Anūkės sveikinimas geriesiems seneliams
Iš baltųjų pūgų aš nunersiu Tau skraistę, Močiute,
Ir saulėlydžių tylą atnešiu maldom
Žalių sodų pavėsį norėčiau Seneliui sukurti,
Raukšleles Jūsų lūpų apibersiu kalbom.
Jūs mane taip mylėjot, kaip mylim gyvenimą savo –
Iš bemiegių naktų Jums beliko manieji sapnai…
Senas laikas pavargęs į laikrodžio širdį pulsavo,
Kol beliko tiktai ištuštėję namai.
Ateinu Jus abu apkabinti,
Kada širdį akmuo man suspaudžia…
Padainuokit lopšinę anūkei –
Tą lopšinę – pravirkdančią, graudžią.
Mylimi ir brangūs seneliai,
Daug metų nešiojote mus ant rankų. Daug kartų glostydami galveles mokėte tų gyvenimo tiesų, kurių dar vis nežinojo jauni tėveliai.
Taip viskas paprasta atrodo amžinoje kasdienybėje. Jūs tarsi vaikštantys po namus švelnumas ir gerumas, rūpestis ir meilė. Jūsų asmenyje sutelpa visas gyvenimas, kurio bėgame pasisemti tarsi iš šaltinio, tarsi iš didžiausių pasaulio versmių.
Mylimi, brangūs ir geri, linkime Jums sveikatos ir ramybės, džiaugsmo ir ilgesio. Būkite patys laimingiausi, mūsų globoje ir meilėje. Tikrai galite tikėtis, jog niekada nebūsite užmiršti ir Jumis bus pasirūpinta.
Jei atsitiktų taip, jog kada nors nepaklaustume, ko Jums reikia kasdienybei ir šventei, visuomet šaukite mus patys ir būkite įsitikinę, kad tai suteiks mums didžiulį malonumą.
Anūkų sveikinimas mieliems seneliams
Mūsų buvo daug lyg riešutėlių,
Lyg uogyčių miško pakrašty…
Lakstėme padūkę, susivėlę,
Siautėme gyvenimo kely.
Kas galėjo viską iškentėti?-
Vien tik žilas plaukas pasakys.
Kas neleido ašaroms riedėti? –
Pražiūrėję nemigo naktis.
Mylimi Seneliai, Jūs auginot
Mūsų visą būrį už tėvus…
Klaupiamės, kur Judu rymot,
Retkarčiais užlėkę į svečius.
Mūsų buvo daug lyg riešutėlių.
Tad lai žydi Jums mūs meilės gėlės.
Gerasis seneli,
Dovanoju Tau,
brangus Seneli, savo meilę.
Dovanoju Tau savo pasiekimus.
Dovanoju Tau gražų savo gyvenimą,
kad visą laiką, žvelgdamas į mane,
prisimintumėt savo jaunystę
ir pamirštumei metų skubėjimą.
Su neapsakomu dėkingumu
dovanoju Tau
savo rūpestingumą Tavimi.
Gali būti tvirtai įsitikinęs,
jog turi artimą žmogų,
kuris paduotų Tau vandens,
kuris pasirūpintų Tavo sveikata,
kuris pasirūpintų,
kad visuomet būtų pilnas Tavo stalas.
Linkiu Tau tik sveikatos ir sviestų dienų,
o visa kita lai bus mano rūpestis.
Linkėjimai seneliams, sulaukusiems anūkėlio
Lai užauga didžiūnas, lai užauga kariūnas.
Tegu Motiną myli, Senelius meile gydo!
Bus Tėveliui Jis draugas. Pavydės sūnaus daug kas.
Lai globoja Senelį, kad nešios, kol vaikelis.
Lai vaduoja Močiutę ir nebus pasipūtęs,
Kai Jam lieps Ji klausyti ir mylėti Mamytę.
Lai užauga gudruolis, o jei bus dar ir brolis,
Lai tėvynę jie gina, sesei garbę lai pina.
Tegu auga protingas ir nebūna didingas!
Tegu žmonės Jį myli vien už didelę širdį!
Anūko sveikinimas brangiems seneliams
Lai saulė Jūsų židiny ridenąs
Tokia karsta kaip ta ugnis,
Kurią su meile vakarais kūrenat
Užpildę laime mūs mintis.
Lai mėnuo supasi prieš Jūsų langą
Tarytum vaikiškas lopšys.
Kuriam Jūs supote mane pavargę
Žvaigždėtas piešdami viltis.
Lai kiekviena diena Jums bus lyg šventė –
Myliu, globoju ir ilgai prašau gyventi.
Miela močiute,
Esi brangi, miela ir reikalinga. Tavo ištartų žodžių ieškome kaip gražiausių pajūrio saulėlydžių. Tavo globos reikia lyg paukščiams rožinių padangės aušrų.
Tačiau apie savo meilę dažnai nutylime tarsi tai buvo tik vaikystėje. Esame kalti, kad tik didžiųjų švenčių akimirkomis drįstame prabilti Tau švelniausiais žodžiais. Todėl prašome Tavo supratimo ir atleidimo – juk
tu mums kalbėdavai gerumą ne švenčių prozomis, o kiekvieną akimirką.
Kreipimasis į močiutę, sulaukusią anūkėlio
Visą būrį vaikų užauginus
Tu tapai jiems švelnia lopšine.
Padainuok virs lovelės parimus
Ir išmaudyki juos gerume.
Tu paliesk mūsų sūnų lyg fėja
Ir paglostyki meilės daina.
Uždainuot Tavo žodžiais galėjom,
Bet jis džiaugias, kai mato Tave.
Sveikinimų autorė: Nejolė Laukavičienė-Širvinskaitė
Mylėk, svajok ir lauk,
Viltim gyvenki,
Nesiliauk šypsotis,
Būti atvira.
Nors plaukai
Šarmoja,
Širdimi nesenki,
Nebeslėpki meilės,
O apgaubk skara!
Vaikai užaugo. Anūkai vadina seneliu,
O tau taip reikia meilės, šilumos, ramybės.
Ir tik už tai gimtadienyje tostą aš keliu.
Dar palinkėdama stiprios sveikatos ir kantrybės…
Būkim laimingi!
Dar ne bėda,
Jei smilkiniai šarmoja,
O dienos skubina metus:
– Greičiau!
Vaikai, užaugę greitai,
Lyg paukščiai išplasnoja,
Bet šalia jų mes širdimi
Jauni kaip ir anksčiau.
Kam svarbu
Prabėgę tavo metai…
Jeigu nepatinka –
Neskaičiuok!
O turėdama
Minutę laisvą –
Pakeliauk,
Arba pasisvečiuok!
Užsimirš –
Kas nedavė ramybės,
Širdyje neliks
Rudens šalnos,
Tiktai gegužę
Aplink taip žydi…
Laimę slepia
Žiedlapiai delnuos…
Pabūkime ilgiau
Šalia vieni kitų
Pamiršę blogį, atsiprašę.
Bandykim likusias akimirkas
Vien spinduliuoti gerumu.
Lyg paskutinį rašinį
Jausmais širdy parašę,
O susikaupusią pagiežą
Ištirpinę sielos stiprumu…
Sveikinimų autorė: Zenė Sadauskaitė