Galvojama, kad sėkmė ateina pas tuos, kurie anksti keliasi. Netiesa, sėkmė aplanko tuos, kurie atsikelia geros nuotaikos. (Marselis Ašaras)
Išsaugoti, tai kas įgyta – ne mažesnis menas, negu tai įgyti. (Ovidijus)
Teisti pačiam save sunkiau, nei teisti kitą. Jeigu sugebėsi pats save teisingai teisti, tai rodys, kad esi tikras išminčius. (A. de Sent-Egziuperi)
Žmogaus charakterį galima pažinti tik tada, kai žmogus tampa tavo viršininku. (E. Remarkas)
Kaip lengva, pasiekus netikrą gyvenimo tikslą – laimę, pamiršti tikrąją – pareigą. (V. Hugo)
Niekas taip neparodo charakterio kaip geras elgesys ginčijantis, jei ginčo negalima išvengti. (H. Teiloras)
Aistros nepaliaujamai smerkiamos, joms priskiriamos visos žmonių nelaimės ir pamirštama, kad jos yra ir visų mūsų džiaugsmų šaltinis. (D.Didro)
Žmogaus gyvenimas panašus į geležį. Vartojamas jis nusitrina, o nevartojamą suėda rūdys. (Katonas Vyresnysis)
Kai neturime kuo didžiuotis dabartyje, giriamės savo praeities pasiekimais. (Ciceronas)
Mokslą gali įsisavinti kiekvienas – vienam tam prireiks daugiau jėgų, kitam mažiau. Iš meno kiekvienas gauna tik tiek, kiek pats pajėgus duoti. (A. Šopenhaueris)
Yra dvi begalybės – visatos ir kvailumo. Tarp kitko, kas liečia visatą aš neesu užtikrintas. (Albertas Einšteinas)
Pats didžiausias žmogaus gyvenimo džiaugsmas – būti mylimu, bet nė kiek nemažesnis,- mylėti pačiam. (Plinijus Jaunesnysis)
Kas nori valdyti ramiai, turi apsupti save ne ginklais, o tautos meile. (Periandras)
Karts nuo karto žmogus atsitiktinai užkliūna už tiesos, bet dažniausiai jis atsikelia ir nužingsniuoja toliau. (V. Čerčilis)
Jei mokame atsispirti savo aistroms, tai paprastai ne todėl, kad esame stiprūs, o todėl, kad tos aistros silpnos. (F. de Larošfuko)
Nuomonė apie žmogų, kaip ir apie beveik kiekvieną būtybę, priklauso nuo to, iš kokio atstumo į jį žiūri. (B. Džonsonas)
Jeigu siekdamas tikslo pakeliui pradedi stabčioti ir mėtyti akmenis į kiekvieną lojantį šunį, tai tikslo niekada nepasieksi. (F. Dostojevskis)
Truputis aistros protą aštrina, daug – slopina. (Stendalis)
Visa mūsų didybė – mintis. Ne erdvė ir ne laikas, kurių negalime užpildyti, išaukština mus, o būtent mūsų mintis. (B. Paskalis)
Gyvenime reikia stengtis aplenkti ne kitus, o patį save. (M. D. Bebkovas)
Gyventi – tai pamažu gimti. Būtų per daug patogu išsinuomoti sau gatavą sielą. (A. de Sent Egziuperi)
Mylėti kokią nors būtybę, reiškia sutikti su ja senti (A. Kamiu)
Liūdesys – tai kažko troškimas… Ko trokšti – yra, tik nėra žodžių tam apsakyti.
Jei savo kelionėje remsiesi vien tik kitų žmonių nuomonėmis, tau labai greitai baigsis kuras. Steve Maraboli
Patirtis kaip patyrimas, kaip išgyvenimas yra asmeniška, o jos prasmė, jos reikšmė tampa vieša.
Paul Ricocur
Geriausiai mokame tai, ko niekas mūsų nemokė.
Vauvenargues
Akys tikslesnės liudytojos nei ausys.
