Dievas klausosi
Garsiai šaukiuosi VIEŠPATIES, balsiai maldauju VIEŠPATIES
Psalme 142, 1 Galite kalbėtis su Dievu, nes Jis klausosi. Jūsų balsas danguje svarbus. Dievas nenumoja į jus ranka. Kai ateinate Jo akivaizdon, Dievas atsigręžia, kad išgirstų jūsų balsą. Nereikia bijoti, kad būsite ignoruojamas. Net jei užsikertate ar apsirinkate, net jei tai, ką norite pasakyti, niekam nedaro įspūdžio, tai svarbu Dievui, ir Jis klausosi, jis klausosi skausmingų senų žmonių maldų senelių prieglaudose. Jis klausosi stačiokiškos mirčiai nuteisto kalinio išpažinties. Kai alkoholikas meldžia malonės, kai sutuoktinis ieško patarimo, kai verslininkas iš gatvės užsuka į bažnyčią, Dievas klausosi.
Įdėmiai. Atidžiai.
Išrinktoji tauta
Jūs esate išrinktoji giminė, karališkoji kunigystė, šventoji tauta, įsigytoji liaudis.
1 PETRO 2, 9
Ar kada jaučiatės taip, lyg niekas jūsų nė nepastebėtų? Nauji drabužiai, naujas stilius kuriam laikui gali padėti. Bet jei norite ilgalaikio pokyčio, išmokite matyti save taip, kaip jus mato Dievas: , Jis mane aprengė išganymo drabužiais ir apsupo teisumo skraiste lyg jaunikį, besipuošiantį vainiku, lyg nuotaką, besidabinančią vėriniais“ (Iz 61,10).
Esate prastos nuomonės apie save? jeigu taip, prisiminkite, ko esate vertas. „Esate atpirkti […] ne nykstančiais turtais, sidabru ar auksu, bet brangiuoju krauju Kristaus, to avinėlio be kliaudos ir dėmės“ (1 Petro 1, 18-19).
Jūsų užduotis tai atsiminti, apmąstyti, susitelkti į tai. Leiskite, kad Jo meilė keistų jūsų požiūrį į save.
Dievas jūsų nepamiršta
Malda ir prašymu su padėka justi troškimai tesidaro žinomi Dievui.
FILIPIEČIAMS 4, 6
Danguje nėra skirtumo tarp sekmadienio ryto ir trečiadienio popietės. Dievas trokšta vienodai aiškiai kalbėti tiek šventykloje, tiek mūsų darbo vietoje. Jis nori, kad šlovintume Jį ne tik dalyvaudami Atminimo vakarienėje, bet ir sėsdami prie pietų stalo. Jūs galite ištisas dienas Jo neprisiminti, tačiau nėra nė akimirkos, kad Jis apie jus negalvotų.
Tai žinant, suprantamas ryžtingas Pauliaus tikslas: „Paimame nelaisvėn kiekvieną mintį, kad paklustų Kristui” (2 Kor 10, 5). Galima įsivaizduoti, kodėl jis ragina mus „be paliovos melstis“ (1 Tęs 5,17), būti „ištvermingiems maldoje (Rom 12, 12). Paulius kviečia mus: „Būkite atsidėję maldai, budėkite su ja dėkodami” (Kol 4, 2).
Toks, koks esate
Būkite tokio nusistatymo kaip Kristus Jėzus.
Filipiečiams 2, 5
Pavojinga dideles tiesas apibendrinti vienu teiginiu, bet aš pamėginsiu. Jeigu tai, ko Dievas trokšta dėl kiekvieno iš mūsų, būtų galima sutalpinti į vieną ar du sakinius, jie galbūt skambėtų šitaip:
Dievas myli tave tokį, koks esi, bet Jis nesutinka tavęs tokio ir palikti. Jis nori, kad taptum panašus į Jėzų.
Dievas myli jus tokį, koks esate. Klystate, jei manote, kad Jis mylėtų jus labiau, jei jūsų akėjimas būtų stipresnis. Manydami, kad Dievo meilė būtų gilesnė, jei gilesnės būtų jūsų mintys, jūs ir vėl klystate. Nepainiokite Dievo meilės ir žmonių. Žmonių meilė dažnai stiprėja, kai gerai elgiamės, ir atvirkščiai — mąžta, kai klystame. Dievo meilė kitokia. Jis myli jus tokį, koks esate.
Gerosios Dievo dovanos
Kiekvienas geras davinys ir tobula dovana ateina iš aukštybių.
JOKŪBO 1,17
Ar kada jautėtės visiškai nieko neturįs? Tada pažvelkite į Dievo jums duotas dovanas.
Jis siuntė savo angelus, kad saugotų jus, savo Šventąją Dvasią, kad jumyse gyventų, savo Bažnyčią, kad ji jus drąsintų, ir savo Žodį, kad jis vadovautų jums.
Kaskart, kai į Jį kreipiatės, Jis klausosi, ir kai paprašote, Jis atsiliepia.
Jis niekada neleis jūsų gundyti virš jūsų jėgų, neleis jums suklupti taip, kad nebeatsikeltumėte.
Vos tik jums ant skruosto pasirodo ašara, Jis pasiruošęs ją nušluostyti.
Vos tik jūsų lūpos ima tarti meilės žodžius, Jis jau pasiruošęs jų klausytis.
Kad ir kaip stipriai jūs trokštate Jį išvysti, Jis nepalyginamai labiau trokšta matyti jus.
Jūs esate Kristaus išrinktas. Jis pašaukė jus, kad būtumėte Jo mylimas.
Tinkamas Dievo laikas
Nejaugi Dievas neapgintų teisią savo išrinktųjų, kurie jo saukiasi per dienas ir naktis.
ir delstų jiems padėti?!
Luko 18, 7
Kodėl Dievas laukia, kol baigiasi pinigai? Kodėl Jis leidžia ligai įsisenėti? Kodėl mūsų maldavimą išvaduoti iš ligos Jis išklauso tik anapus kapo?
Aš nežinau. Žinau tik, kad Jis visada pasirenka tinkamą metą. Galiu tik pasakyti, kad Jis daro tai, kas geriausia.
Nors jūs nieko negirdite, Jis kalba. Nors nieko nematote, Jis veikia. Dievui nebūna atsitiktinumų. Kiekvienas mūsų gyvenimo įvykis skutas tam, kad priartėtume prie Jo.
Dievo įvaikinti
Pati Dvasia liudija mūsų dvasiai kad esame Dievo vaikai.
ROMIEČIAMS 8, 16
Kai ateiname pas Kristų, Dievas ne tik mums atleidžia, Jis mus įvaikina. Per ištisą virtinę dramatiškų įvykių mes iš pasmerktų našlaičių be vilties tampame įvaikintais vaikais be jokios baimės. Štai kaip visa tai atsitinka: jūs ateinate prieš Dievo teismo sostą kupinas maišto ir klaidų. Kadangi Jis teisingas, tai negali nepaisyti jūsų nuodėmės, tačiau dėl savo meilės negali nepaisyti jūsų. Taigi priblokšdamas patį dangų, Jis ant kryžiaus nubaudė save už jūsų nuodėmes. Taip buvo vienodai paisyta tiek Dievo teisingumo, riek Jo meilės. O jums – Dievo kūriniui – dovanotas atleidimas. Tačiau nuodėmių atleidimu viskas nesibaigia…
Būtų pakakę, jei Dievas būtų tiesiog švariai nuplovęs jūsų vardą, tačiau Jis žengia dar toliau – Jis dovanoja jums savo vardą.
