Motinos meilės kalba mylimam sūnui
Aš – Motina – aš obelis iš balto Sūnaus sodo.
Iš neregėtos pasakų žvaigždės,
Kur naktimis gyvenimą aukotų.
Kuri brandintų vaisių ateities.
Aš – Motina – aš obelis ant aukšto Sūnaus kalno,
Tarp pasakų pilių ir tarp žmonių.
Kai artimi sakys: – Sūnus užaugo, –
Aš atiduosiu Sūnų dėl visų.
Aš – Motina – aš obelis prie ilgo Sūnaus kelio,
Ir kai laukiniai vėjai Jį šukuos,
Tai nuo audrų užstosiu savo meile,
Ir mano dvasios balsas Jam dainuos.
Aš – Motina, aš obelis, aš – Sūnaus sielos medis,
Apglėbęs savo vaisių šakomis.
Tik mano meilė Jį tolybėj gelbės!
Jam – mano laimė, viltys ir širdis.
Brangus mūsų sūnau, būk didžiu žmogumi
Sveikiname Tave dienoj, kai pats gyvenimas dėl Tavęs triumfuoja. Pasiekimų lydimas tapai didžiu žmogumi ir vedi paskui save gausybę draugų ir bičiulių.
Kaip mėlynakiai Lietuvos ežerai žiūri į dangų žemės akimis, taip Tau, Sūnau, linkime žvelgti į žmonijos gėrį ir juo užpildyti savo dvasines erdves.
Kaip gintarinį pajūrį glosto didžioji Baltija, taip liečiame nuoširdžiausiais linkėjimais Tavo gyvenimą ir linkime gintarinių laimės vandenų Tavo svajonėse.
Linkėdami vien tik didelių troškimų išsipildymo, mes tikimės, jog darbų gausoje nepamirši savo gimtųjų namų. Visada džiugins Tavo pasiekimai. Tėviškėj atsigėręs vandens iš šaltinio ir suvalgęs duonos, lengviau eisi savo likimo kalnais.
Laiškas tolybėse esančiam mielam sūnui
(žvaigždėtų kelių mes Tau linkim,
Rasotos žoles ant takų.
Stiprybe charakterio tikim
Ir laiminam sėkmei abu.
Esi mums brangiausias, Sūneli,
Pasitikim Tavo darbais,
Bet niekas paguost mūs negali
Ir džiaugsmo suteikt amžinai.
Jausmus savo pilam į laišką,
Žodžius mums diktuoja širdis –
Priimki šią ilgesio raišką –
Palaimintas būk mintimis.
Brangus sūnau, mes pasitikime tavimi
Augindami siekėme užpildyti Tavąjį gyvenimą mokslais, skatinome sportuoti, bei rūpinomės gerų draugų pasirinkimu. Dabar esame dėkingi Tau už paklusnumą, už dvasios stiprybę, siekiant tobulumo ir užsibrėžtų aukštumų, uz ramybę namuose, neapkraunant mūsų bereikalingais jaunatviškais pokštais.
Esi mūsų laimės šaltinis. Jau dabar matome, kad su pasitikėjimu galime Tave išleisti į gyvenimą. Tikimės iš Tavęs, Sūnau, paties geriausio, todėl linkime Tau nekeisti savo įpročių, gyvenimiškų nuostatų ir siekti to, apie ką svajojai jau nuo vaikystės. Linkime Tau sveikatos ir ištikimos šeimyninės meilės.
Tėvelių sveikinimas gerajam sūnui
Brangus Sūnau, mūs niekad neužmirški,
Nors tolių toliai nuvilios kažkur Tave.
Teisybės miško nebeleiski kirsti
Ir sustabdyki blogį eidamas gatve.
Tave mes stipriu vyru užauginom –
Didžiuojamės tikrai kiekvienąkart Tavim,
Ir kai Tavęs nėra – mes nusiminę –
Ramybės nėra mūsų abiejų širdims.
Žinok, Tu mums -pati didžiausia šventė!
Kai Tu šalia – mums norisi gyventi.
Mamos ir tėvelio sveikinimas sūnui
Atsikąsk, Sūnau, Tėvelio duonos,
Kad stipriausias būtum iš visų.
Atsigerk, Sūnau, Senelio vyno,
Kad kaip jis, išminčium taptum Tu.
Panėšėk, Sūnau, Motulės naštą,
Kad žinotum skaudulius širdies.
Paskaityk drobulių seną raštą,
Kad Senelei teiktumei vilties.
Pasiimk, Sūnau, nuo namų raktą,
Kad sugrįžtum į Tėvų namus –
Pabučiavęs ąžuolinę staktą
Dvasios meile sotintum visus.
Tai, kas užgyventa Tėvužėlio –
Visad rasi į namus parėjęs.
Mylimas sūnau,
… kaip sraunusis Nemunas neša vandenis per tėviškę, taip linkime Tau, Sūnau, nesti šlovę savajai žemei per visą gyvenimą…
… kaip šimtamečiai ąžuolai stūkso Lietuvos miškuose, taip Tau, Sūnau, linkime stovėti savo laimės sargybos poste ir saugoti ją nuo klastingo likimo…
… kaip didieji keliai nusidriekę per gimtinės laukus, taip linkime Tau, Sūnau, nutiesti savo tiesos kelius per gyvenimą ir dosniai apdovanoti ja visus sutiktus…
… kaip debesys plaukia ir plaukia virs tėviškės dangaus, taip Tau, Sūnau, linkime tobulėti savo pasiekimų kelyje ir šlovinti žemę dorais darbais…
… kaip saulė ir mėnuo apsilanko mūsų dienoje ir naktyje, taip Tau, Sūnau, linkime nepamiršti tėvų pastogės ir brangiausių žmonių artumo…
… kaip šviesa ir tamsa keičia gėrį ir blogį:, taip Tau, Sūnau, linkime visada turėti duonos ir druskos, kuri atstotų gyvenimo turtus.
Autorė: Nejolė Laukavičienė-Širvinskaitė