Turbūt visi žinome istoriją apie Jėzaus išgydytą neregį.
Tačiau ne praregėjimas buvo didysis stebuklas šioje istorijoje. Kai tik neregys praregėjo, visa meilė ir palaikymas, kurį jam suteikė Jėzus, išsiliejo kaip drąsa ir noras eiti ir pasakoti apie tai žmonėms su didžiuliu tikėjimu, ir priversti juos pažvelgti į pasaulį dvasios akimis. Žmogus pradėjo naują aktyvų, vilties kupiną gyvenimą – tai tikrasis stebuklas.
Mes linkę idealizuoti šias išgydymo istorijas ir paversti jas kažkuo tokiu stebuklingu ir labai toli nuo šio pasaulio ir svarbiausia – asmeniškai nuo mūsų. Ar gali patikėt? Ar gali? Neregiu nuo gimimo buvęs žmogus, kuris nepažinojo pasaulio, nežinojo kas yra spalvos, pasaulį jautė tik rankomis ir kojomis, staiga pateko į jam visiškai svetimą erdvę. Jis turi susiremti su visai nauju gyvenimu ir visai nauju savimi. Pažvelgt į save ir susimastyt. Ne tik pamatyt atspindį veidrodyje, o pažvelgt sielos akimis giliau ir nuspręsti kaip jis elgsis šiame naujame jam nepažįstamame pasaulyje, prie kurio jis nebuvo prisilietęs. Ir visa tai atrodo taip stebuklinga, ar ne? Tačiau pabandykime patys atsidurti jo vietoje. Ar ir tada kiekvienas stebuklas atrodys toks neįtikimas jei jis atsitiks būtent su mumis? Ar tada tokia istorija atrodytu suvaidinta ir netikra?
Taigi apimtas džiaugsmo ir drąsos žmogus skuba skelbti apie šį stebuklą visiems sutiktiems. Jis nulekia pas savo žmones, savo šeimą, kaimynus ir nori, kad jie taip pat pajaustų tą meilę kuri nugalėjo viską, net atrodytų visiškai nepagydomą ligą. Tačiau žmonės pernelyg įtarūs ir įbauginti – jiems nepatinka įprastinio gyvenimo balanso svyravimai ir stebuklus darantis Jėzus. Kažkurie tiesiog smalsiai laukia galo. Net pagydytojo tėvai, kurie visada buvo šalia ir atrodė laikysis su sūnumi kad ir kas atsitiktų, staiga negali pasakyti nė žodžio. Kai jų paklausė nuomonės apie įvykusį stebuklą, jie nukreipia klausiančiuosius pas savo sūnų, tardami kad jie dar nėra gerai įvertinę to, kas visgi įvyko. Tai taip artima mūsų gyvenimui.
O kuris iš šių personažų geriausiai atspindi tave? Kiekvienas iš mūsų čia gali pamatyti būtent savo veikėją. Susimąstyk. Kas esi tu? Gal tu tas vaikinas, kuris išgydytas pamatė naują gyvenimą ir su tikėjimu ir viltimi skelbia jį kitiems, kuris paliestas Dievo nebegalėjo išsėdėti tyliai? O gal tu vienas iš tų įbaugintų kaimiečių, kurie nenori naujo ir šviežio požiūrio į gyvenimą? O gal tu atpažįsti save tėvuose, kurie nustebinti slepiasi nuo galimo konflikto ir nenori rodyti savo tikrosios nuomonės? O gal tu vienas tų niūrių veidų būryje stebinčiųjų ir galvojančių – tai stebuklas! Bet visgi tylinčių, bijant patekti į nuomonių opoziciją. Kas gi tu?
Norisi tikėti, kad būtent tu esi tas neregys, kurio širdis prisipildė naujų nepatirtų išgyvenimų. Kuris pamatė kad gyvenime reikia kažką keist pačiam. Kuris rado savyje pakankamai daug drąsos tam įgyvendinti… Auginkime drąsą ir savo širdyse.
Jessica McCrae