Bėga metai tartum vejas,
Lyg ta upė su ledais.
Štai jau metai nuriedėjo,
Tad leisk pasveikint su Naujais.
…Nežinau su kuo taures pakelsi,
Nežinau, kas „Būk laiminga“ tars,
Tik žinau, kad per ledinį šaltį
Tau į langą laimė pasibels.
Tik mokėk jos žirgą sustabdyti
Tik mokėk nutildyt žvangučius,
Patikėk! Ir pūgoje paklydus,
Pasibels, ateis ji į svečius.
Aplink tylu… Lengvutės baltos snaigės
Apklojo žemę, snaudžiančius šilus,
Senieji Metai savo dainą baigė,
Bet juk Naujieji naujų jų vėl sukurs.
Gal bus ji apie laimę, meilę,
Gal apie liūdną dalią bus,
Norėčiau palinkėti vieną
Būk laimingiausias žemėje žmogus!
Išbraidę purų sniegą,
Tyla apgaubę šilą,
Žvaigždėm nusėję dangų
Naujieji atkeliaus.
Tegul atneš jie skaidrų džiaugsmą,
Dienas, be skausmo, be kančių,
Te neišeina meilė, laimė iš namų.
Jie niekur – tie praėję metai – nenueina.
Įsiterpia į širdį,
Kaip dirvožemin susigeria lietus.
Įsismelkia į sąžinę, įsipina į dainą,
Plaikstydami ne vien prisiminimų
Ir atodūsių skutus.
Kad viskas, kas bloga paliktų pilkoj praeity,
Kad Jūsų skruostų nevilgytų ašara karti,
Kad laimė klajūnė ateitų į jūsų namus,
Kad laimė ir džiaugsmas lydėtų Naujuosius Metus.
Kai puošnios snaigės tyliai žemėn krinta
Ir medžių šerkšnas spindi mėnesienoj sidabru,
Laimingas būk Naujus Metus sutinkant,
Lai tavo dienos šviečia gėriu ir džiaugsmu
Lai klojas po kojom
Tau laimės vainikai,
Jai šypsos ir šviečia
Graži ateitis.
Lai šie …-ieji Metai
Tau atneša laimę,
O ypač, ko trokšta
Tavoji širdis.
Langai, veidai ir žvaigždės šviesios,
Tartum pasaka naktis.
Ir rodos rankos pačios tiesias
Naujųjų Metų pasitikt…
Tai pasvajokim šitą naktį
Svajonei savo iš paskos,
Kad mūsų žemėje užtektų –
Draugystės, Duonos ir Taikos!
Neblėstančioj tyloj sustingo gojai,
Apsupo žvaigždės Grįžulo ratus,
O gūdžios pušys, eglės apšarmotos,
Palydi tolstančius senus metus.
Laimingų Jums Naujųjų Metų!
Te sekundės paskutinės bėga tekinos
Eglių žėrinti šviesa užlieja veidą,
Te sutirpsta ant eglišakių su žvakėmis
Visos blogos valandos ir klaidos …
Su šventėm!
Kad ir kaip ten būtų – linkiu, kad ši naktis padovanotų tau kažką magiško ir šviesaus. Ir gerų tau Naujųjų.
Na kas jau kas – mes gi sugebam branginti akimirką – tad tikiu, tikrai visa širdimi tikiu, kad susikursim gražų gyvenimą. To pradžia tebus žinojimas, kad tai tikrai pavyks. O visa kita – tik laiko klausimas. Bet kurgi skubėti – jau daug nuveikta, o visas gyvenimas prieš akis. Tebūnie. O šiam vakare – daug džiaugsmo Tau, mažų ir didelių stebuklų. Su artėjančiais Naujaisiais Metais.
Gal ir gerai, kad metai baigiasi, kad mes bejėgiai laiką sustabdyti, kitaip juk amžiams pasiliktų klaidos, kurių nespėjam ištaisyt. Su artėjančiais Naujaisiais Metais.