Stebėkite savo nuostatas
Mūsų Viešpats Jėzus Kristus ir Dievas, mūsų Tetas, pamilęs mus ir maloninga suteikęs mums amžinos paguodos ir geras vilties, te suramina jūsų širdis ir tesustiprina kiekvienam geram darbui ir žodžiui.
2 Tęsaloistikiečiams 2, 16—1T
„Viešpatie, tau nerūpi, kad sesuo palieka mane vieną patarnauti?” (Luko 10, 40).
Mortos gyvenimas buvo perpildytas. Jai reikėjo atsipūsti. „Morta, Morta, tu rūpiniesi ir sielojiesi daugeliu dalykų, — paaiškino jai Mokytojas, — o reikia tik viena Marija [tai] išsirinko'” (Luko 10,41-42).
Ką Marija išsirinko? Ji pasirinko sėdėti prie Jėzaus kojų. Dievui labiau patinka tylus nuoširdaus tarno dėmesys nei triukšmingas surūgėlio patarnavimas.
Svarbiau už tai, kaip mes tarnaujame, yra tai, su kokia širdimi tai darome. Bloga nuostata sugadina dovaną, kūną paliekame Dievui ant aukurą
Jūs esate ypatingas
… Nei aukštumos, nei gelmės, nei jokie kiti kūriniai negalės mūsų atskirti nuo Dievo meilės kuri yra mūsų Viešpatyje Kristuje Jėzuje.
ROMIEČIAMS 8, 39
Mes norėtume žinoti, kiek ilgai tvers Dievo meilė. Ne tik Velykų rytmetį, kai batai nublizginti, plaukai dailiai sušukuoti. Ne tada, kai esu žvalus ir optimistiškai nusiteikęs, kai esu pasiryžęs išspręsti pasaulinę bado problemą. Ne tada. Tada aš žinau, ką. Jis man jaučia. Tada net pats sau patinku.
Noriu žinoti, ką jis man jaučia, kai esu pasiruošęs aprėkti kiekvieną, kas tik pasipainioja, kai mane apninka lėkštos mintys, o liežuvis toks aštrus, kad net akmenį supjaustytų. Ką tuomet Jis man jaučia?
Ar gali kas mus atskirti nuo Kristaus meilės?
Dievas atsakė į mūsų klausimą pirmiau, nei jį uždavėme. Kad išvystume Jo atsakymą, Jis danguje įžiebė žvaigždę. Kad išgirstume atsakymą, pripildė naktį choro garsų. O kad patikėtume, Dievas padarė tai, apie ką nesvajojo nė vienas žmogus. Jis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų.
Jis padėjo ranką žmonijai ant peties ir t arė: „Jūs esate ypatingi”.
Nuojauta ir viltis
Dukterie, tavo tikėjimas išgelbėjo tave, eik rami ir būk išgijusi iš savo ligos.
MORKAUS 5, 34
Galbūt visa, ką jūs turite, tėra beprotiška nuojauta ir stipri viltis. Negalite nieko duoti. Esate įskaudintas. Viskas, ką galite pasiūlyti Dievui, yra vien nuoskaudos.
Galbūt tai trukdo jums ateiti pas Dievą. Ak taip, žengėte žingsnį ar du Jo link Bet tada pamatėte kitus pas Jį atėjusius žmones. Jie atrodė tokie švarūs, tvarkingi, puošnūs ir tvirti tikėjime. Juos išvydus, Dievo nebesimatė. Taigi atsitraukėte.
Jei visas šis aprašymas apie jus, įsidėmėkite vieną žmogų, kurį Kristus pagyrė dėl tikėjimą Tai nebuvo turtingas aukotojas. Nebuvo ištikimas sekėjas. Nei pripažintas mokytojas. Tas žmogus buvo gėdos ištikta, atstumta, beturtė, dvylika metų kraujoplūdžiu serganti moteris, kuri įsikibo į savo nuojautą, kad Jėzus gali ją išgydyti. Ir į savo viltį, kad Jis tikrai padės.
Tai, beje, visai neblogas tikėjimo apibūdinimas: įsitikinimas, kad Jis gali, ir viltis, kad Jis padės.
Rami širdis
Iš aukštybių kilusi išmintis pirmiausia yra tyra, paskui taikinga, maloninga, klusni, pilna gailestingumo ir gerų vaisių, nešališka, nuoširdi.
JOKŪBO 3, 17
Jėzaus širdis buvo tyra. Gelbėtoją garbino tūkstančiai, tačiau Jis tenkinosi paprastu gyvenimu. Juo rūpinosi moterys (Luko 8, 1—3), tačiau niekas nekaltino Jo geidulingomis mintimis. Jį paniekino Jo paties kūriniai, tačiau Jis atleido jiems dar nė nepaprašius Jo malonės. Petras, keliavęs su Jėzumi trejus su puse metų, pavadino Jį „avinėliu be kliaudos ir dėmės“ (1 Petro 1,19).
Tiek pat laiko su Jėzumi praleidęs Jonas patvirtino: „Nėra jame nuodėmės“ (1 Jono 3, 5).
Jėzaus širdis buvo rami. Mokiniai suko galvas, kaip reikės pamaitinti tūkstančius, bet Jėzus buvo ramus. Jis dėkojo Dievui už iškilusią problemą. Tai mokiniai persigandę šaukė audroje, bet ne Jėzus. Jis miegojo. Petras išsitraukė kalaviją pasirodžius kareiviams, bet ne Jėzus. Jis ištiesė ranką išgydyti. Jo širdis buvo rami.
Dievas gydo mūsų žaizdas
Jėzui pagailo jų.
MATO 14, 14
Graikiškas žodis atjautai nusakyti yra splanchnizomai. Jei nedirbate medicinos srityje ir nestudijavote splanchnologijos, šis žodis jums, ko gero, nelabai ką sakys. O jei vis dėlto studijavote, tai prisiminsite, kad splanchnologija yra mokslas apie vidaus organus.
Rašydamas, kad Jėzui pagailo žmonių, Matas nenori pasakyti, kad Jėzus atsitiktinai pajuto gailestį minioms. Ne, jis vartoja kur kas vaizdingesni terminą. Matas sako, kad Jėzus savo vidumi jautė jų žaizdas.
Jis jautė luošio šlubavimą.
Jis jautė ligonio skausmą Jis jautė raupsuotojo vienatve.
Jis jautė nusidėjėlio gėdą Ir kadangi Jis jautė tas žaizdas, Jis negalėjo jų negydyti.
Širdies šiltnamis
Ką Žmogus sėja, tai ir pjaus.
GALATAMS 6, 7
Akimirkai įsivaizduokite, kad jūsų širdis – tai šiltnamis. Tad ją, kaip ir šiltnamį, reikia prižiūrėti.
Įsivaizduokite, kad jūsų mintys — tai sėklos. Vienos minčių sėklos išauga į gėles. Kitos tampa piktžolėmis. Jei sėjate vilties sėklas, tapsite optimistu. Kai sėjate abejonių sėklas, žinokite, kad teks susidurti su nesaugumu ir netikrumu.
Įrodymų rasite visur, kur pažvelgsite. Ar kada svarstėte, kodėl prie kai kurių žmonių neigiamos mintys neprikimba tarsi prie žąsies vanduo, ir jie išlieka kantrūs, optimistiški ir adaidūs? Galbūt tie žmonės uoliai sėjo gerumo sėklą ir dabar džiaugiasi jos derliumi?
Ar kada svarstėte, kodėl kai kurie žmonės atrodo tokie paniurę? Taip rūškanai nusiteikę? Ir jūs toks būtumėte, jei jūsų šiltnamyje augtų vien piktžolės ir dygliai.
Šventumas tarp mūsų
Krykštauk ir džiaukis, Siono dukterie!
