Sukaktys
16-iąji
Neklausk, atsakymų vis tiek nepasakysiu,
Kas tinka šiandien, — atgyvena bus rytoj,
Tiesiog žingsniuok į savo laimę drąsiai,
Tepadeda tau išminties Dievai.
17-ieji
Norėčiau palinkėt lygaus ir gero kelio,
Tačiau žinau — bus visko, tad linkiu,
Kad, žemei slystelėjus iš po kojų,
Paverkus vėl atrastumei gyvent jėgų.
Norėčiau tau sukurti kasdienybę ramią,
Tačiau audra taip pat gamtos dalis.
Todėl linkiu išmokt valdyt šturvalą
Ir plaukti ten, kur pataria širdis.
Linkiu ir meilės, tik ji būna apgaulinga,
Tad palinkėsiu sielai artimo žmogaus,
Šalia kurio tau būtų paprasta ir lengva,
Kuris kaip žemės angelas tave globos, užjaus…
18-ieji
Prireiks veržlumo ir drąsos,
Kolei pasieksi laimės žiburį.
Prireiks nusivylimo ir kančios,
Kolei surasi savo pašaukimą tikrąjį.
Tau pavyks.
20-metis
Na va, ir nuskambėjo žingsniai paskutinio „niolikto”,
Tai kas, kad trepsi širdyje dar nepažįstami dvidešimti,
Ir lai svajonės tave neša ant sparnuoto polėkio,
Ir te sėkmė visas duris šiais metais tau atidarys…
25-metis
Šiame gyvenime svarbu suprasti vieną tiesą:
Tau laimės ant padėklo niekas neatneš,
Tad eik ieškoti jos ir rauk kiekvieną varnalėšą,
Kad grįžęs rastum žydinčias šviesių minčių gėles…
30-metis
Gimtadienio sulaukusiai — Valio. Valio.
Į kalnus tris įkopusiai — Valio. Valio.
Gyvenimą pažinusiai — Valio. Valio.
Mylėti nenustojusiai — Valio. Valio.
Už ateitį kovojančiai — Valio. Valio.
Sunkumų daug įveikusiai — Valio. Valio.
Jaunystę tebeskleidžiančiai — Valio. Valio.
Ir vienas didelis VALIO!..
33-metis
Matai, žmogau, štai ir sulaukei Kristaus amžiaus,
Esi nei jaunas, nei senelis, tik subrendęs.
Siek tiek ramiau širdy jaunystės vėjas rėkauja ir siaučia,
O tas pašėlęs laikas po plaukelį balina neatsiklausęs.
Matai, žmogau, štai ir sulaukei Kristaus amžiaus. Sveikinam
40-metis
O juk tereikia truputį labiau mylėt save,
Pakurstyt ugnį blėstančią jausmais ir veržlumu,
Dar pasielgti taip, kaip nedrįsai lig šiolei, ir tada Vėlei pajusi gyslom tekantį gyvenimą. To ir linkiu.
50-metis
Tik nesustok kelionės vidury,
Net jei ko trokškai, — jau seniai turi.
Pasiektas pergales tostu pagerbk,
O dėl naujų su ateitim prisėsk ir pasitark.
Tik nesustok kelionės vidury,
Kai toks svarbus savo draugams esi.
60-metis
Vėjas tavo ašaras surinko
Ir suvertas ant voratinklių paliko džiūti žolėse.
Medžiai tavo dainą mintinai išmoko Ir dabar dainuoja ją kas kartą audrose.
Saulės blyksniai gėrį užfiksavo,
Ar matai tas nuotraukas pavasario šėlsme?
Taigi nesakyk, jog dienos tavo Pralėkė be pėdsakų metų šėlsme.
Gimė patirtis — mylėki ją Ir didžiuokis savo rudenėjančia branda.
70-metis
Jei kas paverstų tavo rūpesčius mažais akmenukais,
Butų galima pastatyti dar vieną Eifelio bokštą,
Bet tu jį paprasčiausiai sugriautum, kad neliktų liūdnos atminties. Jei kas surinktų tavo ašaras ir prakaito lašus į vieną visumą, Žemėje atsirastų dar viena Baltijos jūra,
O tu iš savo tvirtybės pastatytum didelį švyturį ir jame uždegtum vilties žiburį,
Kad, pasiklydę rūpesčių platumoje, rastų kelią namo.
Jei kas visus tavo nudirbtus darbus supintų į vieną juostą,
Su ja būtų galima apjuosti žemę ir slystantys vaikai turėtų už ko įsikibti.
Ačiū tau, brangus žmogau, kad išmokei būt dėkingą, laimingą ir
paprastą.
80-metis
Tiek kelio nuėjot neparklupus — belieka tik stebėtis.
Tiek rūpesčių pakėlėt nedejavus — belieka tik žavėtis.
Tiek žodžių, šypsenų jau išdalijot — belieka tik gėrėtis.
Šiandien šviesių minčių, kasdienės duonos
Ir daug sveikatos kupinų dienų jums norim palinkėti.
90-metis
Tikriausiai jus gyvenimas be galo myli —
Kasmet atėjęs jums padovanoja metų gėlę,
Gerų žmonių veidais išpuošia jūsų kasdienybę.
Tikriausiai jus gyvenimas be galo myli…
Ir bėga dienos žydinčiais takais į metų pynę,
Ir aušta naujos, kviečiančios pažint gyvenimo vingrybes.
Ir jau nebesvarbu našta ir negandos, kurias patyrėt,
Svarbu, kad jus gyvenimas be galo myli.
100-metis
Tai laikas, kai ąžuolai lenkia galvas prieš jūsų tvirtumą,
Tai laikas, kai paukščiai dainuoja apie derliaus gausumą.
Tai laikas, kai nuotraukos gelsta, o veidrodis ima meluoti,
Nes to, ką jis rodo, širdis nesupranta. Ji nori dar šokti.
Tačiau jau pakanka kalbėt apie šimtmečio svorį.
Šiandieną be galo karštai noris Dievui dėkoti Už tai, kad šalia esat jūs, mielas mūsų senoli,
„Ilgiausių, sveikų ir šviesių metų“ linkim sustoję.
Autorė: Ilona Bumblauskienė