Herakleitas
„Ak, – tarė pelė, – pasaulis siaurėja sulig kiekviena diena. Iš pradžių jis buvo toks platus, kad aš bijojau, aš bėgau tolyn ir buvau laiminga, kai galiausiai tolumoje, dešinėje ar kairėje, pamačiau mūrines sienas. Šios ilgos sienos taip greitai artėja viena prie kitos, kad aš netrukus atsidursiu paskutiniame kambaryje, o ten kampe stovi spąstai, į kuriuos pakliūsiu.“ „Tu turi pakeisti bėgimo kryptį“, – pasakė katė ir surijo ją.
Franz Kafka
Blogieji visada nustemba suvokę, kad gerieji gali būti protingi.
Vauvenargues
Bėdų nepatyręs žmogus nežino, ar jis stiprus.
Bryan Stanley Johnson
Pirmieji keturiasdešimt gyvenimo metų kuria tekstą, o kiti trisdešimt – jo komentarą.
Arthur Schopenhauer
Pagarba gyvenimui – tai pasidavimas begalinei, neišsenkamai, į priekį varančiai valiai, kuria pagrįsta visa būtis. Toji pagarba iškelia mus aukščiau už bet kokį daiktų pažinimą ir prilygina medžiui, nebijančiam jokių sausrų, nes jis pasodintas netoli vandeningų versmių.
Albert Schtveitzer
Bendriausia kenčiančios būties kalbinė išraiška yra negatyvi autodefinicija. Su ja siejasi ir sprendimų apie pasaulį ir ateitį negatyvumas.
Laszlo Tringer
Žmonėms būdinga nerimo patirtis dėl nesutvarkytos ateities tėkmės ir būdingos pastangos apsimesti, kad jie nėra atsakingi.
Alasdair Chalmers Maclntyre
Naujam tobulesniam pasauliui reikalinga žinios, sąžiningumas ir ryžtas. Jam nereikia nei nuolankaus apgailestavimo dėl praeities, nei vergiškų pančių, nei žodžių, į apyvartą paleistų tamsių senų laikų žmonių.
Bertrand Russell
Visas mano žinojimas apie pasaulį, taip pat ir mokslo žinios, remiasi mano požiūriu ir pasaulio patyrimu, be kurio mokslo simboliai negalėtų nieko pasakyti. Maurice Merleau-Ponty
Pasaulis, kurį galima paaiškinti tegul ir nevykusiomis prielaidomis, yra savas pasaulis. Ir, priešingai, kai žemėje nebėra nei iliuzijų, nei šviesos, žmogus pasijunta svetimas.
Albert Camus
Kad ir kur mes pažvelgsime į praeities pasaulį, visur pamatysime, kad skonis ir laisvė vengia vienas kito. Friedrich Schiller
Visuomenę reikia studijuoti per individą, o individą – per visuomenę; tie, kurie norėtų atskirti politiką nuo dorovės, niekada nesupras nei vienos, nei kitos.
Jean-Jacąues Rousseau
Ko negali žmogus, to negali ir valstybė. Valstybė gali tik bausti, o žmogus gali atgailauti.
Juozas Girnius
Nedera žmogui iš gero darbo sau ką nors prisiskirti, nes tai, kad jis gali pritarti ir veikti su dieviškąja malone, yra Dievo dovana.
Erazmas Roterdamietis
Žmogaus protas dėl savo ypatumų lengvai įsivaizduoja esant didesnę daiktų tvarką ir vienodumą, negu mato. Nors daugelis dalykų gamtoje yra vieninteliai ir į nieką nepanašūs, jis sugalvoja paralelių, atitikmenų ir santykių, kurių nėra. Iš to kyla prasimanymai, kad danguje viskas juda tobulais ratais.
Francis Bacon
Žmonės, kaip upės: vanduo visur vienodas ir visur toks pats, bet kiekviena upė būna arba siaura, arba plati, arba rami… Taip ir žmonės… Kiekvienas žmogus turi visų žmonių savybių ir užuomazgų ir kartais.. parodo vienas, kartais kitas ir dažnai būna nepanašus į save, likdamas vis dėlto pačiu savimi.
(L. Tolstojus)
Žmonės bėgtų vienas nuo kito, jei nuolat matytų vienas kitą visiškai tokius, kokie jie yra.