Juk štai ateinu gyventi tarp jūsų.
ZACHARIJO 2, 14
Dievas tapo kūdikiu. Jis atėjo į pasaulį, pilną bėdų ir skausmų.
„Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų…. ĮJis buvo pilnas] malonės ir tiesos“ (Jono 1, 14).
Stipriausias žodis šioje eilutėje yra „tarp Jis gyveno tarp mūsų. Jis apsivilko brangiausią rūbą — žmogaus kūną. Ėdžias Jis pavertė sostu, keletą karvių — savo karališka svita. Jis išsirinko įprastą vardą—Jėzus — ir padarė jį šventą Šventus Jis padarė ir paprastus žmones. Juk Jis galėjo gyventi virš mūsų arba nuošaliai nuo mūsų. Tačiau to nepadarė. Jis gyveno tarp mūsų.
Jis tapo nusidėjėlių draugu ir beturčių broliu.
Pergalės diena artinasi
Sergėk, ką turi, kad niekas neatimtų tavo vainiko.
APREIŠKIMO 3, 11
Galbūt jūs visą gyvenimą nesate laimėjęs jokio prizo. Gal buvote skautų būrio ūkio reikalų tvarkytojas arba atsakingas už limonado pilstymą šventėje, bet tuo visi jūsų pasiekimai ir baigiasi. Stebėjote, kaip šio pasaulio galingieji be vargo įveikia kliūtis ir grįžta namo su trofėjais. Visa, ką jūs turite, yra vien prisiminimai apie prarastas galimybes.
Jeigu pataikiau, tada jums turėtų būti brangus šis pažadas: „Kai pasirodys Vyriausiasis Ganytojas, jūs gausite nevystantį garbės vainiką” (1 Petro 5,4).
Išauš jūsų pergalės diena. Tai, ko nepastebi pasaulis, atsimena jūsųTėvas. Jo palaiminimo sulauksite greičiau, nei įsivaizduojate.
Dievo pagalba arti
VIEŠPATS artimas kiekvienam, kas jo šaukiasi, visiems, kas nuoširdžiai jo trokšta.
PSALMĖ 145,18
jį Gydymas prasideda, kai imame veikti Jis prasideda tada, kai ištiesiame ranką. Kai žengiame žingsnį Dievo link.
Dievo pagalba šalia. Ji visada prieinama. Tačiau ją gauna tik tie, kas jos ieško. Neveiklumas nieko neduoda.
Dievas gerbia radikalų tikėjimą, nebijantį rizikuoti.
Kai pastatomas Nojaus laivas, išgelbstimos gyvybės. Žygiuojant Izraelio kareiviams, griūva Jericho sienos. Kai dangaus link pakeliama lazda, dar ir šiandien persiskiria jūros. Kai pasidalijama pietumis, pasisotina tūkstančiai. O kai kas nors paliečia Jėzaus drabužį, – ar pabėgusi moteris iš Galilėjos savo ranka, ar skurdžius iš Bangladešo savo maldomis, — Jėzus stabteli. Jis stabteli ir atsiliepia.
Tikslo siekiantis Dievas
Žmogaus Sūnus atėjo… pats tarnauti ir savo gyvybės atiduoti kaip išpirkos už daugelį.
MATO 20, 28
Jėzus neleido, kad Jam vadovautų kas nors kita, nei Jo pašaukimas iš aukštybių. Jo širdis turėjo aiškų tikslą. Daugelis žmonių neturi gyvenime jokio tikslo, taigi nieko ir nepasiekia. Jėzus turėjo vieną tikslą – išgelbėti žmoniją iš nuodėmės. Savo gyvenimą Jis galėjo apibendrinti vienu sakiniu: „Žmogaus Sūnus atėjo ieškoti ir gelbėti, kas buvo pražuvę” (Luko 19, 10). Jėzus buvo taip susitelkęs į savo užduotį, jog žinojo, kada bus metas pasakyti:,,Atlikta!“ (Jono 19, 30). Tačiau Jis nebuvo tiek užvaldytas savo tikslo, kad būtų ėmęs nemaloniai elgtis su kitais.
Kaip tik priešingai – Jo mintys buvo itin malonios! Vaikai negalėjo atsispirti Jėzui. Jis grožėjosi lelijomis, džiaugėsi šlovindamas Dievą ir gebėjo sunkumuose įžvelgti galimybes. Jis leido dienas su miniomis ligonių ir vis tiek jų gailėjo. Daugiau nei tris dešimtmečius Jėzus braidė po mūsų nuodėmių purvą ir klampynę, tačiau vis tiek Jo akyse buvome tokie verti, kad Jis ėjo mirti už mūsų kaltes.
Dievas visada dovanoja malonę
Dievui viskas įmanoma.
Morkaus 10, 27
Mūsų klausimai išduoda supratimo stoką.
Kaip Dievas gali būti visur vienu metu? (O kas sakė, kad Dievą riboja kūnas?)
Kaip Dievas gali girdėti visas Jam skiriamas maldas? (Tikriausiai Jo klausa kitokia negu jūsų.)
Kaip Dievas gali būti Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia? (Ar negali būti, kad danguje fizika veikia kitaip nei žemėje?)
Jei man neatleidžia žemėje gyvenantys žmonės, tai juk kur kas kaltesnis esu prieš Šventąjį Dievą! (Kaip tik priešingai — Dievas gali suteikti malonę net ir tada, kai mes, žmonės, to jau nebeįstengiame. Juk Jis yra malonės autorius.)
Džiaugsmingas laiškas
Visuomet džiaukitės Viešpatyje!
Ir vėl kartoju: džiaukitės!
FILIPIEČIAMS 4, 4
Grįžkite drauge su manimi porą tūkstančių metų atgal. Nusikeikime į Romą ir įženkime į gana niūrų kambarėlį, supamą aukštų sienų. Viduje ant grindų sėdi vyriškis. Jis jau pagyvenęs, praplikęs, sukumpęs. Rankos ir kojos sukaustytos grandinėmis.
Tai apaštalas Paulius. Apaštalas, kurį pančiojo tik Dievo valia, dabar sėdi niūrioje kameroje, grandinėmis prikaustytas prie romėnų kareivio.
Jis rašo laišką. Tikriausiai tai skundas Dievui. Turbūt jis išlieja visas savo nuoskaudas. Juk jis turi visas teises skųstis ir gailėtis savęs. Tačiau kaip tik to jis nedaro. Priešingai, Paulius rašo Laišką filipiečiams, kuris ir po dviejų tūkstančių metų tebėra laikomas traktatu apie džiaugsmą.
Gal pamąstykite apie tai kurį laiką?
Paruošti širdį
Kaip tok Rytai nuo Vakarų, taip tok nuo mūsų jis išsklaido mūsų nuodėmes.
PSALMĖ 103, 12
Nuodėmių išpažinimas sielai yra tas pats, kas dirvos paruošimas sėjai. Prieš sėdamas sėklą, ūkininkas išdirba žemę: pašalina akmenis, išrauna kelmus. Jis žino, kad paruoštoje žemėje sėkla geriau sudygsta. Išpažintis – tai pakvietimas, kad Dievas apeitų mūsų širdies žemes. „Štai čia, Tėve, godumo akmuo, neįstengiu jo nustumti. O ten prie tvoros – kaltės medis. Jo šaknys ilgos, įsiskverbusios giliai į žemę. Dar norėčiau Tau parodyti plotą perdžiūvusios dirvos, kuri per kieta sėklai sėti“. Išvalius širdies dirvą, geriau auga Dievo sėkla.
