Gailestingumas ir atleidimas kaltininkui turi nieko nekainuoti ir būti nepelnytas. Jei kaltininkas turi kažką padaryti, kad jį užsitarnautų, tai nėra gailestingumas, bet atleidimas visuomet kainuoja tam, kas suteikia atleidimą.
Krikščionys netiki, kad gerumas veda į dangų. Krikščionys tiki, kad stengimasis patikti Dievui pasitikint savo gerumu yra per daug alinantis.
Evangelija keičia viską.
Įstabu tai, kad visose Pauliaus užrašytose maldose už jo draugus nėra nei vieno prašymo, kad aplinkybės pasikeistų.
Mes neturėtume spręsti kaip melstis pagal tai, kokių norime patirčių ar jausmų. Vietoj to, mes turime daryti visa, kas įmanoma, kad matytume mūsų Dievą tokį, koks Jis yra, o malda seks iš paskos.
Tam, kad atrastum tikrąjį save, stebėk apie ką tu galvoji, kai niekas tavęs nestebi, kai niekas tavęs neverčia galvoti apie ką nors konkretaus.
Malda teologiją paverčia patirtimi.
Jei ieškosime prasmės, vilties ir laimės kūriniuose, o ne Dieve, kuris vienintelis tai gali suteikti, anksčiau ar vėliau liksime su sudaužytomis širdimis.
Visos religijos ir filosofijos sako: „Štai koks kelias“. Tik Jėzus sako: „Aš esu Kelias“.
Melskis ir melskis daug. Ypač tada kai to visiškai nenori.
Religija skatina didžiuotis tuo, ką mes padarėme. Evangelija mus skatina didžiuotis tuo, ką padarė Jėzus.
Dievas neprašo religingumo.
Gelbsti ne tikėjimo dydis, o tikėjimo objektas.
Tolerancija nereiškia, kad tu neturi įsitikinimų. Tolerancija tai kaip tavo įsitikinimai verčia tave elgtis su žmonėmis, kurie su tavimi nesutinka.
Jei Jėzus tikrai prisikėlė iš numirusių, tuomet tu turi priimti visa ką Jis sakė; jei Jis neprisikėlė iš numirusių, tai kam rūpintis ką Jis pasakė?
Svarbu ne tai ar tau patinka Jo mokymas ar ne, bet ar Jis prisikėlė ar ne.
Po sukūrimo Dievas pasakė „Atlikta“ ir ilsėjosi. Po atpirkimo Jėzus pasakė „Atlikta“ ir mes galime ilsėtis.
Geras priminimas: bažnyčia pirmiausia yra nusidėjėlių ligoninė, ne šventųjų muziejus.
Jei negyveni dėl Jėzaus, gyveni dėl kažko kito. Ar tų dalykų tau kada nors bus gana? Ar jie mirs už tave?
Visi sako, kad jie nori bendruomenės ir gilių santykių. Tačiau kadangi tai reiškia atsakomybę ir įsipareigojimą, mes bėgame į kitą pusę.
Neįmanoma sutikti tikro Jėzaus ir likti tokiu, kokiu buvai.
Religija: Jei aš paklusiu, tuomet Dievas mane mylės ir priims.
Evangelija: Aš esu mylimas ir priimtas, todėl aš noriu paklusti.
Dievas mus myli dėl to, kad Jis mus myli.
Iliuziška galvoti, kad jei rasime vieną tikrąjį mūsų sielos draugą, visa kas mumyse bloga bus pagydyta.
Tam, kad nerimautum reikia puikybės. Aš juk nesu pakankamai išmintingas, kad žinočiau koks turėtų būti mano gyvenimas.
Meilės priešingybė yra ne pyktis, o abejingumas.
Mes turėtume suprasti, kad žmonės baiminasi religijos, – pats Jėzus liepė jos saugotis, – ir nesumaišyti kvietimo gyventi dorai su Gerąja išgelbėjimo Kristuje naujiena.