Nuotrauka: atroszko
Palaimintam santuokos rojuj
Sveikinimas jauniesiems
Meilės gulbė Naujųjų delne
Šerkšnuose įsisupusi plaukia.
Sniego paukštė svajingai balta
Sužiedavimo meto jau laukia.
Šviečia žvakėm visa bažnyčia,
Kur palaimintam santuokos rojui
Aukso žiedus atnešus sparne
Gulbė lenksis jauniesiems prie kojų.
Aidi bokštai vargonų gausme —
Dviejų širdis palaimina Dievas —
Jau per amžius Naujųjų džiaugsme
Jūs nejausit vienatvės nė vienas!
Prisiek mylėk
Sveikinimas nuotakai
Auksinį žiedą dovanojęs
Jau tiltais nunešė Tave
Į begalinės meilės rojų,
Kur laimė dar nepažinta.
Prisiek mylėti ir tikėti —
Gyvenkit po vilties žvaigžde!
Prisiek Jo laukti ir ilgėtis,
Kad būtų meilė amžina.
Susijunkit į vieną širdį
Sveikinimas jauniesiems
Lai dvi vienatvės susijungs į vieną širdį
Rasotais nemunėliais paryčio tyloj.
Lai dvi maldas jaunystės kūnas girdi
Baltojoj nuotakos nakties rapsodijoj.
Žvakidžių liepsnos nerimą širdies lai jaučia,
Kai vakarais šešėliai du mylės žvaigždes.
Lai du gyvenimai į vieną pūgą susisiautę,
Liepsnoja taip, kad negalėtų meilė jų užgest.
Pavasario vėtrą sutramdę
Sveikinimas jauniesiems
Būkit laimingi pavasario vėtrą sutramdę,
Skriskite šelmiškai vėjų baltaisiais žirgais…
Būkit išdidūs, gyvenimą naują atradę —
Laimė į židinį Jūsų lyg ugnys ateis.
Būkit laimingi, į vasarą vėjais atskridę!
Žydi lai dienos saulėtojo lauko gėlėm.
Būkit turtingi, gyvenimą puikų pažinę,
Mylėkit viens kitą ne kartais, mylėkit kasdien.
Baltoj rožėj
Sveikinimas jauniesiems
Nuneškit meilę baltoj rožėj,
Kur žvakių alpstanti liepsna.
Ir priesaikos auksiniai žodžiai
Liks meile amžinai jauna.
Palieskit lūpas savo meilės,
Priglauskit prie širdies rankas…
Dar nebūtas klaidas atleidę
Nuskriskit į lemties lankas.
Baltoji paukšte sužieduota,
Sveikinimas santuokos proga
Baltoji paukšte sužieduota,
Mes linkim Tau ilgai mylėt.
Jaunystė laimei paaukota —
Todėl vienai nereiks kentėt.
Lai paukščiais skrieja geri žodžiai…
Prisilietimai — bučiniais!
Gyvenimą išgerkit godžiai,
Sujungę jį šventais žiedais.
Karaliauja meilės malda
Nuotaką, baltąją nuotaką
Pakerės balto šydo migla…
Meldžiasi, verkia ir juokiasi
Apsigaubus baltąja pūga.
Nuometą, baltąjį nuometą
Veža vėjo žirgų karieta…
Ašaros žvakėmis liejasi —
Karaliauja vien laimės malda!
Nuotaką, baltąją nuotaką
Neša laimės ant tilto ieškot…
Eina ledinėse rožėse
Svaigų patalą nakčiai paklot.
Nuotaka baltąjį nuometą
Po gyvenimo kojom paties…
Meilė ir džiaugsmas lai tuokiasi
Aidint varpams, spinduliuojant žvaigždėms.
Atlaso sapnas iš ateities…
Sveikinimas nuotakai
Skamba vargonai, aidi skliautai —
Baltoj karietoj nuotakos šydas.
Grindinį daužo jaunųjų žirgai —
Stovi nustebę visi, kas išvydo.
Baltą lyg gulbę tuoj sužieduos —
Angelas neša meilės karūną…
Nuotakos laimę Dievas globos —
Dviese statys naują židinio rūmą.
Neša ją tiltais laimės paimt —
Nuotakos rūbą — gulbės plunksnelę…
Kai nuo altoriaus meile nuskris,
Džiaugsmas baltasis virs į gulbelę.
Baltos kurpaitės aslą palies…
Nuometo kraštas glaus vyro ranką.
Atlaso sapnas iš ateities
Meilė lyg gulbė nuotakos laukia.
Ledo ašarėlės nuotakai
Mintys nuotakai, kuri neįsivaizduoja gyvenimo be tėvelių
Apkabinta lediniu šalčiu,
Apsigaubus šerkšnotu vualiu,
Ji pavirstų mediniu slenksčiu,
Kad sukluptų prie kojų tėvelių.
Kai išeis iš namų pro duris,
Ašarėlės į ledą pavirtę
Durs į širdį lyg dagio dyglys,
Motinėlei vien raudą palikę.
Kai pažvelgs ji pro lango akis
Į jaunystės namus atsisukus,
Skausmuose plyš tėvelio širdis —
Nusisukęs kramtys savo lūpas.
Apkabintą lediniu šalčiu
Per gyvenimo tiltą ją neša…
Tegu virsta ji laimės slenksčiu
Ašarėles ištirpdžius po lašą.
Laimė rožių puokštėj
Nuotakos prašymas motulės palaiminimo
Į baltą rožių puokštę suvyniok man laimę —-
Dar sustabdyk prie slenksčio, mama, verkdama.
Ar aš surasiu šiam kely beribę meilę
Toli nuo Tavojo gerumo būdama?
Tu pažiūrėk, brangi motule, rožės vysta…
Širdis manoji daužos. Kaip namus palikt?
Man iš po kojų pirmą kartą žemė slysta —
Nebėr jėgų iš Tavo glėbio man pakilt.
Paverkime abi dar vieną kartą, mama —
Aš apkabinus kojas prie Tavęs klaupiuos…
Baltieji žiedlapiai lai Dievui maldą šlama —
Palaimos ir šviesos gyvenime tikiuos.
Į baltą rožių puokštę suvyniok man laimę —
Palaimins Viešpats maldoje beribę meilę.
Autorė: Nejolė Laukavičienė-Širvinskaitė