Taip Tėvas ir Sūnus drauge apeina žemę. Jie kasa ir rauna, paruošia širdį nešti vaisių. Išpažintis yra pakvietimas, kad Tėvas ateitų ir išdirbtų sielos dirvą.
Kąsnelis gerumo
Jei kas turėtų pasaulio turtų ir, pastebėjęs vargo spaudžiamą broli užrakintų jam savo širdį, tai kaip jame pasiliks Dievo meilė?
1 JONO 3, 17
Didis rusų rašytojas Dostojevskis pasakoja, kaip kartą eidamas gatve sutiko elgetą. Jis įkišo ranką kišenėn, kad šiek tiek sušelptų vargšą, tačiau kišenė buvo tuščia. Atsigręžęs į tą žmogų, Dostojevskis tarė: „Atleisk, brolau, neturiu tau ką duoti”.
Elgeta nušvitęs atsakė: „Tu davei daugiau, nei aš prašiau – pavadinai mane broliu”.
Mylimam švelnus žodis tėra kąsnelis, tačiau ištroškusiam meilės jis gali būti didžiausia puota.
Štai ką padarė Dievas!
Dangūs skelbia Dievo šlovę.
Psalmė 19, 2
Kaip svarbu yra melstis apsiginklavus žinojimu, kad danguje yra Dievas! Jei melsitės be šio įsitikinimo, jūsų maldos bus baikščios, seklios ir tuščios. Bet pamėginkite kurį laiką pavaikštinėti dangaus dirbtuvėse ir pasižiūrėti, ką Dievas yra padaręs, ir pamatysite, kaip atgis jūsų maldos!
Ar matote Saulę? Ji be perstojo išspinduliuoja milžinišką energiją. Ir vis dėlto mūsų Saulė, kad ir kokia galinga, tėra nedidelė žvaigždė tarp šimto milijardų šviesulių, sudarančių mūsų Paukščių tako galaktiką. Paimkite 5 centų monetą, ištieskite ranką ir uždenkite lopinėlį dangaus – moneta paslėps nuo jūsų penkiolika milijonų žvaigždžių! Rodydamas mums dangų, Jėzus rodo savo Tėvo dirbtuves. Jis tarsi patapšnoja jums per petį ir sako: „Sį tavo reikalą Tėvas gali sutvarkyti”.
Nuotykius žadantis balsas
Kas stengsis išsaugoti savo gyvybę, tas ją pražudys, o kas ją pražudys, tas ją atgaivins.
Luko 17, 33
I Gyvenimas gali būti nuostabiai spalvingas. Siekite jo tokio, ieškokite. Nepraleiskite šio spalvingumo! Neklausykite dejonių tų, kurie pasitenkino antrarūšiu gyvenimu ir nori, kad ir jūs taip darytumėte, idant jiems nereikėtų jaustis kaltiems. Jūsų tikslas nėra gyventi ilgai, jūsų tikslas — tikrai gyventi.
Jėzus sako, kad pasirinkimas labai aiškus. Viena galimybė — klausytis saugumą žadančio balso. Galite užsikurti židinį, likti namuose ir šiltai, sausai bei saugiai sau sėdėti.
Arba galite klausytis balso, žadančio nuotykius – Dievo duotus nuotykius. Užuot užsidegę liepsną, židinyje, užkurkite ją širdyje. Pakluskite Dievo impulsams. Įsivaikinkite vaiką. Iškeliaukite į svetimą šalį. Mokykite mokinius. Keiskite darbą. Iškelkite savo kandidatūrą į naujas pareigas. Pakeiskite pasaulį aplink save. Be abejo, tai nesaugu. Tačiau kas yra saugu?
Asmeniškas palaiminimas jums
Kiekvienam teks pagyrimas iš Dievo.
1 K O R IN T I E Č IA M S 4, 5
Koks neįtikėtinas sakinys! Kiekvienam teks pagyrimas iš Dievo. Ne „geriausiems”, ne „kai kuriems”, ne „daugiausia pasiekusiems”, bet „kiekvienam teks pagyrimas iš Dievo”.
Jūs neliksite pamirštas. Dievas tuo pasirūpins. Tiesą sakant, pats Dievas jus pagirs. Kai ateina laikas kažką pripažinti, Dievas nedeleguoja kitų šiai užduočiai. Ne Mykolas dalija karūnas, ne Gabrielius kalba sosto vardu — pats Dievas pagerbia, ką reikia. Dievas pagirs savo vaikus.
O dar įspūdingiau tai, jog tas pagyrimas asmeniškas! Apdovanojimas tenka ne visai tautai, visai bažnyčiai ar visai kaitai. Duodama po vieną karūną kiekvienam. Pats Dievas pažvelgs jums į akis ir palaimins jus žodžiais: „Gerai, šaunusis ir ištikimasis tarne!” (Mato 25,23).
Krikščionybės esmė
Aš jums daviau pavyzdį, kad ir jūs darytumėte, kaip aš jums dariau.
JONO 13, 15
Įsidėmėkite: mes esame tai, ką matome. Jei regime tik save, tai mūsų antkapyje bus išraižyti tie patys žodžiai, kuriais Paulius apibūdino Kristaus priešus: „Jų dievas – pilvas ir jų garbė – gėda. Jie temąsto apie žemės daiktus” (Fil 3, 19).
Žmonės nebuvo sukurti gyvenu troškiame slėnio rūke ir nematyti savo Kūrėjo.
Būti krikščionimi — vadinasi, matyti Jėzų. Krikščioniškas tarnavimas tikrąja žodžio prasme yra ne kas kita, kaip sekimas Tuo, į kurį žvelgiame. Pamatyti Jo didybę ir elgtis kaip Jis — tai krikščionybės esmė.
Jūs rūpite Dievui
Įsižiūrėkite į padangių sparnuočius: nei jie sėja, nei pjauna, nei į kluonus krauna, o jūsų, dangiškasis Tėvas juos maitina.
MATO 6, 26
Pamąstykime apie Žemę. Manoma, kad mūsų Žemė sveria šešis sekstilijonus tonų (tai šešetas su dvidešimt vienu nuliu). Visgi ji labai tiksliai pasvirusi dvidešimt trijų laipsnių kampu. Jei kampas būtų nors truputį didesnis ar mažesnis, metų laikai tiesiog išnyktų potvynyje, ištirpus poliariniam ledui. Nors mūsų planeta sukasi maždaug 1 600 km per valandą greičiu — o tai yra beveik 40 000 km per dieną, arba 14 milijonų km per metus, — vis dėlto nė vienas iš mūsų neišlekiame į orbitą!
Kol stovite ir stebite Dievo kūriniją, leiskite man užduoti keletą klausimų. Jeigu Dievas pajėgus išdėstyti žvaigždes ir išskleisti dangų lyg užuolaidą, argi manote, kad Jis neįstengs valdyti jūsų gyvenimo? Jeigu jūsų Dievas pakankamai galingas, kad uždegtų Saulę, argi Jis neįstengtų nušviesti jums tako? Jeigu Jam taip rūpi suteikti žiedus Saturnui ar padaryti Venerą spindinčią, argi įmanoma, kad Jam mažiau rūpėtų patenkinti jūsų reikmes?
Geri įpročiai
Palikę pradinį Kristaus mokslą, kilkime į tobulumą.
HEBRAJAMS 6, l
Man patinka pasakojimas apie berniuką, iškritusį iš lovos. Mamos paklaustas, kas atsitiko, jis atsakė: „Nežinau, turbūt gulėjau per arti tos vietos, kur įlipau”.
Taip pat gali nutikti ir su tikėjimu. Labai nesunku likti ten, kur „įlipome”, ir toliau nepajudėti nė žingsnio.