(I. Kantas)
Žmonės … žmonės
Nueina, ateina
Kiek praminta takų !
Viskas pirkta gyvenimo kaina,
Viskas baisiai brangu …
(J. Degutytė)
Žmogus privalo žemėj būt laimingas,
Jis turi rasti, ko trokšta jo širdis.
Jis turi būt gražus ir išmintingas
Ar meilė, ar draugystė jį lydės
(A. Safranovas)
Žmogus … tik tada ką nors pasiekia, kai jis pats savimi pasitiki (L. Faunbochas).
Žmogaus svajonės dažnai būna gražios, bet gyvenimo vėtros jas kartais taip sudrasko, kad ir skutelių nelieka. (Pocius).
Vaikystė – tai didelė žemė, iš kurios mes visi kilę… ( Ade. Sent-Egziuperi).
Vaikai pasaulio grožį mato motinos akimis. (Pestalocis)
Tu moteris, tu – gėrimas užburtas!
Jis degina, vos lūpos tik palies,
Bet geriantis – savęs nesigailės
Nes tu esi jo skausmas ir jo turtas.
(V. Briusovas)
Tikrąją laimę norim visi surast.
Ieškome, blaškomės, bandom kažką suprast.
Bet prisiminkime, kai buvom vaikai,
Laimingi buvom tikrai.
Galbūt todėl, kad tos laimės
reikėjo mažai…
( A. Mamontovas)
Tikras draugas visada ir nelaimėj ir bėdoj greta,
Jei tau liūdna – jam nelinksma
Tu nemiegi – jis nerimsta,
Be jokių kalbų išties
Visad ranką tau išties.
Taip veiksmai nelygu būna,
Draugo arba pataikūno !
(V. Šekspyras)
Tavyje per daug gerumo!
(E. Oniūnas)
Tai ką gali padaryti vyras, gali atlikti ir kompiuteris, o tai, ką gali padaryti moteris, negali padaryti niekas. (M. Muchlin)
Sunkiausias sportinis pratimas yra paimti save į rankas. (V. Frinkas)
Sukurkite vaikui tinkamas sąlygas, palikite jį vieną ir, jeigu jis nepadarys nieko draudžiama, kvieskite gydytoją. (Džeromas )
Smiltele būk prie kietojo mūro,
Jeigu akmeniu būt negali.
(Valsiūnienė)
Reikia protui didelės drąsos,
Kad galėtum dabartį surasti.
Reikia širdžiai meilės ir tiesos,
Kad galėtum tikrą kelią rasti.
(A. Baltakis)
Protas žmogui duotas ne tam, kad matytų, jog neprotingai gyvena (V. Belinskis).
Nėra nė vieno tokio turtingo, kuris galėtų išsiversti be šypsenos, ir tokio vargšo, kuris negalėtų jos padovanoti. (D. Karnegis)
Neviltis – tai liepto galas. Jį priėjęs sustok, nurimk, apmąstyk ir būtinai sugrįžk atgal. Vėliau pamatysi, kad liept o gale tiltas. ( L. Bušna)
Nemokša turi vieną pranašumą prieš išsilavinusį žmogų – jis visada patenkintas savimi. (Napoleonas)
Neklauskit meilės vardo:
Jai tūkstančiai vardų! ( P. Širvys).
Meilėje nėra nieko geresnio, kaip duoti,
Atiduoti viską – gyvenimą, mintis, kūną –
Viską, ką turi ir jauti, kad duoti ir
Rizikuoti iki galo, kad galėtum
Vis daugiau duoti.
( S. Geda)
Meilė – gyvenimo poezija ir saulė. (Belinskis).
Laimingi tie, kurie moka
Įžvelgti savo ateitį,
Laimingi tie, kurie moka
Atsigręžt į savo praeitį,
Bet laimingiausi tie
Kurie pažįsta save dabartyje.
( A. Drilinga)
Labai gaila, kad visą vaikystės žavesį suprantame tik suaugę (Faustas. J. W. Goethe)
Kur nėra visiško atvirumo,
pasitikėjimo, ten nėra ir negali
būti draugystės.
