Vidas Marcinkevičius Bokštai lietuj Ant grindinio šalto tamsių akmenų, Kur žingsniai virš lapų duslėja, Klane guli bokštai, ir juos aš minu Lyg drėgną arimą prieš sėją. Pro nuotaiką, gestą staiga prasišvies Akimirkos, skaudžios ar geros. Kaip lietų blaivinantį kantriai nešies Mintis, kurios liko patvarios....
* Ir visgi Ta riba – reali. Lyg akmuo, Kuriam pajudėjus – Prasidėtų kalnų griūtis, Naikinanti ir negailestinga. Ir kai bučiuoji mane – Mano vergas ir mano viešpats – Aš jaučiu, kad galėčiau numirti Už akimirką laimės – Būt tavo. Bet aš niekada niekada...
Duona ir žodis 1. Invokacija Tu davei man duoną ir davei man žodį… Tu davei man kūną ir davei man sielą… Tu man ištiesei dosnią ir švelnią motinos ranką… Ir, ištiesusi vieną ranką, tarei: — Čia bus tavo duona. Ir, ištiesusi antrą ranką, tarei:...
Elkitės gerai su žeme. Jūs jos negavote iš savo tėvų, bet jūsų vaikai jums ją paskolino. Mes nepaveldime Žemės iš mūsų Protėvių, mes skolinamės ją iš mūsų Vaikų. Indėnų posakis Žmonija neišaudė gyvenimo tinklo. Bet mes esame vienas to tinklo siūlas. Kad ir ką...
Ašara… Atrodo viena, bet joje telpa tiek daug… Džiaugsmas? O galbūt Tai, ką atiduoda audringa jūra, virsta lietumi. Ir nenuostabu, kad lietus daugiausiai vandens gauna iš audringos jūros. Mes bijome, kai mūsų akyse sužimba ašaros. Mes to vengiame, mes tai slopiname, bent jau slepiame...
Viena moteris manė, kad jai regėjime apsireiškė Dievas. Tad nuėjo pasitarti su vyskupu. Geraširdis ganytojas jai tarė: – Mieloji ponia, galbūt tai tik iliuzija. Supraskite, aš kaip vyskupas privalau nuspręsti, ar jūsų regėjimai yra tikri, ar apgaulingi. – Žinoma, ekscelencija. – Tokia mano pareiga,...
…kai lyja, neliūdėk – verčiau prisimink karštą vasarą, kai lietaus nebuvo savaitėmis ir kai kartu su visa gamta jo troškai. Jei pradėdavo lyti – krykštavai drauge su kiekvienu žemės lopinėliu, godžiai geriančiu lietų, o pats ant pirštų galiukų šokai šiltame lietuje… Kiekviena stichija turi...
Jaunutis debesėlis, o debesų gyvenimas, kaip žinome judrus ir trumpas, pirmą sykį skrido dangumi didelių ir pritvinkusių debesų būryje. Virš plačios Sacharos dykumos vyresnieji debesys ėmė raginti jaunutį debesėlį: – Greičiau, paskubėk! Jei stabtelėsi, pražūsi. Tačiau kaip ir visi jaunuoliai debesėlis buvo nepaprastai smalsus....
Tie lietūs,— jie visai tokie kaip žmonės. Ilgi, trumpi, maži ir dideli — Geri jie būna, būna nemalonūs, Kai persekioja nuošaliam kely. Jie būna susigūžę, išsigandę, Kai slepiasi nuo vėjo debesy, Pavargę būna — beldžiasi į langą — Tik niekada nebūna jie sausi. Jie...
Vienuolio Alkuino vadovėlio Kilmingiausiojo karališkojo jaunuolio Pipino pokalbis su mokytoju Albinu fragmentai 1. Kas yra raidė? – Istorijos sergėtoja. 2. Kas yra žodis? – Minties išdavikas. 3. Kas yra gyvybė? – Laimingųjų linksmybė, vargšų liūdesys, mirties laukimas. 10. Kaip žmogus pastatytas? – Tarsi žvakė...
Naujausi komentarai: