Nors ne per daug saulės –
Blizga auksinis –
Šitiek kartų ištvėręs…
Karštą ir šaltą,
Juodą ir baltą
Laimę Jūsų sugėręs…
Laužas prigeso, vėjas aprimo –
Tik nenubluko žiedas auksinis…
Dvidešimt penkios žiežirbos spragsi –
Kelią nueitą mini…
Galingoji laiko tėkmė –
Toj tėkmėj Jūsų viltys ir aistros,
Toj tėkmėj Jūsų sielos žaizdos…
Metai plaukia ir valtį neša –
Jūs jauni dar, jauni ir gražūs!..
Viską: nerimą, skausmą ir kančią,
Vargą, rūpesčius, bėdą, nelaimę,
Lyg sunkų kalną įveikę abu
Sėdit laimingi ir žvalūs kartu.
Viską: meilę, kūdikio juoką,
Pirmą jo žingsnį ir šventinę duoną,
Tiek daug patyrę dienų nuostabių,
Braukiate ašarą laimės kartu.
Šitokį kelią abu nukeliavę,
Džiaukitės derliumi savo rudens
Ir tegu pavyzdžiu jūsų pasekę,
Vaikai ir anūkai laimingai gyvens.
Palinkėčiau meilės,
Bet ji ir taip gyvena jūsų širdyse.
Palinkėčiau laimės,
Bet ją kasdien sutinkat savo namuose.
Palinkėčiau ramybės,
Bet jos pati iš jūsų skolinuos dažnai.
Palinkėčiau kantrybės,
Bet kantresnių už jus neteko jau sutikt seniai.
Tad palinkėsiu daug dienų,
Gražių, saulėtų ir šviesių.
Pavasaris, ruduo – jūs visada drauge,
Žiema ar vasara – jūs visada šalia.
Ir šventės, ir draugai – jūs visada kartu,
Nelaimės ar vargai, petys petin abu.
Už šypseną – šypsniu, už šilumą – žodžiu,
Už klaidą – švelnumu, ir taip ratu, ratu.
Iš metų į metus gyvenimo keliu
Važiuokit dar ilgai su meile ir džiaugsmu.
Būkit laimingi vienam pasauly,
Ant vieno kelio, po viena saule.
Meilę branginkit, laimę apginkit,
Žiedais žydėkit, žiedus auginkit!
Bukit laimingi!
Jūs neškite meilę, kaip saulę ant rankų,
Kol kelią užstos nebyli pabaiga…
Jau velkas beržai aukso nuometą tankų,
Šiandien paskutinė vienatvės diena.
Jūs eikit kartu, tvirtai rankom sukibę-
Tas kelias viliojantis, ilgas, sunkus –
Ir veskitės pagarbą, meilę, kantrybę
Per rytą ir vakarą – ilgus metus.
Pabūkim greta, kaip medžiai
Supynę rankas, kaip šakas.
Viršunėm bežvelgiantys šiandien,
Naktim į šviesiąsias žvaigždes.
Pabūkim arti, kaip laivai du
Prieš plaukiant į jūrą neramią,
Du žmonės, maži du taškeliai
Didžiąjam būties okeane.
Pabūkime lemčiai dėkingi
Už šitą akimirką šviesią.
Pabūkim, kol lemta mums būti
Pabūkim, kol gera mums dviese.
Eikite kartu per žemę.
Siaurais takeliais eikit kuo greičiau…
Apsaugokit viens kitą nuo audrų ir vėjų,
Lašelį meilės gerkite pusiau.
Ištieskite rankas į saulę,
Paglostykite švelnią gėlę
Ir eikit per pasaulį
Ir skriskite per aukštą mėlį.
Uždekite žmonių Jus širdis,
Statykit tvirtą pilį,
Skambėkit tiems, kas girdi,
Mylėkit tuos, kas myli.
Laimingi būkite bendruos keliuos
Nors ir per kalnus jie vingiuotų.
Nesižvalgykit atgalios – jei praeitis saldi.
O jei kuris paslys žemys – antrasis greit paduokit ranką,
Ir vėl pirmyn abu kartu.
Žinokit – daug atleisti tenka.
Metai tegu sensta – Jūs nesenkit,
Audros tegu verkia – Jūs neverkit,
Vėtros tegu siaučia – Jūs mylėkit,
Svajos tegu grįžta, nusilenkia ir pasiduoda išsipildymui.
Tad linkim nepavargt gyvenimo kely,
Laimingi būkite džiaugsme, stiprūs liūdesy.
Eidami bendro gyvenimo keliu turėkit atsargoj po gerą, švelnų žodį kiekvienam prakalbintam ar jus prakalbinusiam,
Turėkit atsargoj skaidrų, šiltą šypsnį liūdinčiam ir linksmam, pažįstamam ir nepažįstamam.