Prisiminkite neseną praeitį — prieš metus ar dvejus. Užduokite sau keletą klausimų. Kuo skiriasi dabartinis jūsų maldos gyvenimas nuo ano laiko? O aukojimas? Ar aukojate daugiau ir ar su didesniu džiaugsmu? O dalyvavimas pamaldose? Ar galite sakytis paaugęs dvasiškai? O kaip Biblijos studijos? Ar mokotės iš jos kasdien?
Nepadarykite tokios pat klaidos kaip anas berniukas: nepasilikite per arti tos vietos, kur „įlipote”. Rizikinga ilsėtis ant pakraščio.
Malda gali daug ką pakeisti
Žinome: Dievas nusidėjėlio neišklauso, betjei kas yra pamaldus ir vykdo jo valią, tokį išklauso.
JONO 9, 3 1
Daugelio mūsų maldos gyvenimą praverstų iš esmės peržiūrėti. Kai kurių maldos gyvenime trūksta nuoseklumo. Jie patenka tai į dykumą, tai i oazę: ilgi, nuobodūs, sausi užkalbėjimai pertraukiami trumpų pasinėrimų į bendravimo vandenis.
Kitiems trūksta nuoširdumo: maldos tuštokos, išmoktos mintinai, sustabarėjusios. Labiau primenančios liturgiją nei gyvenimą. Nors jos kasdienės, visgi yra nuobodžios.
Dar kitiems stinga, atvirai sakant, sąžiningumo. Mes sąžiningai dvejojame, ar malda tikrai gali ką pakeisti. Kodėl gi danguje esantis Dievas turi norėti su manimi kalbėtis? Jei Dievas viską žino. tai kas aš toks, kad Jam kažką pasakočiau? Jei Dievas visa valdo, tai kas aš toks, kad imčiausi kažką daryti?
Mūsų maldos gali būti nesklandžios, o dvasinės pastangos — menkos. Bet kadangi maldos galia slypi ne tuose, kurie ją taria, o Tame, kuris jos klausosi, tai mūsų maldos išties gali daug ką pakeisti.
Ko nepajėgiame įsivaizduoti
Mano Tėvo namuose daug buveinių.
Einu jums vietos paruošti.
Jono 4, 2
Poilsis šioje žemėje netikras. Saugokitės raginančių čia rasti savo laimę; čia jos nerasite. Sergėkitės šundaktarių, žadančių, kad džiaugsmą jums suteiksianti dieta, santuoka, darbas, perkėlimas į kitas pareigas…
Pamėginkite štai ką: įsivaizduokite tobulą pasaulį. Kad ir ką jums tai reikštų, įsivaizduokite. Gal tai reiškia ramybę? Tada įsivaizduokite absoliučią ramumą. Gal tobulas pasaulis reiškia džiaugsmą? Tada įsivaizduokite didžiausią laimę. Gal tobulas pasaulis pilnas meilės? Jei taip, įsivaizduokite vietą, kur meilė beribė. Kad ir ką jums reikštų dangus, įsivaizduokite jį. Pasistenkite nupiešti savo mintyse aiškų dangaus vaizdą.
O tada nusišypsokite, kai Tėvas jums primins: „Ko akis neregėjo, ko ausis negirdėjo, kas žmogui į mintį neatėjo, tai paruošė Dievas tiems, kurie jį myli“.
Kai reikia pavaizduoti, kaip bus danguje, visi turime pasiduoti – mes to nepajėgiame!
Pakeistas pagal Jo atvaizdą
Kas yra suvokęs Viešpaties mintį, kad galėtų ji pamokyti?
O mes turime Kristaus išmonę.
1 KORINTIEČIAMS 2, 16
Atstumas nuo mūsų širdžių iki Jėzaus širdies atrodo toks didžiulis. Kaipgi mes galėtume tikėtis kada nors turėti Jėzaus širdį?
Ar esate pasiruošęs staigmenai? Jūs jau ją turite! Jei esate Kristuje, jūs jau turite Kristaus širdį. Vienas iš didžiausių, tačiau nesuvoktų Dievo pažadų teigia: jei atidavei savo gyvenimą Jėzui, Jis tau dovanojo save. Jėzus apsigyveno tavo širdyje. Vargu ar galima pasakyti glausčiau, nei pasakė Paulius: „Gyvena manyje Kristus” (Gal 2, 20).
Jėzus apsigyveno, išsipakavo daiktus ir yra pasiruošęs padaryti jus panašų į Jo atvaizdą, kad Viešpaties Dvasios veikimu vis didėtų jūsų garbingumas (plg. 2 Kor 3,18).
Eik ir pasižiūrėk
Natanaelis atšovė: „Ar iš Nazareto gali būti kas gero?!” Pilypas atsakė: „Eik ir pasižiūrėk!”
JONO 1, 46
Natanaelio klausimas skamba ir šiandien, po dviejų tūkstančių metų. Ar gali kas gero būti iš Nazareto? Eikite ir pasižiūrėkite.
Eikite ir pasižiūrėkite į žmones, kurių gyvenimas pasikeitė:
į alkoholiką, kuris nebegeria, į buvusį paniurėlį, kuris dabar džiūgauja
į gėdos apimtąjį, kuriam dabar adeista, į atkurtas santuokas, į našlaičius, suradusius šeimą,
į kalinius, kurie buvo paliesti Šventosios Dvasios.
Eikite ir pažiūrėkite, kaip perverta Dievo ranka paliečia žemiausiai puolusią širdį, nušluosto ašaras nuo užverkto veido, atleidžia šlykščiausią nuodėmę.
Eikite ir pažiūrėkite. Jis nevengia nė vieno, kuris Jo ieško. Jis neignoruoja patikrinimo, nebijo ištyrimo. Eikite ir pažiūrėkite.
Dievo gerumas
Turtuolis ir vargas tiri ryšį. Jų abiejų Kūrėjas yra Viešpats.
Patarlių 22,2
P Ar pastebėjote, kad Dievas neprašo jūsų įrodyti, jog deramai panaudosite savo atlyginimą.” Ar pastebėjote, kad Jis neužsuka jums deguonies tiekimo, kai netinkamai naudojate Jo duotas dovanas? Ar ne džiugu, kad Dievas jums duoda ne vien tai, už ką prisimenate padėkoti?
Dievo gerumas trykšta iš Jo prigimties, o ne dėl mūsų vertumą
Kartą kažkas paklausė mano bendradarbio: „Koks Biblijos principas liepia mums padėti vargšams, net jeigu jie nenori tapti krikščionimis?”
Mano draugas atsakė vienu žodžiu; „Dievas”.
Dievas padeda kasdien milijonams tokių žmonių.
Ką Dievas yra padaręs
Jūs juk esate išgelbėti malone.
Efeziečiams 2, 5
Lėtai ir atidžiai perskaitykite, kaip Paulius aprašo, ką Dievas dėl jūsų padarė: „Jus, mirusius nusikaltimais ir kūno neapipjaustymu, jis atgaivino kartu su Kristumi, dovanodamas visus nusikaltimus. ]is ištrynė mus kaltinantį skolos raštą ir panaikino jį, prismeigdamas prie kryžiaus. Jis nuginklavo kunigaikštystes ir valdžias, viešai jas pažemindamas ir jame švęsdamas pergalę prieš jas“ (Kol 2,13-15).
Žvelgdami į aukščiau užrašytus žodžius, atsakykite štai į tokį klausimą kas atlieka visą darbą.-‘ Jūs ar Dievas? Kas aktyviai veikia? Kas parūpina išgelbėjimą? Jūs ar Dievas?
Bedieviškas gyvenimas
Tuščiai mintydami jie paklydo, ir neišmani jų širdis aptemo.
