Sąveiką su Savastimi arba su Dievu, kurią šiuolaikinis žmogus pasiekia pasinaudodamas psichologinėmis priemonėmis, žymiai geriau jausdavo ir jaučia dvasinio augimo kelią pasirinkę žmonės. Jų ryšys su Savastimi išsakytas stačiatikio vienuolio tekste, kuriame Dievas arba Savastis kreipiasi į žmogaus asmenį, į jo Personą.
Ar galvojai kada, kad visa, kas susiję su tavimi, liečia ir Mane? Nes tai, kas susiję su tavimi, svarbu ir Man lyg akies vyzdys. Tu Man brangus. Mano neįkainojamasis, Aš pamilau tave ir todėl Man džiugu tave auklėti. Kada pagunda ar priešas tvindys tave srautu, noriu kad žinotum, jog tai Mano siųsta.
Aš tavo Dievas, kuriantis aplinkybes, ir neatsitiktinai tu atsidūrei savo vietoje: tai būtent ta vieta, kurią aš tau paskyriau. Argi neprašei, kad išmokyčiau tave nuolankumo? Tad Aš patalpinau tave į tą aplinką, į tą mokyklą, kur ši pamoka vyksta. Tavo aplinka ir gyvenantieji su tavimi tiktai vykdo Mano valią. Jei stokoji pinigų, jei sunku sudurti galą su galu, žinok, jog tai Mano siųsta.
Tu kūreisi planą, puoselėjai savo tikslus, ir tu atnešei juos Man, kad juos palaiminčiau. Bet Aš noriu, kad tu leistum Man tvarkyti ir vadovauti tavojo gyvenimo aplinkybėms, kadangi tu – tik įrankis, o ne veikėjas. Jei ištiko tave nelauktos gyvenimo negandos ir liūdesys apsiautė tavąją širdį, žinok – tai Mano siųsta.
Atmink, kad kiekvienas trikdis yra Dievo pamokymas, ir todėl dėk savo širdin žodį, kurį apreiškiau tau šią dieną – tai Mano siųsta. Tausok jį ir atmink – visada, kur tu bebūtum, kad kiekvienas geluonis atšips, kai išmoksi visame kame regėti Mane. Visa yra Mano siųsta tavosios sielos tobulinimui.
Kaip matyti iš šio teksto, draugystė su Savastimi niekada nėra lengva, o ypač iš pradžių. Savastis niekada nepataikauja, nuolat auklėja ir išbando žmogaus ‘ego’. Kartą šventoji Teresė Avilietė, vienuolyno steigimo reikalais keliaudama į tolimą miestą, važiavo brasta per upę. Arklių traukiama karieta staiga sulūžo ir ji iškrito į šaltą upės vandenį. Kadangi ji buvo nuolatiniame ryšyje su Viešpačiu (žr sk. Vidinio Mokytojo vizualizacija), ji Jam pasiskundė: „Viešpatie, kodėl taip skaudžiau juk aš vykstu tavo reikalais?”. „Aš dažnai taip paneigiu su savo draugais”, – atsakė Viešpats. „Todėl Tu taip mažai turi draugų”, atsiliepė Teresė.
Ištrauka iš knygos: „Aleksandras Žarskus. Savęs ieškojimas“