Kad būtų kas pakiša petį, kai Žemė svyruoja po kojom, kad tylėjimas reikštų daugiau, nei žodžiai… visų nesėkmių palikimo praeinančiais. Ir gėrybių ateinančiais.
Artėja metai stebuklingi ir tiek nedaug jau laukti liko valandų. Tegul šie metai būna ypatingi, tegul jie būna kupini šiltų jausmų. Su artėjančiais.
Visur kur beeitum, visame kas bevyktų, nuo tavo spindulių šviesos, tegul įsivyrauja priešybių pusiausvyra, harmonija, dvasinė galia, šviesa, sėkmė ir džiaugsmas nuolat telydi tave visur.
Ačiū už metus. Už didelę ir kilnią tyrumo ir meilės kupiną širdį. O Naujais linkiu daug džiaugsmo ir juoko, kad šėltum ir meilė lydėtų. Ir svajų – jos pildosi.
Tegul Naujieji atneša ramybę ir laimę į namus, tegul jie būna ugniniai ir neprognozuojami, tegul išsipildo svajonės, tegul jie būna rožiniai, rožiniai.
Nugirgžda žingsniai brisdami per sniegą, o žemė dar sustingus miega. Išėjo metai jau seni, užgimė Nauji. Lai būna jie laimingi ir geri. Su Naujais.
Pakelkim taurę ir ne vieną, tegul šampanas, kaip ir džiaugsmas liejas per kraštus. Už paskutiniąją senųjų metų dieną, už būsimus gerus metus. Su artėjančiais.
Dangaus žydrumą, žemės tylumą
Pasidalinsiu su Tavim perpus,
Kad Tu pajutus nemeluotą šilumą,
Laiminga būtum ištisus metus.
Skrieja metai lyg paukščiai sparnuoti,
Viskas dingsta tarytum sapne.
Štai jau baigėsi metai senieji,
Su Naujais leisk pasveikint Tave!
Lai klojas po kojom Tau laurų vainikai!
Lai šypsos ir šviečia Graži ateitis!
Lai Nauji Metai Tau atneša laimę
Ir visa, ko trokšta Tavoji širdis!
Linkiu Jums drąsos!
Rytoj daug žmonių susitikę, be abejo, vieni kitiems sakys: „Laimingų Naujųjų metų!“ Ir tuoj atsakys: „Jums taip pat!“ Tik laimės mes trokštame, tik laimės mums visada ne gana, tik jos mums norisi vieni kitiems linkėti.
Deja, leiskite suabejoti, ar šis linkėjimas nėra paviršutiniškas. Ar išmintinga linkėti tokio dalyko, kuris ir be mūsų valios ateina ir praeina? Antra, kam linkėti laimės, kurios dar niekas nesugavo? Ir trečia, kas gi toji laimė?
Laimės dienos tokios pat nepastovios kaip ir drugeliai. Drugeliai netgi pastovesni, nes jie gyvena visą parą. O mūsų laimė? Kiek valandų, minučių ar sekundžių gyvena ji?..
Leiskite šiandien Jums pasiųsti tokį linkėjimą: „Linkiu Jums drąsos!“ Tai jau daugiau pasako, nes drąsa – tai gyvenimo stuburas. Įgiję jos, galime tikėtis laimės, džiaugsmo, ramybės.
Gyvenimas gniuždo, gyvenimas atneša daug debesuotų dienų. Ištverti gali padėti tik drąsa. Gal teko eiti į slidų kalną? Pradėk bijoti, svyruoti – tuoj čiuoši atgal. Eik tvirtai, nesidairydamas, ir užkopsi nepargriuvęs.
Kokia drąsa mes turime pasižymėti? Turbūt pirmiausia – drąsa pripažinti savo ydas ir sopolius, pasiryžimus juos nugalėti. Akcentuokime tarpusavio meilę. Ne žodžiais žinoma.
Pagal Tėvą Stanislovą.