Girdamiesi esą išmintingi, tapo kvaili.
ROMIEČIAMS 1, 21—2 2
Kadangi hedonistas (žmogus, besiraitantis malonumų — red. past.) niekada nematė rankom sukūrusios Visatą, jis daro prielaida, kad vienintelis gyvenimas yra čia ir dabar. Jis riki jog vienintelė tiesa yra šiame kambaryje. O vienintelis tikslas — jo paties malonumai. Jo manymu, nėra nieko dieviška. Jam visai nerūpi tai, kas amžina.
Hedonistas sako: „Koks skirtumas? Galbūt esu blogas — na, ir kas? Ką darau ir kaip gyvenu — tai mano reikalas”. Jam labiau rūpi patenkinti savo aistras nei pažinti Tėvą. Malonumas jo gyvenime toks svarbus, kad nelieka nei laika nei vietos Dievui.
Ar jis teisus? Ar teisinga niekino Dievą ir tiesiog smagiai gyventi?
Paulius sako: „Tikrai ne!“
Pasak Laiško romiečiams pirmojo skyriaus, nepaisydami Dievo mes prarandame daugiau nei vien keletą gyvenimo spalvų. Mes netenkame moralės standartų, gyvenimo tikslo ir dvasingumą
Vienintelis svarbus dalykas
Ko akis neregėjo, ko ausis negirdėjo, kas ^mogui į mintį neatėjo, tai paruošė Dievas tiems, kurie Jį myli.
1 KORINTIEČIAMS 2, 9
Įsivaizduokite dieną, kai Kristus vėl ateis. Štai jūs stovite dideliame atpirktųjų būryje. Nors esate didžiulėje minioje, atrodo, lyg būtumėte su Jėzumi vienumoje.
Aš, žinoma, fantazuoju, bet man įdomu, ar Jėzus ištartų jums: „Aš taip tavimi didžiuojuosi dėl to, kad leidai man tavimi pasinaudoti! Tavo dėka šiandien čia yra kiti žmonės. Ar norėtum su jais susitikti?”
Tą akimirką Jėzus atsigręžtų į mimą ir juos pakviestų. Vienas po kito jie žengtų į priekį.
Pirmasis prieitų buvęs jūsų kaimynas — tas irzlus senukas, gyvenęs jums už sienos. Tiesą sakant, nesitikėjote jo išvysti. „Tu nežinojai, kad aš tave stebiu, – paaiškintų jis, – bet aš visą laiką tai dariau. Tavo dėka dabar esu čia”.
Neilgai trukus judu su Gelbėtoju apsuptų nemenkas būrys sielų, kurias vienokiu ar kitokiu būdu jūs laimėjote Kristui. Vienus pažintumėte, kitų ne, tačiau visiems jaustumėte tą patį, ką jautė ir Paulius: „Didžiuojuosi jūsų tikėjimu” (žr. 1 Tęs 2, 19).
Gyvenkite šventai
Taip tešviečia ir jūsų, šviesa įmonių akivaizdoje, kad jie matytų gerus jūsų darbus ir šlovintų jūsų Tėvą danguje.
MATO 5, 16
Ar norite kažką pakeisti savo pasaulyje? Tada gyvenkite šventai!
Būkite ištikimas sutuoktiniui.
Darbe atsisakykite apgaudinėti.
Draugiškai elkitės su kaimynais.
Būkite toks darbuotojas, kuris atlieka savo darbą ir nesiskundžia.
Apmokėkite savo sąskaitas.
Vykdykite savo pareigas ir džiaukitės gyvenimu.
Tegu jūsų gyvenimas nesiskiria nub jūsų žodžių.
Žmonės daugiau stebi, kaip gyvename, negu klausosi, ką jiems sakome.
Vienintelis Globėjas ir Guodėjas
Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti; aš jus atgaivinsiu!
MATO 11, 2 8
Tol, kol Jėzus jums yra tik vienas iš galimų variantų, Jis nėra vienintelis, kurio jums reikia.
Tol, kol įstengiate pats nešti savo naštas, jums nereikia naštų nešiko. Kol gyvenimo aplinkybės jūsų neliūdina, jums nereikia paguodos. Ir tol, kol galite rinktis, priimti Jėzų ar atmesti, tol galite atmesti, nes Jėzus nenori, kad priimtumėte Jį tik puse savo širdies.
Tačiau kai liūdite, kai imate gailėtis dėl savo nuodėmių, kai pripažįstate nebeturįs kito pasirinkimo, kaip tik pavesti Jam visus savo rūpesčius, ir kai išties nelieka jokio kito vardo, kurio galėtumėte šauktis, štai tada paveskite Jam visus savo rūpesčius, nes būtent tada Jis laukia jūsų – pačiame audros viduryje.
Jo dovanos kaina
Kristus vieną kartą numirė už nuodėmes, teisusis už neteisiuosius, kad mus nuvestų pas Dievą.
1 PETRO 3, 1 8
Kristus atėjo į žemę dėl vienos priežasties: atiduoti savo gyvybę kaip išpirką už jus, už mane – už mus visus. Jis pasiaukojo, kad visiems mums suteiktų dar vieną galimybę. Jis būtų padaręs bet ką kad tai pasiektų. Ir Jis padarė. Jėzus žengė ant kryžiaus, kur begalinė žmogaus neviltis susitiko su nepaliaujama Dievo malone. Ir tą akimirką kai didi Dievo dovana buvo iki galo įvykdyta, gailestingasis Kristus parodė pasauliui jos kainą
Jis, Tobulasis, paliko mums savo tobulumą, o mūsų sugedimą prisiėmė sau. Taip buvo pagerbtas Dievo šventumas, o Jo vaikams suteiktas atleidimas.
Pačiu laiku
Dievas, kuriam tu taip ištikimai tarnauji, teišgelbsti tave!
DANIELIAUS 6,17
Pažvelkite į Joną žuvies pilve — apsemtą skrandžio sulčių ir apvytą jūros žolių. Jis meldžiasi. Jam nespėjus ištarti „amen“, pilvas ima trūkčioti, žuvis prasižioja, ir Joną jau guli veidu į paplūdimio smėlį.
Pažvelkite į Danielių liūtų duobėje: jo padėtis ne ką geresnė nei Jonos. Joną buvo prarytas, o Danieliui tas pats gresia netrukus.
Arba kad ir Juozapas šulinyje — kalkių duobėje vidury karštos dykumos. Ant angos užvožtas dangtis, o akys užrištos. Juozapas, kaip ir Joną bei Danielius, užspęstas bėdos. Nebėra jokių galimybių. Nebėra jokios išeities, jokios vilties… Ir vis dėlto, nors kelias į rūmus suka lankstu per kalėjimą, galiausiai jis atveda į sostą.
Tokius atsitikimus randame Biblijoje: vienas po kito seka įvykiai, kai žmonės atsiduria per plauką nuo mirties. Bet kaip tik tą akimirką, kai galva jau padėta ant budelio trinkos, kai ant kaklo jau užnerta kilpa, – tada atsiveria gelbstinti Golgota.
Dvasios vedami
Teesie tavo valia
Teateinie tavo karalystė, teesie tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje.
MATO 6, 10
Melstis žodžiais „teesie tavo valia“ reiškia siekti pažinti Dievo širdį. Sąvoka „valia” reiškia „stiprų troškimą”. Tad kas yra Jo širdyje? Kas Jam labiausiai rūpi? Jis nori, kad tai žinotumėte.