Turėkit atsargoj širdy tas įstabias šviesas, kurios nematomu tvarsčiu priglustų prie svetimų širdžių ir jas gydytų.
Tegul per gyvenimą su Jumis eina santarvė, pagarba vienas kitam, nuoširdumas ir gailestingumas.
Nors ne per daug saulės –
Blizga auksinis –
Šitiek kartų ištvėręs.,
Karštą ir šaltą,
Juodą ir baltą
Laimę Jūsų sugėręs…
Laužas prigeso, vėjas aprimo –
Tik nenubluko žiedas auksinis..
Dvidešimt penkios žiežirbos spragsi –
Kelią nueitą mini…
Auksinių vestuvių proga
Gyvenimas – tai prabočių šešėlių gilus šauksmas,
dangaus ir žemės sąsajos, visatos tobula erdvė.
Gyvenimas – tai džiaugsmas begalinis, liūdesys ir skausmas,
Žmogaus darbais apvainikuotų pėdsakų šventa sakmė.
Šiandieną pasidžiaukite atgręžę mintį, tuo,
kas nugyventa,
Pamąstykite, atminkite – žmogaus darbai juk nepasensta,
O spindi amžinai lyg briaunos deimanto brangaus,
Lyg upės ir žali šilai, žydrynė Tėviškės dangaus.
Šeimos švelnioj darnoj, vaikų, meilėj vaikaičių raskite ramybę.
Gilių atminimų banga tesuteiks Jums jėgų
ir stiprybės.
Lai senolių dvasia Jumyse atkartoja, kartoja
Pilnavertį gyvenimą jotvingių gojuos,
pagojuos…
Sako, kad žmogaus gyvenimas prabėga, tarsi viena diena,
o Jūs ar pastebėjote, kad Jums bendro gyvenimo jau dvidešimt penkmetis.
25 kartus Jums bendrai gyvenant obelys žydėjo,
25 kartus – buvo vasara karšta
Klevo lapai biro ir ruduo praėjo,
Žiemos šaltis piešė tulpes ant langų.
Kur jaunystės dienos,
Kur gimta palaukė,
Ąžuolų pavėsis, rudenio šalna?
Sveikiname garbingo jubiliejaus proga ir linkime, kad metų bėgimas palietęs smilkinius niekad nesiektų širdžių, kad darbščios rankos nepavargtų. Te neblėsta šypsena rūpesčių kasdienybėje, te gyvenimo kelias būna ilgas ir šviesus.
Negailėkit, nes vis tiek negrįš
tai, ką pragyvent Jums teko.
Santuokoj jau 25.
25 gražiausi metai.
Daug pavasarių, žiemų prabėgo,
Daug svajonių, rūpesčių dienų,
Tik širdis vis vien jauna išliko,
Nors galva jau padengta šerkšnu.
Sklidinas pakelkime taures,
Laimės palinkėkim didelės.
Na tai kas, kad vėjas vėlai beldžias į duris,
Kad jaunystė pasiklydus – nesugrįš.
Na tai kas, kad mes abu žili, žili.
Bet širdis vis vien jauna, jauna.
Kiek daug žiedų, pražydo ir nuvyto,
Kiek daug šviesių pavasarių sutikot Jūs,
O Jūs vis einat vienas šalia kito
Per įvairius gyvenimo kelius.
O kiek kelių, kelelių pražygiuota,
Juk 25 metai Jūs kartu !
Visas dienas užmirškit debesuotas
Širdy te bus vien gera ir džiugu.
Ir leiskit mums pakelt šampano taurę,
Naujai uždegti židinį šeimos,
Laimingai tęskite pradėtą kelią
Ir nenukrypkite nuo jo.
Jūs nuėjot kartu
Tokį ilgą nevaikščiotą kelią …
Ėjo metai greta
Augo Jūsų dukrelės…
Pailsėkit dabar
Prie neblėstančios sielos ugnies –
Tegu negandos Jūsų širdžių
Niekados nepalies…
Jau ketvirtį amžiaus nuėjot kartu,
Jau ketvirtis amžiaus taip metų greitų,
Tik vakar atrodo, vestuvės skambėjo
O štai, Jubiliejus sidabro atėjo.
Mes linkim
Sėkmės ir skalsos namuose,
Gyventi sveikatoj,
Nelūžti dvasia,
Jei šiandien atžymim sidabro metus,
Tai trokštam sulaukt dar ir auksinių!
Džiaugiamės didele ir gražia Judviejų švente,
neišsenkančia meile ir pagarba vienas kitam.
Tad linkime
Laikykitės kaip medžiai vienas kito
Visom šakom ir širdimi.
Tegul po kojom žvaigždės krinta,
Ir dega širdys ugnimi.
Puošias auksu klevai,
sidabru smilkiniai,
Širdyje viešpatauja ramybė.
Išauginti vaikai,
Tad būkit sveiki ir gyvenkit ilgai!