Įžymių žmonių mintys

Galvojama, kad sėkmė ateina pas tuos, kurie anksti keliasi. Netiesa, sėkmė aplanko tuos, kurie atsikelia geros nuotaikos. (Marselis Ašaras)

Išsaugoti, tai kas įgyta – ne mažesnis menas, negu tai įgyti. (Ovidijus)

Teisti pačiam save sunkiau, nei teisti kitą. Jeigu sugebėsi pats save teisingai teisti, tai rodys, kad esi tikras išminčius. (A. de Sent-Egziuperi)

Žmogaus charakterį galima pažinti tik tada, kai žmogus tampa tavo viršininku. (E. Remarkas)

Kaip lengva, pasiekus netikrą gyvenimo tikslą – laimę, pamiršti tikrąją – pareigą. (V. Hugo)

Niekas taip neparodo charakterio kaip geras elgesys ginčijantis, jei ginčo negalima išvengti. (H. Teiloras)

Aistros nepaliaujamai smerkiamos, joms priskiriamos visos žmonių nelaimės ir pamirštama, kad jos yra ir visų mūsų džiaugsmų šaltinis. (D.Didro)

Žmogaus gyvenimas panašus į geležį. Vartojamas jis nusitrina, o nevartojamą suėda rūdys. (Katonas Vyresnysis)

Kai neturime kuo didžiuotis dabartyje, giriamės savo praeities pasiekimais. (Ciceronas)

Mokslą gali įsisavinti kiekvienas – vienam tam prireiks daugiau jėgų, kitam mažiau. Iš meno kiekvienas gauna tik tiek, kiek pats pajėgus duoti. (A. Šopenhaueris)

Yra dvi begalybės – visatos ir kvailumo. Tarp kitko, kas liečia visatą aš neesu užtikrintas. (Albertas Einšteinas)

Pats didžiausias žmogaus gyvenimo džiaugsmas – būti mylimu, bet nė kiek nemažesnis,- mylėti pačiam. (Plinijus Jaunesnysis)

Kas nori valdyti ramiai, turi apsupti save ne ginklais, o tautos meile. (Periandras)

Karts nuo karto žmogus atsitiktinai užkliūna už tiesos, bet dažniausiai jis atsikelia ir nužingsniuoja toliau. (V. Čerčilis)

Jei mokame atsispirti savo aistroms, tai paprastai ne todėl, kad esame stiprūs, o todėl, kad tos aistros silpnos. (F. de Larošfuko)

Nuomonė apie žmogų, kaip ir apie beveik kiekvieną būtybę, priklauso nuo to, iš kokio atstumo į jį žiūri. (B. Džonsonas)

Jeigu siekdamas tikslo pakeliui pradedi stabčioti ir mėtyti akmenis į kiekvieną lojantį šunį, tai tikslo niekada nepasieksi. (F. Dostojevskis)

Truputis aistros protą aštrina, daug – slopina. (Stendalis)

Visa mūsų didybė – mintis. Ne erdvė ir ne laikas, kurių negalime užpildyti, išaukština mus, o būtent mūsų mintis. (B. Paskalis)

Gyvenime reikia stengtis aplenkti ne kitus, o patį save. (M. D. Bebkovas)

Gyventi – tai pamažu gimti. Būtų per daug patogu išsinuomoti sau gatavą sielą. (A. de Sent Egziuperi)

Mylėti kokią nors būtybę, reiškia sutikti su ja senti (A. Kamiu)

Liūdesys – tai kažko troškimas… Ko trokšti – yra, tik nėra žodžių tam apsakyti.