Ar Dievas slepia nuo mūsų, ką ketina daryti? Panašu, kad ne, nes Jis ėmėsi ryžtingų veiksmų, kad apreikštų mums savo valią. Argi Jis galėjo padaryti dėl mūsų daugiau? Juk Dievas atsiuntė savo Sūnų, kad Jis mus vestų. Jis davė savo Žodį, kad šis mus mokytų. Jis sudėliojo visus gyvenimo įvykius taip, kad mes pabus tume. Jis atsiuntė savo Dvasią, kad Ji rodytų mums kelią. Ar galėjo Dievas padaryti dar daugiau?
Dievas nėra sumaišties Dievas. Kai tik Jis pamato nuoširdžius, nors ir sumišusius ieškotojus, Jis – tuo galite būti tikri – padarys viską, kad šie pažintų Jo valią.
Dievas jus labai myli
Jūsų net visi galvos plaukai suskaityti.
MATO 10, 30
Yra daug priežasčių, kodėl Dievas jus išgelbėjo: kad Jam būtų garbė, kad būtų patenkintas Jo teisingumas, kad parodytų savo viršenybę. Tačiau viena iš gražiausių priežasčių, kodėl Dievas jus išgelbėjo, yra ta, kad jūs Jam rūpite. Jam patinka būti su jumis, nes Jis jus labai myli.
Kai mylime kokį nors žmogų, mes pasikabiname jo nuotrauką matomoje vietoje arba nešiojamės piniginėje. Mes norime pradžiuginti mylimą žmogų, dovanodami jam puokštę gėlių. Dievas siunčia jums gėlių kiekvieną pavasari ir saulėtekį kas rytą. Kada beužsimanytumėte pasikalbėti, Jis išklausys. Dievas gali gyventi bet kurioje Visatos vietoje, tačiau pasirinko jūsų širdį. Pripažinkite tai, mano drauge. Jis labai jus myli.
Meilės perpildyta širdis
Verčiau ieškokite jo karalystės, o tai bus jum pridėta.
LUKO 12, 31
Kartais Dievą taip sujaudina tai, ką Jis mato, kad Jis duoda mums ne vien tai, ko prašome, bet ir tai, ko mums reikia.
Už tai turime būti dėkingi. Nes kuris gi iš mūsų būtume sumanęs paprašyti Dievą to, ką Jis iš tiesų yra mums davęs? Kuris būtume drįsęs tarti: „Dieve, ar Tu kaip permaldavimo auka negalėtum iškentėti bausmės už kiekvieną mano kada nors padarytą klaidą?” O tada dar radęs savy įžūlumo pridėti: „O kai jau man adeisi, gal gali paruošti man vietą gyventi Tavo namuose?”
Ir dar, lyg to nebūtų gana, pridurtumėte: „Ir gal galėtum, Viešpatie, gyventi manyje, mane saugoti, vesti ir palaiminti labiau, nei kada nors galėčiau nusipelnyti?”
Pamąstykime sąžiningai, ar mums kada nors būtų pakakę įžūlumo to prašyti?
Jėzus jau is anksto žinojo, kokia yra malonės kaina. Jis jau žinojo, kiek Jam kainuos parūpinti mums atleidimą. Tačiau vis tiek mums jį siūlo. Jo širdis perpildyta meilės.
Dangus jūsų pusėje
Kristus Jėzus […] numirė, bet buvo prikeltas, […] sėdi Dievo dešinėje ir net užtaria mus.
Romiečiams 8, 34
Jėzus meldžiasi už mus. Kai Jėzus kalbėjo, šėtonas irgi klausėsi. Velniui gali pavykti suduoti vieną kitą smūgį. Jis net gali laimėti kelis raundus, tačiau jis niekada nelaimi kovos. Kodėl? Nes Jėzus stoja jūsų pusėn. ,Jis per amžius gali išgelbėti tuos, kurie per jį eina prie Dievą Jis amžinai gyvas, kad juos užtartų” (Hbr 7,25).
Ir dabar, šiuo metu, Jėzus jus sauga Prieš pasiekdamas jus, blogis privalo praeiti pro Kristų. O Dievas „neleis jūsų mėginti virš jūsų jėgų, bet su išmėginimu duos ir išeitį kad galėtumėte atsilaikyti” (1 Kor 10,13).
Ugnis širdyje
Jis aiškino jiems, kas visuose Ralfuose apie jį pasakyta.
LUKO 2 4, 2
Mokiniai pažino Jėzų, bet jis pranyko jiems iš akių. O jie kalbėjo: „Argi mūsų širdys nebuvo užsidegusios, kai jis kelyje mums kalbėjo ir atvėrė Raštų prasmę?“ (Luko 24, 31—32).
Argi ši eilutė ne nuostabi? Mokiniai suprato, jog bendravo su Jėzumi, nes jų širdyse degė ugnis. Dievas apreiškia savo valią uždegdamas jūsų sieloje deglą. Jeremijo širdį Jis uždegė liepsnojančia aistra užkietintoms širdims. Nehemijui Jis uždegė širdį dėl užmiršto miesto. Abraomo širdyje Dievas uždegė ilgesį šalies, kurios jis niekada nebuvo matęs. Izaijas uždegė tokia vizija, kuriai šis negalėjo atsispirti. Keturiasdešimt bevaisio skelbimo metų neužgesino liepsnos, kuri degė Nojaus širdyje.
Įsidėmėkite: Jėzus ateina įžiebti jumyse ugniesl Jis eina kaip deglas nuo vienos širdies prie kitos, sušildydamas atšalusius, atitirpdydamas apledėjusius ir įpūsdamas ugnį pelenuose. Jis ateina pašalinti nuodėmės užkrato ir apšviesti jums kelio.
Klausykitės Jo balso
Niekada aš tavęs nepamesiu ir neapleisiu.
HEBRAJAMS 13, 5
Leiskite man pasakyti kai ką svarbaus. Nėra tokio meto, kad Jėzus nekalbėtų. Niekada. Nėra tokios vietos, kur Jėzaus nebūtų. Nėra tokio kambario, kuris būtų Jam per tamsus, nėra tokio visuomenės sluoksnio, kuris būtų per daug pasaulietiškas, nėra tokios įstaigos, kurios darbuotojai būtų pernelyg šiuolaikiški ir išprusę, kad ten nepatektų visur esantis, nuolat ieškantis, ištikimas Draugas, švelniai beldžiantis į mūsų širdies duris ir laukiantis, kada pakviesime.
Nedaugelis išgirsta Jo balsą. Dar mažiau kas atveria Jam duris.
Tačiau niekada savo pačių atbukimo nelaikykime Jo nebuvimu. Nes tarp gausybės trumpalaikių malonumų, kuriuos žada nuodėmė, yra nesibaigiantis Jo buvimo pažadas.
„Štai aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos“ (Mt 28,20).
Nėra tokio garsaus triukšmo, per kurį nebegalėtume išgirsti Dievo balso, — jei tik norime jį išgirsti.
Dievo malonės praustuvas
Jo Sūnaus Jėzaus kraujas apvalo mus nuo visų nuodėmių.
1 JONO 1,7
Jonas mums sako: „Jėzaus kraujas apvalo mus nuo visų nuodėmių”. Kitaip tariant, esame nuolat apvalomi. Apvalymas yra ne ateities pažadas, o dabarties realybė. Vos ant šventojo sielos nusileidžia dulkelė, ji iškart nuvaloma. Vos ant Dievo vaiko širdies atsiranda kruopelytė purvo, ji išsyk numazgojama.
Mūsų Gelbėtojas atsiklaupia ir žvelgia į tamsiausius mūsų gyvenimo poelgius. Bet užuot pasibaisėjęs ir atsitraukęs, Jis žengia artyn ir švelniai taria: „Jei nori, galiu visa tai nuvalyti”. Ir iš savo malonės praustuvo pasėmęs pilną saują malonės Jis nuplauna mūsų nuodėmes.
