…kai lyja, neliūdėk – verčiau prisimink karštą vasarą, kai lietaus nebuvo savaitėmis ir kai kartu su visa gamta jo troškai. Jei pradėdavo lyti – krykštavai drauge su kiekvienu žemės lopinėliu, godžiai geriančiu lietų, o pats ant pirštų galiukų šokai šiltame lietuje…
Kiekviena stichija turi paslaptį. Tegu ugnimi dega meilė mumyse, oras jai duoda galimybę plėstis, žemėje tegu dygsta mūsų meilės vienas kitam daigai, o lietus tepalaisto tuos pradedančius dygti žiedus…
Autorė: Viktorija Gorčakovaitė