pasipuoš skaisčiais žiedais. Patikėk, ir margiausioje žiedų įvairovėje aš visuomet matysiu patį gražiausią žiedą – Tave. Man Tu būsi amžinai jauna, kerinti ir viliojanti, mylimiausia iš visų moterų. Su Tavo švente, su Moters diena!
Apdovanoki šypsena praeivį
ir išdidžiai nueik
vakarėjančio miesto gatve,
pažvelk į purpurinį dangą
ir pasijusk laiminga, kad esi.
Šiandien tu – karalienė!
Kaip ir visada…
Gražiausių rožių puokštę
Lyg giesmę dovanoju.
Juk šiandien – Tavo šventė,
Kovo aštuntoji!
Žydėkit e kaip rožės,
kvepėkit kaip lelijos,
spindėkite kaip žvaigždės,
svieskite kaip saulė!
Mielos moterys,
Būkit visados laimingos!
Tu įkvepi artoją ir poetą,
Iš stingulio pasaulį išvaduoji,
Tu priverti pavasarį žydėti,
Kur Tu esi, brangioji,
Ten ir rojus…
Miela kolege, savo nepakartojamu moterišku žavesiu Jūs puošiate mūsų kolektyvą, Jūsų neprilygstama moteriška intuicija, kruopštumas ir darbštumas parodo mums, vyrams, kad ir sunkiausius darbus galima sėkmingai nuveikti. Jūs įkvepiate mums ryžto ir pasitikėjimo savo jėgomis. Tad būkite ir toliau tokia pat nuostabi, o Jūsų šventė – Moters diena – lai prisipildo maloniausių akimirkų.
Kadaise tu buvai maža mergaitė, tikėjai fėjomis ir aitvarais, žaidei su lėlėmis.
Paskui tapai šauni daili panelė, matuodavaisi sukneles mamos ir audei svajones.
Ir štai dabar tu – moteris, subrendusi, graži, protinga…
Tad kelias šitas buvo nueitas neveltui.
Su Moters diena!
Vyras ir moteris – tai dvi natos,
be kurių žmogaus sielos stygos
nesuskamba darniu, skambiu akordu.
Su Kovo 8’Cįja, mielos moterys,
visados būkite skambiausiąja,
švelniausiąja akordo nata!
Kovo aštuntoji –
Nuostabi diena,
Prisipildo širdys
Muzika švelnia,
O gražiausios gėlės —
Moterims brangioms:
Sesėms, mylimosioms,
Draugėms ir mamoms.
Tik šalia tikros moters vyras pasijunta tikru vyru… Linkiu, kad pasaulyje būtų kuo daugiau tikrų vyrų…
Sveikinu su nuostabiausia pavasario švente, kiekvienais metais priartinančia pasaulį prie išsigelbėjimo, nes tik grožis išgelbės pasaulį…
Tu atnešei delne man saulę,
Kurią aš Tavo šypsenoj matau.
Tu pavergei su ja pasaulį,
Gyvenantį širdy manoj…
Tu – nuodėmingoji Ieva
ir patrauklioji Kleopatra,
taip pat – švelni Džiuljeta
ir klastinga Kirkė…
Tu – moteris, gali didžiuotis tuo.
Gal su tavim – ne rojus,
bet be tavęs – jau pragaras tikrai!
Moterie,
leisk nusilenkti tavo galiai,
per amžius valdžiusiai pasaulį,
Tavo paslaptis – gebėjimas matyti
savo grožį vyrą akyse…
Be tavęs – ruduo būna tuščias ir liūdnas,
Be tavęs – pavasaris netenka savo magijos,
Be tavęs – žiema sukausto mano širdį
Be tavęs – vasarą gėlės nuvysta…
Nes tu — ramybė ir auksas rudens,
Tu — pavasario gyvybės kerai,
Tu — žiemos balta paslaptis,
Tu – vasaros žydintis stebuklas…
Būk su manim visada.
Su Moters diena!
Pasak poeto, moteris –
tai spindintis rasos lašelis
ant rožės žiedo,
kurį vadiname gyvenimu.
Linkiu, kad tavo spindesys
niekad neišblėstų,
kad niekad nenudžiūtų gyvenimo rasa.
Be jūsų nuvystų visos gėlės,
be jūsų nešlamėtų medžiai,
be jūsų nemirksėtų žvaigždės,
be jūsų negiedotų paukščiai.
Be jūsų būtų nyku gyventi!