Bet tai dar ne viskas. Kadangi Jėzus mumyse gyvena, mes irgi galime daryti tą patį. Kadangi Jis mums atleido, ir mes galime atleisti kitiems.
Iš paties dangaus
Jus, mirusius nusikaltimais ir kūno neapipjaustymu, jis atgaivino kartu su Kristumi, dovanodamas visus nusikaltimus. Jis ištrynė mus kaltinanti skolos raštą ir panaikino jį prismeigdamas prie kryžiaus.
Kolosiečiams 2, 1 3-1 4
Visas pasaulio religijas galima priskirti vienai iš dviejų stovyklų: įstatymiškumo stovyklai arba malonės stovyklai. Arba viską daro žmogus, arba viską daro Dievas. Išgelbėjimas suteikiamas kaip atlygis už padarytus darbus, arba išgelbėjimas duodamas kaip dovana Kristaus mirties dėka.
Įstatymo žmogus tiki, kad jo paties elgesys yra lemiamas veiksnys siekiant išganymo. Jei teisingai atrodote, teisingai kalbate ir priklausote teisingai grupei ar teisingai bendruomenei — būsite išgelbėtas. Didžiausia atsakomybė gula ne ant Dievo, o ant jūsų paties pečių.
O koks viso to rezultatas? Išorinis blizgesys. Kalba graži, žingsniai teisingi. Tačiau pažvelkite atidžiau. Paklausykite įdėmiau. Kažko trūksta. Ko? Džiaugsmo. O kas yra? Baimė (kad padarysite nepakankamai). Pasididžiavimas (kad jau padarėte pakankamai). Nusiminimas kai suvokiate, jog suklydote).
Dvasinio gyvenimo negalima prilyginti žmogaus pastangoms. Jis įsišaknijęs Šventojoje Dvasioje ir jos valdomas. Kiekvieno dvasinio laimėjimo autorius ir vykdytojas yra Dievas.
Dievas girdi mūsų maldas
Saukiasi teisieji pagalbos VIEŠPATS klausosi ir išgelbsti juos iš visų vargų.
PSALME 3 4, 18
Pranešdamas Jėzui apie Lozoriaus ligą, jo draugas sakė: „Viešpatie! Tas, kurį tu myli, serga!” Savo prašymą jis grindžia ne netobula meile to, kuriam reikia pagalbos, bet tobula Gelbėtojo meile. Jis nesako: „Tas, kuris tave myli, serga“, bet: „Tas, kurį tu myli, serga!“ Kitaip tariant, maldos jėga slypi ne tame, kuris meldžiasi, bet Tame, kuris tos maldos klausosi.
Galime ir privalome kartoti šią frazę daugeliu būdų: „Tas, kurį Tu myli, yra pavargęs, liūdnas, išalkęs, vienišas, išsigandęs, nusiminęs.. Maldos žodžiai gali būti įvairūs, tačiau reaguojama į juos visada vienodai. Išganytojas klausosi maldos. Jis nutildo dangų, kad nepraleistų nė vieno jos žodžio. Jis girdi maldą.
Tamsios naktys ir Dievo žiburiai
Raginu maldauti, melstis, užtarti ir dėkoti u% visus įmones.
1 TIMOTIEJUI 2, 1
Galbūt svarstote, ar nuolatinis mąstymas — tai palaima ar prakeikimas? Nes jūs nesiliaujate melstis, žvelgti atviromis akimis ir vis mąstvti apie badaujančius vaikus, apie maldos galią, apie krikščionis, sergančius vėžiu…
Sunkūs klausimai. Neįveikiami. Ko gero, būtent tokie kilo ir audros užkluptiems mokiniams.
Mėgindami išsilaikyti bangų daužomoje valtyje, jie aplinkui tematė juodą dangų.
Tada jų link ėmė artintis siluetas. To mokiniai tikrai nesitikėjo Jie vos nepraleido atsakymo į savo maldas!
Taip pat ir mes — jei įdėmiai neretame ir nesiklausome, rizikuojame padaryti tą pačią klaidą. Mūsų tamsiose naktyse Dievo žiburių riek daug, kaip ir žvaigždžių danguje, jei tik mūsų akys jų ieško.
Žmogiškumo drabužis
Pasiėmęs draugę Petrą, Jokūbą ir Jau jis pradėjo nuogąstauti ir suktis.
Morkaus 14, 33
„Savo žemiško gyvenimo dienomis, garsiai šaukdamas ir liedamas ašaras, jis siuntė prašymus bei maldavimus tam, kuris galėjo jį išgelbėti nuo numes, ir buvo išklausytas dėl savo pagarbios baimės” (Hbr 5,7).
Koks tai portretas! Jėzus kenčia skausmą. Jį gaubia baimė. Jis apsirengęs ne šventojo apsiaustu, bet žmogaus.
Kai kitąkart vėl būsite apglėbtas rūko, prisiminkite Jėzų sode. Kai ir vėl jums atrodys, kad jūsų niekas nesupranta, perskaitykite dar kartą Morkaus evangelijos 14 skyrių. Kai savigaila jus įtikins, kad niekam nerūpite, apsilankvkite Getsemaneje. Ir kai imsite svarstyti, ar Dievas iš tiesų žino, koks skausmas tvyro šioje dulkėtoje planetoje, jums vertėtų įsiklausyti į Jėzaus maldos aimaną po gumbuotais medžiais
Dievas aprūpina
Pavesk VIEŠPAČIUI savo kelią, pasitikėk Juo, ir jis tau padės.
Psalmė 37, 5
Dievas yra įsipareigojęs pasirūpinti mūsų reikmėmis. Pasak Pauliaus, žmogus, nesirūpinantis savaisiais, blogesnis už netikintį (1 Tim 5, 8). Tad kaip nepalyginamai labiau rūpinasi savo vaikais šventasis Dievas! Nes kaipgi mes vykdysime Jo misiją, kaip galėsime mokyti, tarnauti ir daryti kažkokią įtaką, jei nebus patenkinti patys esminiai mūsų poreikiai? Negi Dievas pašauks mus į savo kariuomenę ir neparūpins maisto bei drabužių? Žinoma, parūpins.
„Ramybės Dievas … teaprūpina jus viskuo, kas gera, jo valiai vykdyti“ (Hbr 13,20-212). Argi į šią maldą nebuvo atsakyta mūsų gyvenime? Gal ir nepuotavome, bet argi nebuvome visada aprūpinti maistu? Gal stalas ir ne visada buvo šventiškas, tačiau duonos netrūko. O daugel kartų buvo ir puota.
Dievo vaikas
Žiūrėkite, kokia meile apdovanojo mus Tėvas: mes vadinamės Dievo vaikai ir esame!
I JONO 3, 1
Leiskite pasakyti, kas jūs esate. Tiesą sakant, leiskite paskelbti, kas jūs esate.
Jūs — Dievo paveldėtojas ir paveldėtojas drauge su Kristumi (Rom 8,17).
Esate amžinas ir būsite tolygus angelams (Luko 20, 36).
Jūs turite nevystantį vainiką (1 Kor 9,25).
Esate šventas kunigas (1 Pt 2, 5), brangi nuosavybė (Iš 19,5).
Tačiau svarbiau už viską, kas čia išvardyta, — svarbiau už bet kokį titulą ar padėtį —yra paprastas faktas, kad jūs esate Dievo vaikas.
„Mes tikrai esame Jo vaikai“.
Vadinasi, jei kažkas svarbu jums, tai svarbu ir Dievui.
Tekstai publikuojami gavus leidėjų sutikimą. Kopijuoti draudžiama.