(Belinskis)
Kiekvienas žmogus turi abiejų rūšių trūkumų – įgimtų ir įgytų; smerkti pirmuosius beprasmiška, nežmogiška ir nedovanotina, smerkti antruosius – ir galima, ir reikia, nes jų galima atsikratyti. (V. Belinskis)
Jeigu pažintume kitus taip, kaip patys save, tai ir labiausiai smerktini jų poelgiai atrodytų mums verti atleidimo. (A. Morna)
Gyventi be jų ( moterų) taip pat sunku, kaip ir su jomis. (Aristofanas)
Gyvenimas, patikėk, teka savo vaga, ir kiekvienas groja savo dūdelę, kas jam skirta. ( A. Čechovas)
Gyvenimas – kalėjimas iki gyvos galvos. ( J. Turinas)
Didžiausia vertybė, kurią žmogus gali įgyti yra stebėjimas, ir jeigu tas retas reiškinys „gyvenimas” verčia jį stebėtis, tuo jis turi ir pasitenkinti. Daugiau niekas jums jau nieko negali duoti ir nereikia nieko daugiau ieškoti. Tai galutinė riba. (Alanas Watsas)
Degtinė balta, bet raudonai nudažo nosį ir juodina reputaciją. (Čechovas).
Bijok to, kuris švelniai kalba ir būna visada linksmas.
o gerbk tą paniurusį. (V. Partikas)
Ar liūdnesnio kas būti galėtų
Už likimą žmogaus šioj nakty ?
Jo gyvenimas toks ilgas ir lėtas,
O mirtis – nelaukta ir staigi.
(V. Mačernis)
… jaunystė ima dvejoti, atsilieka, nulenkia galvą ir nebenori eiti su manimi. (H. Hesė)
Tiesa, kaip ir šviesa, akina. melas, priešingai, yra švelni prieblanda, kurioje visi daiktai įgyja paslaptingos vertės. (A. Camus)
Nežinau, kas gali būti laisvam žmogui gražiau, kaip paklusti savo širdžiai, kiek menkystas aistra gali subjaurinti ir degraduoti, tiek kilniaširdžius ji pakylėja ir padaro šventą jų žmogiškumą.
Didžiausia gyvenimo dalis praeina mums darant klaidas, didelė dalis – nieko neveikiant, o visas gyvenimas – veikiant ne tai, ką reikia (Seneka).
Pačiuose nuoširdžiausiuose moters prisipažinimuose visada lieka vietos nutylėjimui (P. Buržė).
Pro rakto skylutę visuomet daugiau matyti, negu pro atviras duris.
Lengvai užmirštame savo klaidas, kai apie jas težinome tiktai mes vieni (F. de Larosfuko)
Didžiausias mokslas – išmokti artimo akyse pastebėti nepasirodžiusias ašaras ir suprasti giliai širdyje paslėptą skausmą (H. Mnišek).
Ne taip jau ir svarbu, kaip jūs atrodote, kur kas svarbiau, kaip jūs jaučiatės vienaip ar kitaip atrodydami.
Mūsų gyvenimas yra panašus į degantį švyturį, kuris vėliau ar anksčiau sudegs. Gera tad yra tam, kuris, galvodamas apie savo buvimo trumpumą vis dėlto sugeba kitus paguosti ir apšviesti (Joseph v. E’o’tv’o’s).
Nieku žmonės taip gerai savęs nenucharakterizuoja, kaip tuo, ką jie laiko juokingu (J. W. Goethe)
Kur Dievo nėra, kur žmogus pasilieka vienas su savo kentėjimais, kančia yra neprasminga (A.Maceina).
„… darbas mus apsaugo nuo trijų didžiųjų blogybių: nuobodulio, ydos ir skurdo.” (Volteras).
Paslaptys būna dvejopos: arba nevertos, kad saugotume, arba per didelės, kad galėtume išsaugoti.
Žmogui reikia eiti ten, kur sunku, nes kur lengva, gali nueiti kiekvienas.
Daugumos vyrų savigarbos lygis apskritai tiesiogiai priklauso nuo jų seksualinio pajėgumo.