Potvynis. Visi žmonės kaip įmanydami stengiasi gelbėtis. Tik vienas žmogelis sėdi sau ramus prie namų ir nesijudina.
– Greičiau šok į mašiną, tai paskutinis! – šaukia jam žmonės iš pagalbon pasiųsto sunkvežimio.
– Dievas man padės! – sušunka žmogus ir net negalvoja pajudėti iš vietos.
O potvynio vanduo vis kyla ir kyla. Prie žmogelio priplaukia paskutinė gelbėtojų valtis.
– Seneli, lipk greičiau, dar yra vietos! – kviečia gelbėtojai.
– Dievas man padės! – ramiai atsako senelis ir toliau meldžiasi.
Vanduo vis kyla. Senukui tenka užsiropšti ant stogo, kad vanduo nepasiektų. Bet vanduo greit paskandins ir stogo viršūnę…
Virš namo pakimba virvinės kopėčios, nuleistos iš malūnsparnio.
– Kabinkis, žmogau! Tai paskutinis šansas!
Tačiau senis nenustoja kartojęs:
– Dievas man padės!
Su šiais žodžiais atrieda didelė banga ir nubloškia šį užsispyrėlį. Atsidūręs rojuje, žmogelis sutinka Dievą ir ima jam priekaištauti:
– Viešpatie, kodėl tu mane apleidai nelaimėje, aš juk taip laukiau tavo pagalbos?
Ir pasigirdo rūstus Dievo balsas:
– Žmogau, o kas tau siuntė sunkvežimį, valtį ir malūnsparnį?
Dievas veikia per žmones