Ilonos Bumblauskienės sveikinimai:
Subyrėjo šitų metų dienos
Iki paskutinių šventinių sekundžių,
Ant papuošto stalo spragsi žvakių liepsnos,
Taurės laukia tosto „už žingsnius naujųjų“.
Stovim susimąstę, žvelgdami į tolį,
Sverdami mums paliktą senųjų metų svorį,
Ir nedrąsiai tikim, nuoskaudas nubraukę:
„Gal už šito slenksčio laimė mūsų laukia…“
Pažvelk, ant mėnesių šakų sukrautas
Jau sprogsta NAUJAS METŲ pumpuras. Girdi,
Jame dar siaučia pūgos, girgžda sniegas baltas ir jau pavasaris dainuoja, gieda paukščiai… Ar jauti, Kaip kvepia vasaros medus ir pievos, gėlėmis nuklotos. Jame ruduo dainuodamas maišo dažus…
Visa tai vėl sugrįš tam, kad klaidas išmokus Suprastum, koks gyvenimas trapus…
Iš kur ateina šviesus stebuklas į gruodžio šaltį, Paliečia širdis ir jos pratrūksta žodžiais šiltais?.. Ir prasiveržia pašėlęs noras linkėti, sveikint.
Kad naujamečiai gerumo burtai taptų tikrais.
Šiltame šalto ryto alsavime
Nuskaidrėjo pasaulis pilkųjų minčių. Šiltame šalto ryto alsavime
Vėl patyrem, kaip paprasta būti geru. Apkabint, palinkėt, prisiminti
Ir tiesiog pasakyti: „LAIMINGŲ NAUJŲ“.
Nori, aš virš tavosios kasdienybės
Pakabinsiu vaivorykštę, šviečiančią džiaugsmu?
Nori, — į sumaišties aštrius brūzgynus
Tau patupdysiu paukštį, giedantį ramybę nuostabiu balsu.
Nori, sakyk, ar nori? Tik ištark, ir viską
Thu pažadės ši Naujametinė naktis…
Ir jei tvirtai tikėsi, rasi viską,
Keliaudamas dienų takais į rytdienos viltis…
———
Gal iki laimės tau beliko tiktai keletas žingsnelių…
Nors ir sunku, — nepasiduok.
Įkvėpęs Naujametinio šventumo,
Į tolesnius metus drąsiai startuok…
Naujųjų metų vakare,
Sužibus Atpirkėjo žvaigždei,
Uždekit žvakę tyloje
Ir padėkokit…
Už tai, kad esat vis dar čia,
Už tuos, kurie jums laimės meldžia,
Už tai, ką turit, o ko ne,
Dar paprašykit…
—
Tegu tai, kas nematoma akiai,
Taps regima tavo širdžiai.
Tegu tai, kas nesuprantama protui,
Taps aišku tavo sielai.
Tegu tai, ko neapglėbia rankos,
Apglėbs tavo mintys.
Tegu tai, ko nepasiekia kojos,
Pasieks tavo svajonės.
Tegu tai, ko neišpildo pažadai,
Išpildys tavo tikėjimas ir viltys.
Tegu tai, ko dar nesuspėjai savo gyvenime, Užbaigsi su šitų metų žingsniais…
Tikėjimo, meilės, šviesos ir vilties
Te metai Naujieji jums nepagailės.
Te visos svajonės įgauna sparnus
Ir Dievo palaimintos grįžta pas jus.
Ačiū už pagalbą ir bendradarbiavimą.
Spalvotais fejerverkais pražydo mėlynas dangus,
Metų data pasikeitė — gyvenimas išliko pastovus,
Tik mes kažko vis ilgimės,
Ieškodami pilkoj būty neatrastos šviesos.
Gerai, kad turim meilės poreikį,
jai šitie metai laimės paukštę privilios.
Vaikams
Girdi, kaip metai naujieji beldžia:
DUN, DUN, DUN, DUN laikrodėlio širdy, ir tegu jie neša daug daug džiaugsmo, ir tegu būna tau šviesūs, geri.